Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) teisės grupės patarėjos N. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius (toliau – Skyrius), išnagrinėjęs daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) buto savininko A. K. 2021 m. vasario 20 d. skundą, 2021 m. balandžio 23 d. raštu (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmė sprendimą pradėti namo bendrosios nuosavybės valdytojo, daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos (kodas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrija) valdybos pirmininkės A. A. veiklos neplaninį patikrinimą dėl kaupiamųjų lėšų naudojimo pagal paskirtį, dėl sprendimo priėmimo dėl ekspertizės atlikimo, kelio ženklo įrengimo.

2. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo 2021 m. liepos 27 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas) nustatyti Bendrijos veiklos trūkumai, kurie nurodyti Akto 3-iame punkte: A. A. nesilaikė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) 14 straipsnio 4 dalies reikalavimų savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, nesilaikė Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 5 dalies reikalavimų organizuoti namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimą dėl namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrų interesų tenkinimo, sutarčių pasirašymo, dėl priemonių, kurios nėra susijusios su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo, nesilaikė Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 5 punkto ir 13 punkto reikalavimų teikti dokumentus ir duomenis savivaldybės vykdomajai institucijai. Akte taip pat nurodyta, kad atsižvelgus į jame nustatytus Bendrijos veiklos pažeidimus, pradedama administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 349 straipsnio 1 dalį.

3. 2021 m. lapkričio 25 d. Skyrius, nedalyvaujant Bendrijos pirmininkei A. A., jai surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANR_P-48951-2021, kuriame nurodyta, kad A. A. pažeidė Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir CK 4.85 straipsnio 5 dalies nuostatas.

4. 2021 m. gruodžio 8 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-17914-2021 (toliau – ir Nutarimas), kuriame yra nurodyta, kad A. A. pažeidė Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir CK 4.85 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. padarė nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 1 dalyje. Nutarime pažymėta, kad A. A. pagal VĮ „Registrų centro“ Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) duomenis, Bendrijos pirmininke buvo išrinkta 2018 m. lapkričio 15 d. visuotiniame narių susirinkime (duomenys JAR įregistruoti 2018 m. lapkričio 28 d.), todėl neplaninio patikrinimo metu jos, kaip Bendrijos pirmininkės, trejų metų kadencija nebuvo pasibaigusi, todėl ji buvo atsakinga už namo administravimą. Nutarime nurodyta, kad, įvertinus tai, jog 2021 m. gegužės 11 d. įsiteisėjo 2021 m. balandžio 21 d. priimtas nutarimas SAVAD-13-ANR_N-6441-2021, kuriuo A. A. už ANK 349 straipsnio 1 dalies nusižengimą skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, konstatuota, kad A. A. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 2 dalyje, padarė pakartotinai ir jai paskirta 400 Eur bauda.

2. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

6.11. Administracijos nuomone, įvertinus aukščiau išdėstytus apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevisapusiškai, nenuosekliai ir neobjektyviai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl skundžiamas teismo nutarimas ir jame esančios išvados yra visiškai nepagrįsti. Laikytina, kad išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išnagrinėtos esminės aplinkybės dėl A. A. veiksmų, kurios turi itin svarbią reikšmę bylos teisingam išsprendimui. Administracijos vertinimu, teismas nepateikė jokių aiškių, logiškų ir pagrįstų paaiškinimų, kurie galėtų įrodyti, jog padarytos išvados buvo pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu vadovaujantis įstatymu.

7.1. A. A. vertinimu, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas teisingai, tinkamai, išsamiai ir objektyviai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, motyvus ir argumentus.

2. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliaciniame skunde Administracija nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. A. atžvilgiu pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį nutraukti, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

9. ANK 567 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo yra trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Administracija nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutarimu bei aiškina, kad administracinio nusižengimo teisena A. A. atžvilgiu buvo nutraukta nepagrįstai bei visapusiškai ir objektyviai neišanalizavus byloje esančių duomenų. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti Administracijos nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimo

11. ANK 349 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus. ANK 349 straipsnio 2 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už pakartotinį minėto administracinio nusižengimo padarymą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia tai, kad ši norma yra blanketinė bei nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatas.

13. Kaip matyti iš 2021 m. gruodžio 8 d. Administracijos nutarimo, A. A. administracinį nusižengimą padarė 2021 m. vasario 22 d., tačiau apygardos teismas pabrėžia tai, kad klausimas dėl kelio ženklo įrengimo buvo sprendžiamas dar nuo 2020 m. balandžio mėnesio (1 t., b. l. 85), taigi pagrįstai manytina, kad tai buvo pakankamai ilgą laiko tarpą nagrinėjamas klausimas, kuris buvo aktualus ne tik A. A., tačiau ir visiems daugiabučio namo patalpų savininkams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2020 m. sausio 20 d. vykusiame daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos valdybos susirinkime Bendrijos valdybos nariai nutarė kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kelių policijos valdybą dėl Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nustatytų kelio ženklų, ribojančių automobilių parkavimą kitiems asmenims privačioje teritorijoje, pastatymą, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 90). 2021 m. balandžio 15 d. Bendrijos valdybos susirinkimo metu A. A. informavo, jog Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba suteikė leidimą įrengti kelio ženklą Nr. 303 „Motorinių, todėl valdyba nusprendė patvirtinti šio kelio ženklo pagaminimo ir jo įrengimo bei užrašo po ženklu pirkimo sąlygas bei pakviesti pateikti pasiūlymus paslaugoms pirkti UAB „M.“, UAB „B.“ ir UAB „N.“ (1 t., b. l. 87, 89). 2020 m. balandžio 21 d. Bendrijos valdybos susirinkimo metu nutarta patvirtinti tiekėjų apklausos pažymą ir kelio ženklo bei užrašo pagaminimo ir įrengimo paslaugas pirkti iš UAB „N.“ (1 t., b. l. 86). Šias aplinkybes patvirtina ir PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra nurodyta, jog kelio ženklo Nr. 303 įrengimas kainavo 157,31 Eur (1 t., b. l. 92).

14. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad analogiška situacija susiklostė ir sprendžiant klausimą dėl ekspertų išvados pirkimo. Nurodytas klausimas pradėtas svarstyti 2021 m. vasario 8 d. Bendrijos valdybos susirinkime, kurio metu nuspręsta kreiptis telefonu į architektą, galintį suteikti eksperto paslaugas – G. T. (1 t., b. l. 93-94). 2021 m. vasario 10 d. Bendrijos valdybos susirinkime patvirtinti Tiekėjų apklausos pažyma ir eksperto paslaugų pirkimas bei nuspręsta gavus išvadą kreiptis į Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Vilniaus miesto savivaldybę, Aplinkos ministeriją bei UAB „C.“ su prašymu įvertinti nustatytus trūkumus (1 t., b. l. 95-96). Bylos medžiagoje esantis mokėjimo nurodymo išrašas patvirtina, kad už eksperto paslaugas buvo sumokėta 400 Eur dydžio suma (1 t., b. l. 97).

15. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad A. A. gavo daugiabučio namo butų savininkų sutikimą dėl Bendrijos sukauptų lėšų panaudojimo nurodytiems darbams atlikti. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš Bendrijos narių susirinkimo protokolo Nr. 1, 2020 m. liepos 21 d. vykusio susirinkimo metu nutarta nustatyti savarankiškai naudojamų lėšų dydžius: Bendrijos pirmininkui – nuo 1 Eur iki 400 Eur, Bendrijos valdybai – nuo 401 Eur iki 1500 Eur (1 t., b. l. 98-105). Pažymėtina, kad Bendrija dar 2011 m. gegužės 5 d. susirinkimo metu nusprendė leisti priimti sprendimus dėl lėšų panaudojimo Bendrijos pirmininkei ir Bendrijos valdybai (1 t., b. l. 35a-36). Iš šių duomenų darytina išvada, kad A. A. turėjo teisę panaudoti bendrai sukauptas lėšas nurodytų darbų apmokėjimui, jeigu šių darbų atlikimo kainos neviršijo 400 Eur dydžio sumos. Kaip nurodyta aukščiau, kelio ženklo įrengimo suma yra lygi 157 Eur, o eksperto išvados pateikimas – 400 Eur, taigi šių darbų apmokėjimas neviršija A. A. suteiktos kompetencijos ribų, todėl laikytina, kad apmokėdama šiuos darbus ji nepažeidė Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 11 punkto, priešingai nei kad yra teigiama apeliaciniame skunde. Administracija pažymi tai, jog, vadovaujantis Bendrijų įstatymo 16 straipsnio 8 dalimi, bendrijos valdybos nariai privalo atlyginti nuostolius, kurie kilo būtent dėl bendrijos valdybos sprendimų, priimtų pažeidžiant galiojantį teisinį reguliavimą. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju jokių realių neigiamų pasekmių ar nuostolių dėl A. A. veiksmų nekilo – priešingai, buvo išspręstas ilgą laiką nagrinėtas klausimas dėl automobilių statymo vietos, be to, eksperto išvados pateikimo pasėkoje buvo sumažintas greta statomo objekto aukštis, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik pagerino daugiabučio namo butų savininkų gyvenimo kokybę. Vadovaujantis tuo, apygardos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvai dėl A. A. tariamai netinkamo bendrų lėšų panaudojimo ir prievolės atlyginti nuostolius atmetami kaip nepagrįsti jokia objektyvia informacija.

16. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju formaliai yra nustatyti Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pažeidimai, t. y., kad A. A., nors turėjo pareigą minėtus veiksmus atlikti po sprendimų patvirtinimo visų daugiabučio namo butų savininkų balsų dauguma, tačiau pabrėžtina, kad atsižvelgus į kitas šiuos įvykius apibūdinančias aplinkybes, Bendrijos pirmininkė ėmėsi visų įmanomų priemonių tam, kad Bendrijos nariai būtų informuoti apie susiklosčiusią situaciją ir turėtų galimybę teikti pasiūlymus ar reikšti pretenzijas dėl Bendrijos valdybos ar Bendrijos pirmininkės priimamų sprendimų. Problema dėl kelio ženklo įrengimo nebuvo naujai sprendžiamas klausimas, o egzistavo pakankamai ilgą laiką, taigi buvo aktualus visiems daugiabučio namo gyventojams. Pritartina ir apylinkės teismo išvadoms, kad A. A., siekdama pateikti ekspertų išvadas dėl statomo objekto, ėmėsi visų jai prieinamų priemonių tam, kad šios išvados būtų pateiktos laiku, priešingu atveju, susidariusi situacija dėl šalimais statomo objekto galėjo daryti neigiamą įtaką (duomenys neskelbtini) namo gyventojams.

17. Nors A. A. veiksmai formaliai pažeidžia nurodytų Bendrijų įstatymo straipsnių dalių nuostatas, taigi formaliai egzistuoja ir ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, tačiau šie veiksmai iš esmės nesiekia tokio pavojingumo lygio, kad pagrįstų A. A. traukimą administracinėn atsakomybėn. ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį yra numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veikimą kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Šiame kontekste pritartina apylinkės teismo vertinimui, kad šiuo atveju A. A. veiksmuose nebuvo tyčios ar neatsargumo padaryti aptariamą administracinį nusižengimą, o nustačius, kad A. A. veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės, konstatuotina, kad ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį.

Dėl CK 4.85 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo

18. Nutarime nurodyta ir tai, kad A. A. pažeidė CK 4.85 straipsnio 5 dalį, kuri numato, jog butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, ar savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip ¼ butų ir kitų patalpų savininkų. Jeigu šioje dalyje nurodyti subjektai per vieną mėnesį nuo reikalavimo pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, susirinkimą šaukia ¼ butų ir kitų patalpų savininkų.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma yra grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, darant prezumpciją, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą; bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-642-916/2015). Apeliaciniame skunde teigiama, jog kompetencija priimti sprendimą dėl naujo turto sukūrimo ar dėl darbų, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, ar sukauptų lėšų naudojimo priklauso išskirtinai daugiabučio namo patalpų savininkams, o ne Bendrijos pirmininkei ar Bendrijos valdybai. Apygardos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutinka, tačiau pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į objektyviai susiklosčiusias aplinkybes, kurios darė įtaką A. A. sprendimams dėl daugiabučio namo patalpų savininkų susirinkimų sušaukimo.

20. Apygardos teismas akcentuoja, kad A. A. aptariamus sprendimus priėmė bei veiksmus atliko nevienasmeniškai, o Bendrijos valdybos susirinkimų metu, apie savo tolimesnius veiksmus operatyviai ir tinkamai informuodama kitus daugiabučio namo gyventojus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. A. skelbimų lentoje pranešė apie eksperto išvadas, taip pat dėjo visas pastangas į tai, kad būtų sudaryta galimybė daugiabučio namo gyventojams išreikšti nuomonę šio klausimo atžvilgiu (1 t., b. l. 28).

21. Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad aptariamų A. A. veiksmų atlikimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ nustatyta specifinė susirinkimų organizavimo tvarka, riboti žmonių susibūrimai tam, kad nebūtų sukeltas pavojus išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamai ligai. Sutinkama su apylinkės teismo išvada, kad Bendrijos pirmininkės pasirinktas klausimų sprendimų būdas formaliai prieštaravo nurodytoms teisės aktų normoms, tačiau buvo vienas saugiausių ir efektyviausių atsižvelgus į susiklosčiusią pandeminę situaciją. Pažymėtina ir tai, jog tuo atveju, jei dėl A. A. sprendimų būtų buvęs masinis daugiabučio namo gyventojų pasipiktinimas, vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 5 dalimi, patalpų savininkai turėjo galimybę raštu reikalauti sušaukti susirinkimą, o to nepadarius, susirinkimą sušaukti galėjo ¼ butų ir kitų patalpų savininkų, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, to padaryta nebuvo.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 349 straipsnio 1 dalyje, padarymo pakartotinai

22. Administracija atkreipė dėmesį, kad 2021 m. balandžio 21 d. A. A. buvo pritaikyta administracinė nuobauda – įspėjimas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 349 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Todėl, Administracijos vertinimu, laikytina, kad A. A. minėtą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.

23. ANK 40 straipsnyje numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, ANK 40 straipsnyje numatytas terminas yra skaičiuojamas iš naujo. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad nors Administracijos nutarimas dėl nagrinėjamų įvykių priimtas 2021 m. gruodžio 8 d., jame yra nurodoma, jog A. A. inkriminuoto nusižengimo, įtvirtinto ANK 349 straipsnio 2 dalyje, padarymo laikas yra 2021 m. vasario 22 d, t. y. dar iki Administracijos 2021 m. balandžio 21 d. nutarimo priėmimo momento. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad A. A. ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą padarė pakartotinai, kadangi nagrinėjamos veikos padarymo metu dar nebuvo priimtas pirmasis Administracijos nutarimas A. A. atžvilgiu. Todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad tokiu atveju nurodyti veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutarimas, kuriuo buvo patenkintas A. A. skundas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-17914-2021 panaikintas bei administracinio nusižengimo teisena A. A. atžvilgiu pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį buvo nutraukta, paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės grupės patarėjos N. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.