Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo bankroto administratoriaus UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ prašymą dėl leidimo parduoti turtą kaip vieną vienetą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Apeliantas, kaip turto bendrasavininkas, nebuvo tinkamai informuotas apie kreditorių susirinkime svarstomą klausimą apie hipotekos kreditoriaus prašymą turtą parduoti kaip bendrą vienetą, kuriame turėjo teisę reikšti prieštaravimus dėl jam priklausančios turto dalies pardavimo. Teismas nagrinėdamas bankroto administratoriaus prašymą dėl leidimo parduoti turtą taip pat tinkamai neinformavo apelianto, kaip suinteresuoto asmens.

6.2. Tarp apelianto ir L. J. santuoka yra nutraukta, turtas padalintas santuokos nutraukimo byloje, todėl suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas negali būti realizuojamas ar kitaip disponuojamas be jo žinios ir apelianto tinkamai neinformavus, pažeidžiant nuosavybės teises.

8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiuo pagrindiniu argumentu:

8.1. Byloje nėra duomenų apie apelianto turimo įsiskolinimo AB „Luminor Bank“ įvykdymą. Tiek bankrutuojančiai L. J., tiek jos solidariam bendraskoliui R. J. priklausančios turto dalys numatytos realizuoti tenkinant jų kreditoriaus reikalavimą (L. J. - bankroto procese, R. J. – antstolio vykdymo procese), dėl ko, bankrutuojančio asmens ir kito skolininko bendro turto kaip vieno turtinio komplekso pardavimas nepažeis solidariųjų skolininkų teisių. Turto pardavimo būdas, kai parduodamas vientisas daiktas, yra racionalesnis, kadangi kaina rinkoje yra aukštesnė, toks turtas yra labiau likvidus nei jo atskiros dalys, bus patirti tik vienos turto pardavimo procedūros varžytinėse kaštai, o turtą realizavus didesne kaina, būtų padengta didesnė kreditorinių reikalavimų dalis, tuo pačiu didesne dalimi sumažėtų ir skolininkų įsipareigojimų dalis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas fizinio asmens (pareiškėjos L. J.) bankroto bylą, pagrįstai ir teisėtai leido pareiškėjos bankroto administratoriui organizuoti nekilnojamojo turto, kuris priklauso pareiškėjai ir apeliantui R. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, pardavimą kaip vieną turtinį vienetą.

Dėl solidariųjų bendraskolių bendrąja hipoteka įkeisto turto pardavimo, kai vienas iš bendraskolių bankrutuoja

11. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimta skundžiama nutartimi, kuria teismas leido bankroto administratoriui parduoti hipotekos kreditoriui AB ‚Luminotr Bank“ vienu lakštu pagal solidariąją prievolę įkeistą turtą L. J. ir R. J. 1/2 dalį 1,8000 ha žemės sklypo, esantį (duomenys neskelbtini), kaip vieną turto kompleksą, savo poziciją iš esmės grindžia tuo, jog tarp suinteresuoto asmens ir L. J. santuoka yra nutraukta, turtas padalintas santuokos nutraukimo byloje ir apeliantui nuosavybės teise priklausantis turtas negali būti realizuojamas be jo žinios. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad neegzistuoja pagrindas sutikti su šiais ir jį detalizuojančiais apelianto argumentais.

12. CK 4.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 5 dalis). Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto ypatumais (CPK 745 straipsnio 1 dalis), o kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto ar FABĮ nustatyta tvarka (CPK 746 straipsnio 5 dalis). Tiek įmonės, tiek fizinio asmens bankroto atveju nemokaus (bankrutavusio) asmens įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių, kurias organizuoja ir vykdo bankroto administratorius (ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 33 straipsnio 6 dalis; FABĮ 27 straipsnis). Taigi, vadovaujantis aptartomis teisės normomis, hipotekos kreditoriaus skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto ir šio turto pardavimą įprastai organizuoja ir vykdo antstolis CPK normų nustatyta tvarka, o juridiniam ar fiziniam asmeniui bankrutuojant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto ir jo pardavimą vykdo bankroto administratorius atitinkamuose (bankroto) įstatymuose nustatyta tvarka.

13. Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kai pareiškėjai L. J., kuriai yra iškelta fizinio asmens bankroto byla ir suinteresuotam asmeniui R. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis 1.8000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas suinteresuotam asmeniui AB “Luminor Bank” reikalavimų pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti (hipoteka). Antstolis I. G. kreditoriaus AB “Luminor Bank” naudai vykdo priverstinį skolos išieškojimą pagal Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro 2014-03-31 išduotą vykdomąjį įrašą iš pareiškėjos L. J. ir suinteresuoto asmens R. J. priklausančio turto. Taigi, šiuo atveju susidarė tokia teisinė padėtis, kai kreditorius reikalauja išieškoti skolą iš bendraskolių fizinių asmenų, kuriems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso hipoteka įkeistas nekilnojamasis daiktas, tačiau vienam jų yra iškelta bankroto byla.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-378/2016 nurodė, kad kasacinio teismo praktika akcentuoja būtent kompleksišką įkeisto turto, priklausančio tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek tretiesiems asmenims, pardavimą, kadangi vientiso turtinio komplekso pardavinėjimas dalimis gali sumažinti parduodamų daiktų kainą, dėl ko būtų pažeisti kreditorių interesai (34 punktas). Pažymėtina, kad kreditoriaus reikalavimu parduodant hipoteka įkeistą skolininko turtą siekiama gauti kiek įmanoma didesnę kainą, nes tai atitinka tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesus. Šiuo tikslu CPK normose nustatyta tvarka skelbiamos ir vykdomos varžytynės. Juridinio ir fizinio asmens bankroto atveju siekiama patenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų, išsaugant ir užtikrinant kreditorių bei nemokaus asmens interesų pusiausvyrą. Tuo tikslu bankroto administratorius bankroto normų nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo nemokaus asmens turto, įskaitant įkeistą hipoteka, varžytynes. Taigi parduodant skolininko (tiek mokaus, tiek bankrutuojančio) turtą kreditorių reikalavimams tenkinti visais atvejais siekiama jį parduoti už didesnę kainą, nes tai atitinka kreditorių ir skolininko interesus bei užtikrina jų pusiausvyrą. Be kita ko, tuo atveju, kai vienam iš bendraskolių fizinių asmenų iškeliama bankroto byla, tai abiem bendraskoliams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis ir hipoteka įkeistas turtas, nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes, parduodamas FABĮ nustatyta tvarka, t. y. tokio turto pardavimą varžytynėse vykdo bankroto administratorius ir įstatymo nustatyta tvarka turtas įkaito davėjo pasiūlytam pirkėjui gali būti parduodamas tik tuo atveju, jei toks asmuo siekia įsigyti ne dalį, o visą įkeistą turtinį vienetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-219/2018).

15. Teismo vertinimu, bankrutuojančio fizinio asmens – pareiškėjos L. J. ir kito skolininko, t. y. suinteresuoto asmens R. J. bendro turto kaip vieno turtinio vieneto pardavimo organizavimas nagrinėjamu atveju turėtų būti vykdomas pagal bankroto procedūras pareiškėjos bankroto administratoriaus. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo, kaip turtinio vieneto, pardavimas šiuo atveju užtikrintų turto realizavimą didesne kaina, be kita ko, dėl didesnio jo likvidumo, mažesnių realizavimo išlaidų organizuojant vieną turto pardavimo procedūrą, be to, abiem žemės sklypo bendraturčiams priklausančios turto dalys numatytos realizuoti, todėl toks turto pardavimo būdas labiau atitiktų skolininkų (pareiškėjos ir suinteresuotojo asmens) bei kreditoriaus interesus. Taigi priešingai nei teigia apeliantas atskirajame skunde, jo teisės, įskaitant nuosavybės teisę, nebūtų pažeistos, nes, didesne kaina realizavus hipoteka įkeistą turtą, iš kurio jau vykdomas išieškojimas, būtų padengta didesnė dalis hipotekos kreditoriaus reikalavimų ir atitinkamai sumažėtų skolininko įsipareigojimų dalis.

16. Dėl atskirojo skundo argumento, jog suinteresuotas asmuo, kaip turto bendrasavininkas, nebuvo tinkamai informuotas apie kreditorių susirinkime svarstomą klausimą apie hipotekos kreditoriaus prašymą turtą parduoti kaip bendrą vienetą, bei apie teisme nagrinėjamą bankroto administratoriaus prašymą leisti parduoti turtą kaip vieną vienetą, visų pirma pažymėtina, jog apeliantas R. J. į šią civilinę bylą suinteresuotu asmeniu buvo įtrauktas nuo pat pareiškėjos L. J. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo teisme pradžios. CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai, domėtis proceso eiga. Atsižvelgiant į tai, kad pats apeliantas nesidomėjo civilinės bylos eiga, nereiškė prieštaravimų ir atsikirtimų dėl jam priklausančios turto dalies pardavimo, bei įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, padarytas išvadas, apelianto argumentas, jog jis nebuvo informuotas laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu.

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bankroto administratoriaus prašymą dėl leidimo parduoto turtą kaip vieną vienetą, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuoto asmens R. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.