- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- e2YT-14432-1070/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08022-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- T. B., G. B., M. B., valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys T. B., G. B., M. B. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po motinos V. B. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjas nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini) mirė jo motina V. B.. Po jos mirties niekas iš įpėdinių nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo byla nebuvo pradėta, nes motinos palikimą priėmė pareiškėjas, pradėjęs faktiškai valdyti jos turtą. Palikėjai priklausė 24/100 dalys ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 580/1431 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 21/200 dalis buto (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje, tačiau iš karto po jos mirties jis grįžo į Lietuvą ir sutvarkė visus su palikėjos laidotuvėmis susijusius reikalus. Pareiškėjas, atvykęs į Lietuvą, apmokėjo su palikėjai priklausiusius nekilnojamaisiais daiktais susijusius mokesčius, pasiėmė jam emocinę reikšmę turinčius daiktus, buvusius jo motinos gyvenamojoje vietoje, t. y. šeimos nuotraukas, svarbiausius dokumentus. Butas (duomenys neskelbtini), yra apsunkintas, nes J. V. yra nustatyta teisė iki gyvos galvos naudotis ir gyventi šiame bute. Ši aplinkybė buvo žinoma pareiškėjui, todėl po motinos mirties jis prisistatė J. V. kaip šio buto turto perėmėjas. Pareiškėjas ir žodinės panaudos sutarties pagrindu bute gyvenanti I. V. sutarė, jog ji apmokės sąskaitas už butui teikiamas komunalines paslaugas (dujas, elektrą, vandenį), o pareiškėjas atvykęs į Lietuvą jai perduos grynuosius pinigus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad, jei visapusiškai išnagrinėjęs bylą ir joje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė V. B. palikimą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Teigia, kad negavo pranešimo apie galimą palikėjos V. B. palikimo perėjimą valstybei bei neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.
Suinteresuoti asmenys G. B. ir M. B. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad sutinka su pareiškimu, prašo jį tenkinti. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškėjas yra jų dėdė, kad po jų senelės V. B. mirties jis grįžo į Lietuvą ir organizavo jos laidotuves. Suinteresuoti asmenys buvo įsitikinę, kad jų dėdė A. B. tuo metu susitvarkė visus formalumus, susijusius su senelės V. B. turto paveldėjimu.
Suinteresuotas asmuo T. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant pranešimą specialiame Interneto tinklapyje.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš prie pareiškimo pridėtų rašytinių bei teismo išreikalautų įrodymų nustatyta, kad V. B., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo bei suinteresuoto asmens T. B. motina ir suinteresuotų asmenų G. B. bei M. B. močiutė. V. B. mirė būdama našle. Po jos mirties liko 24/100 dalys ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), 580/1431 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 21/200 dalis buto, (duomenys neskelbtini), ir butas (duomenys neskelbtini). Iš Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notaro M. L. 2022 m. gegužės 5 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad po pareiškėjo motinos mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais, patvirtintais suinteresuotų asmenų G. B. ir M. B. rašytiniais paaiškinimais, nustatyta, kad mirus V. B., pareiškėjas grįžo į Lietuvą iš užsienio, palaidojo ją, pasiėmė V. B. bute buvusius jos daiktus, turinčius jam emocinę reikšmę. Iš byloje pateikto testamento nustatyta, kad V. B. priklausiame bute (duomenys neskelbtini), buvo leista iki gyvos galvos gyventi J. V.. Pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais, po motinos mirties jis iš karto prisistatė J. V. kaip motinos turto perėmėjas ir leido šiam toliau gyventi motinai priklausiusiame bute su I. V.. Pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais taip pat nustatyta, kad jis susitarė su I. V., jog ši mokės buto mokesčius, o pareiškėjas perduos jai grynus pinigus. Byloje pateiktas I. V. sąskaitos išrašas patvirtina, kad mokesčiai už butą (duomenys neskelbtini), buvo mokami I. V. iš karto po V. B. mirties.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų G. B. ir M. B. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad A. B. po savo motinos V. B. mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, t. y. elgėsi kaip šio turto savininkas, nuspręsdamas dėl šio turto tolimesnio valdymo, mokėdamas už šį turtą mokesčius, duodamas patvarkymus kitiems subjektams dėl šio turto valdymo. Pareiškėjas perėmė jam svarbius motinai priklausius daiktus.
Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad A. B. po savo motinos V. B. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po V. B. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti mirusios turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.