- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-20
- Bylos Nr.
- e2S-888-656/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03503-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- I. R.
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) I. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei I. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, išvadą teikianti valstybės institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo.
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki įsiteisės teismo sprendimas nustatyti nepilnametės dukros V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su tėvu. Prašė laikinųjų apsaugos priemonės taikymo klausimą spręsti nepranešus atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino: iki teismo sprendimo priėmimo nustatė šalių nepilnametės dukros V. K. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu E. K.; nustatė skubų teismo nutarties vykdymą.
4. Teismas nustatė, jog ieškovas ir atsakovė yra mergaitės tėvai, mergaitė yra Lietuvos Respublikos pilietė.
Šalies argumentai
5. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pastaruosius keletą metų dukra gyveno ieškovo šeimoje (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio mėnesį ieškovas su šeima ir dukra grįžo gyventi į Lietuvą, apsigyveno jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute, dukra nuo 2024 m. lapkričio 4 d. lankė (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą. Mergaitei mokykloje patiko, sekėsi, turėjo susiradusi draugių. 2024 m. lapkričio mėnesio pabaigoje ieškovas leido dukrai susitikti su iš Jungtinės Karalystės grįžusia močiute (atsakovės motina), kuri po to neatvežė mergaitės kaip buvo žadėjusi, neleido ieškovui jos pasiimti. Dėl to jis kreipėsi pagalbos į policiją ir vaiko gerovės specialistus. Paaiškėjo, kad močiutė turėjo įsigijusi du bilietus į Jungtinę Karalystę ir ketino mergaitę slapta nuo ieškovo išsivežti. 2024 m. gruodžio 2 d. atsakovė, ieškovo neinformavusi, pasiėmė dukrą iš mokyklos, mokytojai pranešė, kad dukra į mokyklą daugiau neatvyks, nes išvyksta į Jungtinę Karalystę. Ieškovą atsakovė patikino, kad dukrą pasiėmė trumpam, papietaus, pabendraus ir dukrą perduos ieškovui, tačiau neperdavė, su ja nepavyko susisiekti telefonu. Paskelbus apie dukros paiešką, ji buvo rasta pas atsakovės brolį, o motina rasta (duomenys neskelbtini). Mergaitė dėl atsakovės netinkamo elgesio savaitę laiko nelankė mokyklos ir ieškovas su dukra neturėjo jokio ryšio, dukros telefonas buvo išjungtas. 2024 m. gruodžio 11 d. vyko atvejo vadybos posėdis, kuriame atsakovė nedalyvavo, su ja susisiekti nepavyko. Ieškovas tik šio posėdžio metu sužinojo, kad dukra lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, į kurią ją pristato ir pasiima atsakovės brolis L. R.. Kokiomis sąlygomis mergaitė ten gyvena, kokiu teisiniu pagrindu institucijų atstovai leidžia ten gyventi, ieškovui nežinoma. Bylos nagrinėjimo metu mergaitei būtina užtikrinti tinkamas, saugias gyvenimo sąlygas, kad dukra tinkamai dalyvautų ugdymo procese, kad ji gyventų su savo tėvo šeima, o ne su jai beveik nepažįstamu atsakovės broliu, iki šiol vaiko gerovės specialistų nepatikrintomis ir neįvertintomis gyvenimo sąlygomis, kad nebūtų keičiamos ugdymo įstaigos, kad atsakovė ir ar močiutė neišvežtų mergaitės iš Lietuvos, todėl būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti nepilnametės dukros laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu.
Žemesnės instancijos teismas
6. Ieškovas nesutiko, jog dukra būtų laikinai apgyvendinta pas budinčią globėją. Ieškovas dukra visada rūpinosi, jo ir dukros ryšys yra artimas, jo šeimoje yra tinkamos sąlygos dukros normaliam gyvenimui. Ieškovas geba užtikrinti dukros interesus, rūpinasi jos priežiūra, auklėjimu, ugdymu, sveikata ir visais kitais jos poreikiais. Ieškovo šeimoje auga kitas mažametis vaikas, kuriuo taip pat rūpinamasi tinkamai. Nėra nustatytų jokių faktinių aplinkybių dėl ieškovo netinkamo elgesio dukros atžvilgiu. Vien tai, kad dukros tėvai šiuo metu nesutaria su kuriuo iš tėvų turi gyventi jų dukra, nėra pakankamas pagrindas vaiką atskirti nuo tėvų ir apgyvendinti pas budinčią globėją.
7. Iš prie ieškinio pateiktų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. lapkričio 26 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. 11VSV-2592 ir Viešosios įstaigos Alytaus miesto socialinių paslaugų centro 2024 m. gruodžio 5 d. Šeimos aplankymo akto Nr. 13391 teismas nustatė, kad nepilnametė gyveno su tėvu, lankė (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą. Mokykla informavo, kad tėvas tinkamai rūpinasi dukra, mergaitė mokykloje jaučiasi gerai, turi draugių. Motina nori, kad dukra su ja grįžtų gyventi į Jungtinę Karalystę. Tėvas vykdo individualią veiklą, užsiima medžio gaminių gamyba, jo gaunamų pajamų pakanka pasirūpinti savo bei dukros poreikiais. Tėvas kartu su dukra, nauja drauge ir judviejų sūnumi gyvena jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute su patogumais, kambariai tvarkingi, yra visi reikiami baldai bei namų apyvokos daiktai, mažametė turi atskirą kambarį, kuriame yra visos reikiamos priemonės ir baldai, patenkinantys poreikius. Susitikimo metu tėvas ragintas kreiptis į advokatą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo dukrai, paaiškinta, jog motina neužtikrina vaiko ugdymosi, procesas yra pertraukiamas, taip pat neužtikrina vaiko sveikatos priežiūros laikymosi rekomendacijų mergaitę išrašius iš gydymo įstaigos.
8. Iš VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro pagalbos plano matyti, kad nepilnametės motina nedalyvavo 2024 m. gruodžio 11 d. atvejo vadybos posėdyje, atvejo vadybininkas bandė su ja susisiekti telefonu, tačiau jis buvo išjungtas. Motinai atvejo vadyba neskirta, nes jos gyvenamoji vieta keitėsi, su ja pabendrauti ir išklausyti jos nuomonę nepavyko. Kiek žinoma, mergaitė į mokyklą, (duomenys neskelbtini), važiuoja iš motinos brolio namų. Šiame pagalbos plane nurodyti pagalbos tikslai, uždaviniai ir priemonės, tarp kurių: raginimas tėvui dalyvauti specialistų organizuojamuose susitikimuose su dukra, laikytis specialistų rekomendacijų, susitarimų, užsiregistruoti ir reguliariai dalyvauti psichologo konsultacijose.
9. Iš VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro 2025 m. sausio 9 d. rašto Nr. SD-74 Dėl duomenų apie tėvą matyti, kad atvejo vadybos procesas pradėtas nuo 2024 m. lapkričio 27 d., 2024 m. gruodžio 11 d. atvejo vadybos posėdžio metu priimtas sprendimas tęsti šį procesą bei skirti socialinės priežiūros šeimoms paslaugas, kurių metu socialinis darbuotojas, darbui su šeimomis, lankysis šeimos namuose ne rečiau kaip kartą per dvi savaites, esant poreikiui – dažniau. Socialinio darbo su tėvu metu stebima, kad jis pagalbos plane numatytus įsipareigojimus vykdo, bendradarbiauja su atvejo vadybininku bei socialiniu darbuotoju, dirbančiu su šeima, atsižvelgia į teikiamas rekomendacijas: kreipėsi dėl teisinės pagalbos, šeimos mediacijos, užsiregistravo konsultacijai pas VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro psichologę, pirma konsultacija numatyta 2025 m. sausio 21 d., kreipėsi pagalbos dėl susitikimų su dukra organizavimo. Pastebima aukšta jo motyvacija spręsti kilusius sunkumus, jis neprieštarauja, kad dukra palaikytų bendravimą su abiem tėvais vienodai. Siekdamas užtikrinti geriausius vaiko interesus ir kuo mažiau įtraukti dukrą į tėvų tarpusavio nesutarimus, kylančias problemas sprendžia naudodamasis specialistų pagalba.
10. Teismas nurodė neturintis duomenų, kad ieškovas, su kuriuo ir gyveno dukra, būtų netinkamai vykdęs savo, kaip tėvo, pareigas ar veikimu/neveikimu pažeidęs vaiko teises ir teisėtus interesus. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis tinkamai rūpinosi dukra, jo šeimoje mergaitei sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, jis tinkamai vykdo pagalbos plane numatytas pagalbos priemones, kylančias problemas sprendžia naudodamasis specialistų pagalba. Tuo tarpu mergaitės motina nebendradarbiauja su specialistais, neužtikrina dukters ugdymosi, sveikatos priežiūros, nori išsivežti ją į užsienį. Iš pateiktų duomenų galima manyti, kad mergaitė šiuo metu gyvena ne su motina, o pas motinos brolį, iš kur yra vežiojama į mokyklą. Ieškovo teigimu, močiutė jau turėjo įsigijusi du bilietus į Jungtinę Karalystę ir ketino mergaitę slapta išsivežti.
11. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, siekiant užtikrinti prioritetiškai ginamus vaiko interesus, užkirsti kelią vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimams, užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismas sprendė esant pagrindą nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su tėvu (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
12. Atsakovė atskiruoju skundu prašo Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirojo skundo argumentai:
12.1. Teismas netinkamai taikė procesines teisės ir CK 3.65 straipsnio 2 dalies normas, nesivadovavo prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Priimta nutartimi teismas sudarė riziką pažeisti nepilnametės teises ir teisėtus interesus.
12.2. Nutartyje nėra motyvų, dėl ko šiuo konkrečiu atveju kilo būtinumas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
12.3. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, prieš laikinai nustatant dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, teismas privalėjo: įvertinti mergaitės gyvenamosios vietos tiek su ieškovu, tiek su atsakove sąlygas, nustatyti, ar jos atitinka dukros interesus; nustatyti, ar būtina laikinai pakeisti mergaitės gyvenamąją; bent preliminariai įvertinti abiejų šalių pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą.
12.4. Be deklaratyvių teiginių, ieškovas nepateikė jokių svarių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovės gyvenamoji vieta dukrai tapo nesaugi ir neatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi.
12.5. Nutartis priimta nepranešus atsakovei, todėl ji neturėjo galimybės pateikti teismui įrodymų, kuriuos teikia apeliacinės instancijos teismui. Iš jų matyti, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo būtinybės ir, kad nustačius laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu dukters fizinei ir psichologinei gerovei iškilo grėsmė.
12.6. VTAPĮ 4 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas iš vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų, t. y. vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principas. Dukra jau yra tokio amžiaus, kad pakankamai argumentuotai gali išreikšti savo nuomonę apie pageidavimą gyventi su kažkuriuo iš tėvų. Teismo priimtas procesinis sprendimas ir jo vykdymas, neišklausius ir neatsižvelgus į dukros nuomonę, sukėlė jai stiprius emocinius išgyvenimus ir psichologinę traumą. Jai pasireiškė panikos atakos, be to, nutartis sąlygojo dukros suicidinių minčių išsakymą.
12.7. Procesinis teismo sprendimas liečia išskirtinai vaiko interesus, todėl teismas turėjo vadovautis ne tik ieškovo pateiktais duomenimis, bet būti aktyvus ir pareikalauti objektyvių duomenų iš dukros gyvenamosios vietos, t. y. Raseinių vaiko teisių apsaugos skyriaus, kuris atliko vaiko situacijos vertinimą, bei Raseinių socialinių paslaugų centro, kurio specialistai teikė pagalbą atsakovei ir dukrai. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone duomenys, kurie teikiami teismui, nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių dėl reikalingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
12.8. Šalių dukrai nebuvo suteikta galimybė išreikšti savo nuomonę, nebuvo įvertinta aplinkybė, kad dukros gyvenimas su ieškove nekelia jai jokios grėsmės, ji yra aprūpinama visais jai reikalingais buities, laisvalaikio ar kitais daiktais, jai yra suteikiamos labai geros sąlygos gyventi. Dukra yra apsupta ją mylinčių žmonių ir jaučiasi rami, gyvendama su ieškove.
Atsiliepimas
13. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
13.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, tinkamai rėmėsi teismų suformuota praktika.
13.2. Byloje pateikti duomenys, kuriais rėmėsi teismas ir kurių atsakovė atskirajame skunde net neginčija. Ieškovas, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikė: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. lapkričio 26 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 11VSV-2592 ir Viešosios įstaigos Alytaus miesto socialinių paslaugų centro 2024 m. gruodžio 5 d. Šeimos aplankymo aktą Nr. 13391, bei kitus rašytinius įrodymus apie dukros lankytą (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą (duomenys neskelbtini). Mokykla informavo, kad tėvas tinkamai rūpinasi dukra, mergaitė mokykloje jaučiasi gerai, turi draugių. Taip pat pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad Ieškovas turi santaupų, vykdo individualią veiklą, užsiima medžio gaminių gamyba, jo gaunamų ir turimų pajamų pakanka pasirūpinti savo šeimos bei dukros poreikiais. Tėvas kartu su dukra, nauja drauge ir judviejų sūnumi gyvena jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute su patogumais, kambariai tvarkingi, yra visi reikiami baldai bei namų apyvokos daiktai, mažametė turi atskirą kambarį, kuriame yra visos reikiamos priemonės ir baldai, patenkinantys poreikius.
13.3. Ieškovas nuo pat grįžimo į Lietuvą ir taip pat dar gyvenant Jungtinėje Karalystėje, deda visas pastangas rūpintis dukra, žino jos poreikius ir geba tinkamai juos atliepti. Tuo tarpu atsakovės motinai specialistai nurodė leisiantys bendrauti su šalių dukra tik su socialinio darbuotojo priežiūra, nes po močiutės pokalbio su mergaite telefonu 2025-01-29 iš mergaitės mokyklos buvo gauta žinių, kad pablogėjo mergaitės sveikata. Atsakovei taip pat kyla sunkumų tinkamai bendrauti su dukra. Dukrai dar gyvenant neutralioje aplinkoje, motina buvo susitikusi su mergaite 2025-01-23. Vaiko gerovės specialistų vertinimu, susitikimas buvo nesklandus, chaotiškas, atsakovė nesilaikė taisyklių, rekomendacijų, nepaisė socialinio darbuotojo įspėjimų, dukrai teikė nepagrįstus lūkesčius apie jos grįžimą į Londoną. Atsakovė neturi nei nuolatinės gyvenamosios vietos, nei pastovaus darbo, blaškosi po visą Lietuvą ir dažnai lankosi Londone. Jos pačios gyvenime nėra jokio stabilumo, jokių aiškių tikslų, veiksmų plano tikslams pasiekti. Tai ji vaiko gerovės specialistams nurodo, kad neturi darbo ir jo ieško, tai jau nurodo, kad buvo išvykusi į komandiruotę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Byloje spręstina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatančias šalių dukters laikiną gyvenamąją vietą su tėvu.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
16. Atsakovė su atskiruoju skundu padavė: 2024 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketą Nr. 4P-VSV-2016; 2024 m. gruodžio 30 d. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 4VSV-3955.
17. Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
18. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
19. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių klausimas išspręstas atsakovei nepranešus, todėl atsakovė neturėjo galimybės teikti įrodymus. Atsakovės teikiami įrodymai yra susiję su ginčo nagrinėjimu, neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl yra priimami (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
20. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
21. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas), priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną šalių dukros gyvenamosios vietos su tėvu nustatymą - pritaikė remiantis keliais argumentais: teismas neturi duomenų, kad ieškovas būtų netinkamai vykdęs savo kaip tėvo pareigas; ieškovas bendradarbiauja su specialistais; mergaitės motina nebendradarbiauja su specialistais, neužtikrina dukters ugdymosi, sveikatos priežiūros, nori išsivežti ją į užsienį; mergaitė gyvena ne su motina, o pas motinos brolį, iš kur yra vežiojama į mokyklą; mergaitės močiutė ketino mergaitę slapta išsivežti į Jungtinę Karalystę.
23. Atskirajame skunde remiamasi tuo, kad teismas nepagrįstai laikinąsias apsaugos priemones pritaikė nevertinęs šalių dukros gyvenamosios vietos tiek su ieškovu, tiek su atsakove sąlygų, neišklausęs mergaitės nuomonės, nors ji yra tokio amžiaus (devynerių metų), kad pakankamai argumentuotai gali išreikšti savo nuomonę apie pageidavimą gyventi su kažkuriuo iš tėvų.
24. Pažymėtina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra atliekamas išsamus įrodymų vertinimas, nes tai bus atliekama tik ginčą išnagrinėjus iš esmės. Visgi, preliminariai vertinant ieškovo pateiktus į bylą duomenis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jie akivaizdžiai pagrindžia mergaitės motinos nebendradarbiavimą su specialistais, neužtikrinimą dukters ugdymosi, sveikatos priežiūros, kad atsakovė siekia vaiką išsivežti į užsienį be ieškovo sutikimo, kuo iš esmės rėmėsi pirmosios instancijos teismas.
25. Pateikti duomenys pagrindžia, kad šalių santykiai yra konfliktiški, į tarpusavio konfliktus įtraukiama dukra. Šalių dukra gimusi (duomenys neskelbtini), turi Lietuvos pilietybę, tėvas ją 2024 metų pabaigoje parsivežė į Lietuvą, į (duomenys neskelbtini), kur apsigyveno kartu su tėvais ir savo drauge bei mažamečiu vaiku. Atsakovės tvirtinimu, tėvas vaiką išsivežė apgaule, tvirtindamas, kad išveža dukrą tik laikinai pasisvečiuoti, tačiau dukros į (duomenys neskelbtini) negrąžino. Dukra du mėnesius lankė (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą (duomenys neskelbtini). Motinai iš pradinės mokyklos pasiėmus dukrą ir ją išsivežus į savo gyvenamąją vietą bei negrąžinus tėvui, pastarasis kreipėsi į policiją, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus skyrių, kur pradėtas atvejo vadybos procesas.
26. Kaip teisingai nurodė atsakovė, mergaitė yra devynerių metų amžiaus, sugebanti reikšti mintis ir išdėstyti savo poziciją. Prie ieškinio pateiktame Raseinių vaiko teisių apsaugos skyriaus elektroniniame laiške nurodyta, kad specialistai bendravo su mergaite, kuri nenori grįžti pas tėvą, o sutiko laikinai gyventi pas budintį globėją. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad mergaitė per specialistus buvo išreiškusi savo poziciją dėl gyvenimo su vienu iš tėvų ir šios aplinkybės teismui turėjo būti žinomos jau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
27. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis).
28. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė iniciatyvos aiškintis bylai reikšmingų aplinkybių, pareikalauti iš Vaiko teisių apsaugos tarnybų (tiek pagal ieškovo, tiek pagal atsakovės gyvenamąją vietą) duomenų, reikšmingų sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su vaiko interesais, klausimą, tačiau apsiribojo remtis išimtinai ieškinio argumentais, kurie prieštarauja paties ieškovo teiktiems duomenims. Teismas neišdėstė argumentų, kokios aplinkybės lėmė, kad šis klausimas išspręstas skubiai, nepranešus kitai bylos šaliai.
29. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė skubų nutarties vykdymą, kaip spręstina iš atsakovės teiktų duomenų, nutartis faktiškai nėra vykdoma, mergaitė apgyvendinta pas budintį globėją, ieškovui, atsakovei bei mergaitei teikiama specialistų pagalba. Kartu pastebėtina, kad padėtis yra dinamiška, nėra aišku kur mergaitė yra šiuo metu.
Dėl bylos baigties
30. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino procesines teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Todėl atskirasis skundas tenkintinas, Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartis panaikintina ir klausimo nagrinėjimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant laikinos vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų klausimą, tikslinga nustatyti ir kito tėvo bendravimo su vaiku tvarką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimo nagrinėjimą grąžinto pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.