- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-504-436/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00762-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas (pran.)
- Atsakovas
- J. S., A. I.
- Ieškovas
- N. S.
- Kategorijos
- 20.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininko), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų J. S. ir A. I. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-991-810/2013 pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovams J. S. ir A. I. dėl žalos, padarytos asmens sveikatai kaltais veiksmais, atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas N. S. ieškiniu prašė priteisti jam solidariai iš atsakovų J. S. ir A. I. 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 516,43 Lt turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3–6).
Ieškovas N. S. ir jo atstovė ieškinį grindžia aplinkybėmis, kad 2013 m. birželio 16 d. apie 14 val. ieškovas svečiavosi pas savo draugą V. J., adresu (duomenys neskelbtini). Tos pačios dienos vakarą į V. J. namus atėjo atsakovai J. S. ir A. I., kurie buvo išgėrę, agresyviai nusiteikę, priekabiavo prie ieškovo ir jį sumušė. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovui buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovo nemušė, tuo metu buvo kitoje vietoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovų J. S. ir A. I. solidariai ieškovui N. S. 363,35 Lt turtinės ir 7000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškovo N. S. ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovų J. S. ir A. I. ieškovui N. S. po 189,84 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė iš atsakovų J. S. ir A. I. po 9,60 Lt pašto išlaidų ir po 110,50 Lt žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš ieškovo N. S. 21,27 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovas N. S. 2013 m. birželio 18 d. kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialistą dėl sužalojimų konstatavimo, nurodydamas, kad 2013 m. birželio 16 d. apie 23.30 val. jį sumušė du pažįstami vyrai. Specialisto išvadoje jam buvo diagnozuoti sužalojimai, kurie įvardinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Įvertinęs ir išanalizavęs byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, jog būtent dėl atsakovų veiksmų buvo sutrikdyta ieškovo sveikata. Teismas nustatė, kad dėl atsakovų kaltės, neteisėtų veiksmų bei esant priežastiniam ryšiui, t. y. atsakovams panaudojus fizinį smurtą ieškovo atžvilgiu, ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nustačius atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, sprendė dėl priteistino turtinės ir neturtinės žalos dydžio.
Taikė CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintą visiško žalos atlyginimo principą. Jo taikymas teismo nuomone reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki neteisėtų veiksmų padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir CPK 178 straipsnį, šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, jų dydį nustato teismas, t. y. žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti ją patyręs asmuo.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti 516,43 Lt turtinę žalą, kurią sudaro 316,25 Lt už kurą ir automobilio stovėjimą, kai ieškovas tris kartus vyko į Kauną pas gydytojus, į vaistinę, policijos komisariatą, taip pat tris kartus vyko į konsultacijas pas advokatą Kaišiadorių m., 55,18 Lt už konsultaciją dantų ir burnos ligų poliklinikoje, 145 Lt už specialisto išvadas. Įvertinęs teismui pateiktus rašytinius įrodymus (b.l. 11-18), atsižvelgdamas į paties teismo atliktus vykimo maršrutais (duomenys neskelbtini) išlaidų paskaičiavimus, teismas laikė, kad pagrįstos ieškovo transporto išlaidos yra 160,17 Lt, 3 Lt išlaidos už automobilio stovėjimą aikštelėje, 47,00 Lt ir 98,00 Lt už teismo medicininę apžiūrą, 55,18 Lt už konsultaciją dantų ir burnos ligų klinikoje. Todėl pripažino, kad iš atsakovų solidariai ieškovui priteistina 363,35 Lt turtinės žalos atlyginimo. Be to, ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovų solidariai 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, įvertinęs ieškovui padaryto sveikatos sužalojimo mastą, ieškovo nurodytus patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus, laikė, kad protingas iš atsakovų ieškovui priteistinas dydis neturtinei žalai atlyginti yra 7000 Lt, kuris atitinka teisingumo bei proporcingumo kriterijus. Todėl iš atsakovų solidariai ieškovui priteisė 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniais skundais atsakovai A. I. (b. l. 97–98) ir J. S. (b. l. 101) prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Apeliaciniuose skunduose, kurių turinys yra identiškas, nurodoma, kad:
Žalos atlyginimo klausimą galima spręsti tik tada, kai bus išspręstas atsakovų kaltės klausimas baudžiamojo proceso tvarka. Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo BK 138 str. yra privalomas ikiteisminis tyrimas, jis pradedamas dėl paties fakto ir jam nereikia nukentėjusiojo pareiškimo. Teismas padarė procesinį pažeidimą, kadangi vadovaujantis CPK 163 str. 1 d. 3 p. privalėjo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Žala gali būti priteista tik konstatavus atsakovų kaltę. Turėjo būti nustatyta, kuris iš atsakovų ir kokius sužalojimus padarė, o tai galima nustatyti tik nagrinėjant bylą baudžiamojo proceso tvarka;Teismas padarė esminius proceso pažeidimus, nes civilinio proceso tvarka išsprendė klausimus, kurie sprendžiami tik baudžiamajame procese, kadangi visiškai skiriasi kaltės nustatymo principai baudžiamajame ir civiliniame procese.
Atsiliepimas į apeliacinius skundus nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos.
Pagrindinis apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinius pažeidimus ir nesustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimo, kol nebus išnagrinėta baudžiamoji byla, nes žala, apeliantų vertinimu, gali būti priteista tik konstatavus atsakovų kaltę baudžiamojoje byloje.
Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartimi šios civilinės bylos Nr. 2A-504-436/2014 pagal atsakovų N. S. ir A. I. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo nagrinėjimą sustabdė iki bus baigtas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 63-1-00379-13 ir įsiteisės šioje byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas (b. l. 111–114). 2014 m. kovo 31 d. teisme buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus 2014 m. vasario 14 d. įsiteisėjęs nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 63-1-00379-13 (b. l. 118–122), todėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas, o iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus pareikalauta baudžiamoji byla Nr. 63-1-00379-13 (b. l. 124–125). Ši medžiaga teismui pateikta 2014 m. balandžio 9 d. (b. l. 127).
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktika aiškinant šią proceso teisės normą yra nuosekliai išplėtota. Aiškindamas ir taikydamas ją, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
Buvo minėta, kad teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti civilinę bylą, savo iniciatyva išreikalavo nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 63-1-00379-13 bei apie tai informavo nagrinėjamos bylos dalyvius. Be to, pažymėtina, kad CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta šalių teisė susipažinti su bylos medžiaga, teikti prašymus, o to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta šalių pareiga domėtis nagrinėjamos bylos eiga, tačiau iki paskirto teismo posėdžių nė viena iš šalių teismui jokių prašymų, paaiškinimų nepateikė. Be to, tiek civilinės bylos, tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga šioje byloje dalyvaujantiems asmenims yra žinoma, nes jie visi teikė parodymus, paaiškinimus, priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, buvo remtasi ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais liudytojų parodymais, 2014-01-06 specialisto išvada Nr. pG68/14. Taigi, teisėjų kolegija, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 63-1-00379-13 sprendė, kad vien tik naujo įrodymo apeliacinės instancijos teisme priėmimo faktas savaime nesuponuoja teismo pareigos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, proceso dalyviai tokio prašymo teismui nepateikė. Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad CPK 183 straipsnyje nustatyti įrodymų tyrimo tvarka bei principai nebus pažeisti, todėl bylą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nes nematė pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas teismui apžiūrint ikiteisminio tyrimo medžiagą yra būtinas (CPK 321 str.).
Patikrinusi apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas N. S. ieškiniu prašė priteisti jam solidariai iš atsakovų J. S. ir A. I. 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 516,43 Lt turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3–6). Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad 2013 m. birželio 16 d. apie 14 val. svečiavosi pas savo draugą V. J., adresu (duomenys neskelbtini). Tos pačios dienos vakarą į V. J. namus atėjo atsakovai J. S. ir A. I., kurie buvo išgėrę. Praėjus porai valandų, A. I. pradėjo žodžiais priekabiauti prie ieškovo, tačiau jam nereaguojant į A. I. priekabiavimą, pastarasis įsiaudrino ir pradėjo mušti ieškovą. Po to kartu su J. S. kojomis spardė ieškovą į įvairias kūno vietas, dėl ko ieškovas prarado sąmonę, o ją atgavęs pabėgo į savo tėvų sodybą, esančią netoliese. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovui buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų kūno sužalojimų ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, po įvykio jautėsi blogai, buvo gydomas ambulatoriškai, vėliau namuose, skausmus jaučia iki šiol.
Apeliantai savo kaltę sumušus ieškovą neigia ir nurodo, kad žalos atlyginimo klausimą šioje byloje būtų galima spręsti tik tada, kai bus išspręstas atsakovų kaltės klausimas baudžiamojoje byloje. Prieš tai buvo minėta, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 63-1-00379-13, įtarimai dėl nusikaltimo, numatyto LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo pareikšti J. S. ir A. I..
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuratūra yra valstybės institucija, priskirta prie CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, t. y. subjektų, išduodančių oficialiuosius rašytinius dokumentus, tačiau ne kiekvienas prokuratūros išduotas dokumentas gali būti tokiu laikomas. Viena iš prokuratūros funkcijų – ikiteisminio tyrimo atlikimas. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra ikiteisminio tyrimo stadijos, kartu ir viso proceso, pabaigos forma, įgyvendinama priimant nutarimą, kuriame išdėstomi ikiteisminį tyrimą atlikusio prokuroro argumentai, pagrindžiantys ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindą. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu. Baigiamoji ikiteisminio tyrimo išvada yra formuluojama nutarimo rezoliucinėje dalyje ir būtent ji (tiksliau – ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas) vertinama kaip aplinkybė, turinti didesnę įrodomąją galią ir kurios negalima paneigti liudytojų parodymais. Pagal BPK 214 straipsnio 4 dalies nuostatas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti apskundžiamas aukštesniajam prokurorui, o jo sprendimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris taip pat įvertina nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. tik tokia tvarka ir forma gali būti paneigiamas ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir atitinkamai įrodinėjimo civilinėje byloje procesui galintis būti svarbus faktas. Be to, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje prokuroro atliktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso ir dėl to, kad taip būtų pažeisti vieni iš pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 6, 12–14 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013).
Nagrinėjamos apeliacine tvarka bylos atveju ikiteisminis tyrimas apeliantų atžvilgiu nutrauktas ne reabilituojančiu juos pagrindu, o dėl to, kad, nustačius nusikalstamą veiką ir žalos faktą, nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų J. S. ir A. I. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo (b. l. 119–122).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. K. ir kt. v. D. P. ir kt., byla Nr. 3K-7-874/2001). Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį bei kasacinio teismo pirmiau nurodytus išaiškinimus turi tik ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas ir nutraukimo pagrindas.
Atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pagrindas tirti ir vertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nes jie didesnės įrodomosios galios neturi, todėl CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatos nebus pažeistos.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad būtent dėl atsakovų kaltės, neteisėtų veiksmų bei esant priežastiniam ryšiui, t.y. atsakovams panaudojus fizinį smurtą ieškovo atžvilgiu, ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsakovai su šia teismo išvada nesutinka, nes jų vertinimu, apeliantų kaltė baudžiamojo proceso tvarka nėra įrodyta, todėl iš jų negali būti priteista žala.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti keturias sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. ir A. K. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-874/2001). Lygiai taip pat faktas baudžiamojoje byloje gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus, o civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinėje byloje surinktą medžiagą apeliaciniuose skunduose išdėstytų motyvų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta ieškovo sveikata. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Ieškovas nurodė, kad jis atsakovų buvo sumuštas 2013 m. birželio 16 d. apie 23 val. 30 min. Kaip nurodė pats ieškovas, iš karto po įvykio į medikus nesikreipė, nuo užpuolikų tą naktį pabėgo namo, kitą dieną po įvykio vėl į medikus nesikreipė, nes svaigo galva, negalėjo atsikelti iš lovos, net nepaėjo, tačiau 2013 m. birželio 18 d. ieškovą tėvas nuvežė pas medikus. Todėl tik 2013 m. birželio 18 d. ieškovas kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybą prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyrių sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. Specialisto išvadoje Nr. G1592/13(02) nurodyta, kad N. S. nustatyta kraujosruvos kairės akies vokuose, kaklo dešinėje, žastuose, dilbiuose, krūtinės kairėje, nugaroje, nubrozdinimas nugaroje. Sužalojimai padaryti buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 7–8). Po šios apžiūros, tą pačią 2013 m. birželio 18 dieną, ieškovas kreipėsi į VšĮ Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, kur jam atlikus papildomus tyrimus buvo diagnozuotas kairės akiduobės vidinės bei apatinės sienelių lūžis (b. l. 11–12) ir dešinio V šonkaulio lūžis (b. l. 13), dėl ko ieškovas buvo siunčiamas chirurginiam gydymui (b. l. 14–15). Su papildomai iš medicininės įstaigos gautais dokumentais ieškovas 2013 m. birželio 25 d. kreipėsi į teismo medicinos ekspertą dėl pakartotinio sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. 2013 m. birželio 25 d. Specialisto išvadoje Nr. pG1640/13(02) nurodyta, kad N. S. nustatyta kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės akiduobės vidinės bei apatinės sienelių lūžiai, kraujosruvos kaklo dešinėje, žastuose, dilbiuose, krūtinės kairėje, nugaroje, nubrozdinimas nugaroje, dešinės pusės V šonkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais), galimai tiriamojo nurodytu laiku. Kairės akiduobės vidinės bei apatinės sienelių lūžiai, dešinės pusės V šonkaulio lūžis laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų. Kiti išvardinti sužalojimai – kraujosruvos, nubrozdinimas laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l 9–10).
Tas pačias aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 63-1-00379-13. Iš šioje medžiagoje esančių duomenų nustatyta, kad specialistams buvo pavesta atlikti papildomą ieškovo sveikatos sužalojimo patikrinimą ir atsakyti į užduotyje pateiktus klausimus. 2014 m. sausio 6 d. specialisto išvadoje Nr. pG68/14(2) (ikiteisminio tyrimo medžiagos lapai 37–38) nurodyta, kad sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant buku daiktu (-ais) ir/arba atsitrenkiant į buką paviršių turintį daiktą (-us). Sužalojimai galėjo būti padaryti trylikos (ar daugiau) trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2013-06-13 apie 23 val. 30 min.). Kairės akiduobės vidinės bei apatinės sienelių lūžiai, dešinės pusės V šonkaulio lūžis laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų. Kiti sužalojimai – kraujosruvos, nubrozdinimas – laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Taigi, visi šie aptarti dokumentai patvirtina faktą, jog ieškovas ne pats susižalojo (nėra duomenų, jog kūno sumušimai atsirado nuo kritimo, griuvimo, ar pan.), bet buvo sumuštas būtent kitų asmenų, nes sumušimai padaryti buku daiktu (-ais), šiuo atveju, kaip tvirtino pats ieškovas, spardant kojomis.
Ieškovas nurodė, jog jį sumušė atsakovai, kuriuos jis pažinojo. Tačiau apeliantai savo kaltę kategoriškai neigia. Apeliantai nurodė, kad tą dieną, kai buvo sumuštas ieškovas, t.y. 2013-06-16, jie vakare nuo 17 val. iki 22 val. dirbo pas B., po to vaišinosi – kepė šašlykus, gėrė alų maždaug iki 1 val. nakties, o po kelių dienų išgirdo kaimo žmones kalbant, jog būtent apeliantai sumušė ieškovą. 2013 m. rugsėjo 25 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. J. paaiškino, jog 2013 m. birželio 16 d. pas jį į namus buvo atėjęs ieškovas ir jie kartu išgėrinėjo, po to nieko neatsimena, o ryte rado paliktus ieškovo N. S. daiktus – šlepetes ir marškinėlius (b. l. 56). Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad tą patį vakarą pas liudytoją buvo užsukę abu apeliantai, liudytojas negalėjo patvirtinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojo V. J. paaiškinimai nėra nuoseklūs, jis atsakinėdamas į teismo klausimus painiojosi, nes iš jo paaiškinimų neaišku, kiek laiko ieškovas buvo pas liudytoją, kiek degtinės butelių jie išgėrė, nes liudytojas nurodė, jog prisimena kaip išgėrė vieną butelį ir užmigo, atsikėlė iki uždarant parduotuvę, ieškovas parnešė dar du butelius degtinės, toliau vėl gėrė, tik neaišku, kaip ilgai, galiausiai nurodė, jog iš viso nieko neprisimena, nes buvo per daug išgėręs. Taigi, šio liudytojo paaiškinimai nei patvirtina, nei paneigia tiek ieškovo nurodytas aplinkybes, jog būtent šio liudytojo namuose apeliantai sumušė ieškovą, tiek atsakovų teiginius, jog jie liudytojo V. J. namuose ieškovo nurodytu laiku nebuvo.
Tuo tarpu Liudytojos V. S. paaiškinimai yra nuoseklūs, visiškai sutampa su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 57). Liudytoja paaiškino, jog 2013 m. birželio 16 d. vakarą ieškovas grįžo namo vėlai, po 24 val., liudytoja išgirdo jį dejuojant, todėl uždegusi šviesą pamatė jį visą sumuštą. Sumušimai buvo veido srityje – po akimi vandeninga pūslė, viena akimi nematė, ištinęs žandikaulis. Ir iš karto ieškovas nurodė, jog jį sumušė jam pažįstami J. S. ir A. I.. Nei tą naktį, nei kitą dieną transportuoti pas medikus sūnų nebuvo galimybės, kadangi jis visiškai negalėjo atsikelti iš lovos, labai blogai jautėsi, svaigo galva. Taip pat paaiškino, jog 19 d. girdėjo, kaip ieškovas kalbėjo telefonu ir išgirdo jį sakant, jog „nieko nežinau, dabar važiuoju pas gydytojus“. Ieškovo motinai paklausus, kas skambino, sūnus atsakė, jog skambino vienas iš apeliantų A. I. ir pasiūlė atlyginti už gydymą ir vaistus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ši liudytoja yra ieškovo motina, tačiau jos paaiškinimais netikėti nėra pagrindo, nes ji patvirtino tas pačias aplinkybes, kurias nurodė pats ieškovas.
Liudytoju apklaustas V. B. tvirtino apeliantų nurodytą aplinkybę, kad sekmadienį abu atsakovai vakare dirbo pas V. B., vėliau kepė šašlykus, apie 1 val. nakties ieškovo žmona supyko ant liudytojo ir liepė jam eiti miegoti, nes sekančią dieną, t.y. pirmadienį reikėjo į darbą, o apeliantai išėjo namo (b. l. 58). Apie tai, kad tą pačią dieną sumuštas ieškovas ir, kad jį galimai sumušė apeliantai, liudytojas žino tik iš kalbų, kurios pasklido miestelyje po kelių dienų. Pažymėtina, kad liudytojas dienos, kada pas jį namuose apeliantai krovė lentas, negali nurodyti, nes neprisimena, tačiau pamena faktą, jog miestelyje kalbos apie ieškovo sumušimą pasklido po dviejų dienų. Tuo tarpu liudytojo sutuoktinės J. B. paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jos sutuoktinis V. B. nuėjo miegoti apie 1.00 val. nakties, o atsakovai A. I., J. S. bei dar vienas asmuo D. D. liko sėdėti jų namuose pavėsinėje, kada išėjo nepamena, nes užmigo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. D. patvirtino tas pačias aplinkybes, jog jie visi kartu dirbo pas V. B., po to kepė šašlykus, gėrė alų, namo išėjo po 1.00 val. nakties.
Liudytoju apklaustas G. Č. paaiškino, jog tą dieną, kai buvo sumuštas ieškovas, jis kartu su ieškovu buvo pas V. J., jie visi kartu gėrė, po to vakare liudytojas išėjo namo, o apie ieškovo sumušimą sužinojo iš kaimo gyventojų, kurie kalbėjo, jog ieškovas buvo sumuštas būtent pas V. J. (b. l. 70). Liudytojas paaiškino, jog jam atėjus pas V. J., ieškovas su namo šeimininku jau buvo pakankamai išgėrę, todėl jis ilgai neužsibuvo ir pavakare išėjo namo, kitų asmenų pas namo šeimininką nematė.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate pranešimas apie ieškovo sumušimą gautas iš karto po to, kai ieškovas dėl sumušimo 2013 m. birželio 18 d. kreipėsi į medicinos įstaigą. Pažymėtina, jog ieškovas tiek iš karto po sumušimo savo artimiesiems, tiek visose medicininėse įstaigose, tiek ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nurodė jį sumušusių asmenų pavardes, nurodė tas pačias pavardes, kalbėjo apie tuos pačius asmenis. Taigi, ieškovo paaiškinimai visuomet buvo nuoseklūs, be to, jis nė karto nenurodė, jog kažko neprisimena, ar buvo per daug išgėręs, kad neprisimintų tos dienos įvykių, todėl teisėjų kolegijai abejoti ieškovo paaiškinimais nėra jokio teisinio pagrindo. Akistatų su atsakovais metu ieškovas taip pat nurodė visiškai tas pačias aplinkybes, jog jam būnant pas V. J., apie 21.30 val. atėjo abu atsakovai, jie visi kartu gėrė degtinę, alų, po to A. I. pradėjo ieškovui priekaištauti, šalys apsižodžiavo, po ko apeliantas trenkė kumščiu ieškovui į akį, o jam nugriuvus pradėjo ieškovą spardyti į įvairias kūno vietas, prie A. I. prisijungė ir kitas apeliantas J. S.. Taip pat pažymėtina, nors ir nesant tiesioginių įrodymų, o atsakovams savo kaltę neigiant, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, jog būtent atsakovai kalti dėl ieškovo sumušimo, kadangi vienas iš atsakovų A. I. po kelių dienų po ieškovo sumušimo siūlė ieškovui atlyginti gydymo ir vaistų įsigijimo išlaidas. Taip pat pažymėtina, jog liudytojai, išskyrus ieškovo motiną, nepatvirtino ieškovo nurodytų aplinkybių, tačiau jokiais įrodymais nepatvirtinta ir aplinkybė, jog atsakovų tą vakarą nebuvo V. J. namuose, nors po kelių dienų viešai buvo kalbama, kad būtent apeliantai sumušė ieškovą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ir išanalizavusi byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent dėl atsakovų veiksmų buvo sutrikdyta ieškovo sveikata, t.y. dėl atsakovų kaltės, neteisėtų veiksmų bei esant priežastiniam ryšiui, o būtent atsakovams panaudojus fizinį smurtą ieškovo atžvilgiu, ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog yra visos atsakovų civilinei atsakomybei kilti sąlygos, pagrįstai sprendė dėl priteistino turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Apeliantai dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio jokių argumentų nenurodė, todėl teisėjų kolegija dėl priteistų turtinės ir neturtinės žalos sumų plačiau nepasisako.
Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinių skundų argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovų apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.