Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-11-15 · Civilinė byla Nr. 2-991-810/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-15
Bylos Nr.
2-991-810/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Ieškovas
N. S.
Atsakovas
J. S., A. I.
Advokatai
Jurgita Žiužnienė
Civilinė byla Nr. 2-991-810/2013Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00762-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 20.1; 20.2; 20.3; 20.3.10; 35; 44.5.2.16; 93.1; 93.2; 93.2.11; 99.1; 99.3; 99.5; 99.7; 99.9; 114.2; 114.4; 114.5; 114.11; 116.1.
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 15 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė, sekretoriaujant Nijolei Agurkienei, dalyvaujant ieškovo N. S. atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei, atsakovams J. S. ir A. I., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovams J. S. ir A. I. dėl žalos, padarytos asmens sveikatai kaltais veiksmais, atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas N. S. ieškiniu prašo priteisti jam solidariai iš atsakovų J. S. ir A. I. 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 516,43 Lt turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-6).

Ieškovas N. S. ir jo atstovė ieškinį grindžia tuo, kad 2013 m. birželio 16 d. apie 14 val. ieškovas svečiavosi pas savo draugą V. J., adresu (duomenys neskelbtini). Tos pačios dienos vakarą į V. J. namus atėjo atsakovai J. S. ir A. I., kurie buvo išgėrę, nuo jų sklido alkoholio kvapas, jų judesiai buvo nekoordinuoti. Praėjus porai valandų, A. I. pradėjo žodžiu priekabiauti prie ieškovo, reikšdamas pretenzijas dėl to, kad pastarasis lankosi pas V. J. namuose. Ieškovui nereaguojant į A. I. priekabiavimą, pastarasis įsiaudrino ir pradėjo mušti ieškovą, t.y. sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam į kairę akį, po to, nukentėjusiajam pargriuvus ant grindų, kartu su J. S. kojomis spardė N. S. į įvairias kūno vietas – rankas, kojas, krūtinę, kaklą, nugarą, suduodami ne mažiau 30 smūgių. Ieškovas, kaip pats nurodė, po smūgių prarado sąmonę, o ją atgavęs pabėgo į savo tėvų sodybą, esančią netoliese. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovui buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko N. S. patyrė dvasinius išgyvenimus, po įvykio jautėsi blogai, viena akimi visiškai nematė, jautė didelius skausmus akiduobėje, krūtinės srityje, skaudėjo visą kūną, sekančią dieną po įvykio faktiškai negalėjo atsikelti, labai svaigo galva, pykino. Buvo gydomas ambulatoriškai, namuose, skausmus jaučia iki šiol. Ieškovas nurodė, kad dėl jam padarytų sužalojimų buvo sumažėjęs jo mobilumas, jis savaitę negalėjo vairuoti automobilio, reikėjo lankytis gydymo įstaigose, todėl buvo vežamas artimųjų, jo veidas tris savaites buvo subjaurotas, nes buvo ryškiai matoma mėlynė, itin didelis kairės akies patinimas, iki šiol skauda šonkaulį. Ieškovo išgyvenimus padidino tai, kad smurtą jo atžvilgiu panaudojo pažįstami asmenys be jokios priežasties. Be to, ieškovui nerimą kelia klausimas, ar neliks dėl akiduobės sienelių lūžių liekamųjų reiškinių, ar nesuprastės regėjimas. Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 15000 Lt. Be to, kaip nurodė ieškovas, jis patyrė turtinę žalą – buvo siųstas konsultacijai į dantų ir burnos ligų kliniką, išlaidos kurui ir už automobilio stovėjimą laikotarpiu nuo 2013-09-18 iki 09-26 vykstant į Kauno klinikas, vaistinę, Kauno PK (buvo vykta tris kartus), taip pat vykstant į konsultacijas pas advokatą į Kaišiadorių m. (buvo vykta tris kartus) sudaro 316,25 Lt, už konsultaciją dantų ir burnos ligų poliklinikoje – 55,18 Lt, už specialisto išvadas – 145 Lt, viso patirtą turtinę žalą sudaro 516,43 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė prašė ieškinį tenkinti, priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškinimo metu nurodė aplinkybes, analogiškas nurodytoms ieškinyje.

Šalies argumentai

Atsakovai A. I. ir J. S. pateikė atsiliepimus į ieškinį (b.l. 22, 23), kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, atsikirtimus į ieškovo N. S. ieškinį grindžia tuo, kad jie ieškovo nemušė, todėl jų kaltė negali būti konstatuota. Teismo posėdžio metu atsakovai paaiškino, kad ieškovo sumušti negalėjo, nes ieškovo nurodytu laiku jie buvo pas V. B., kur padėjo krauti lentas, o vėliau gėrė alų, kepė šašlykus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas N. S. 2013 m. birželio 18 d. kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialistą dėl sužalojimų konstatavimo, nurodydamas, kad 2013 m. birželio 16 d. apie 23.30 val. kambaryje jį sumušė du pažįstami vyrai. Specialisto išvadoje Nr. G1592/13(02) (b.l. 7-8) pateikta išvada, kad N. S. nustatyta kraujosruvos kairės akies vokuose, kaklo dešinėje, žastuose, dilbiuose, krūtinės kairėje, nugaroje, nubrozdinimas nugaroje. Sužalojimai padaryti buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2013 m. birželio 25 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į specialistą, kuris specialisto išvadoje Nr. pG1640/13(02) (b.l 9-10) pateikė išvadą, kad N. S. nustatyta kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės akiduobės vidinės bei apatinės sienelių lūžiai, kraujosruvos kaklo dešinėje, žastuose, dilbiuose, krūtinės kairėje, nugaroje, nubrozdinimas nugaroje, dešinės pusės V šonkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais), galimai tiriamojo nurodytu laiku. Kairės akiduobės vidinės bei apatinės sienelių lūžiai, dežinės pusės V šonkaulio lūžis laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų. Kiti išvardinti sužalojimai – kraujosruvos, nubrozdinimas laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Ieškovas N. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013 m. birželio 16 d. jis buvo pas V. J., adresu (duomenys neskelbtini). Ten vartojo alkoholį. Apie 21.30 val. pas V. J. atvažiavo A. I. ir J. S.. Taip pat ten kartu buvo G. Č.. Atsakovai atvyko neblaivūs. Visiems kartu išgėrinėjant A. I. pradėjo priekabiauti prie ieškovo, trenkė pastarajam kumščiu į veidą, į kairę akį, po ko ieškovui pargriuvus, toliau jį mušė A. I. ir J. S.. Ieškovo teigimu, V. J. tuo metu sėdėjo prie stalo, o G. Č., prasidėjus žodiniam A. I. priekabiavimui, išėjo. N. S. teigimu, mušimo metu jis buvo praradęs sąmonę, o ją atgavęs pabėgo į savo tėvų sodybą, buvusią netoliese. Į gydymo įstaigą jis kreipėsi birželio 18 d., nes 17 d. dėl sužalojimų negalėjo atsikelti iš lovos, jam svaigo galva, negalėjo paeiti. Ieškovas nurodė, kad birželio 19 d. jam (N. S.) skambino A. I., kuris siūlė ieškovui atlyginti žalą. Šį pokalbį girdėjo ieškovo mama V. S.. Liudytoja apklausta V. S. parodė, kad birželio 16 d. vėlai naktį į namus grįžo sumuštas sūnus N. S., kuris paaiškino, jog jį sumušė A. I. ir J. S.. Paklausus už ką, pasakė, kad už nieką. Birželio 18 d. tėvas nuvežė N. S. pas gydytojus, nes dieną prieš tai jis negalėjo atsikelti ir apsirengti, blogai jautėsi, jam visur skaudėjo. Liudytojos teigimu, birželio 18 ar 19 d. ji girdėjo sūnų N. S. kalbant telefonu, kaip vėliau nurodė sūnus – su A. I., apie žalos atlyginimą. Tuo metu N. S. pasakė, kad vyksta pas gydytojus ir kol kas niekas neaišku. Nors atsakovai A. I. ir N. S. neigia sumušę ieškovą N. S. ir paaiškinimo metu nurodė, jog 2013-06-18 pas V. J. jie nebuvo, nes nuo maždaug 17 val. dirbo pas V. B., kur padėjo krauti lentas, po to iki 1 val. nakties gėrė alų ir kepė šašlykus, teismas šių asmenų paaiškinimus vertiną kaip siekį išvengti atsakomybės dėl N. S. sužalojimo. J. S. paaiškinimo metu nurodė, jog netrukus po šio įvykio R., to paties kaimo gyventoja, sužinojusi iš N. S. tėvo, pasakė J. S. motinai, kad šis sumušė N. S.. Atsakovas A. I. paaiškinimo metu taip pat nurodė, kad kaimo žmonės po įvykio kalbėjo apie A. I. ir J. S., kaip galimai sumušusius N. S.. Kalbų, jog kiti asmenys galėjo sužaloti N. S., kaip patvirtino A. I., jis negirdėjo. Liudytojas V. J. ir G. Č. patvirtino N. S. paaiškinimo metu nurodytą aplinkybę, jog tą dieną ir vakarą, kai buvo sumuštas N. S., jie kartu girtavo pas V. J., tačiau kitų įvykių liudytojas V. J. neprisimena, nes buvo girtas ir galimai miegojo, o G. Č. teigia išėjęs, nes N. S. ir V. J. užmigo. Nors V. B. ir D. D. apklausų metu nurodė, kad atsakovai tikrai padėjo V. B. sukrauti lentas, po ko visi kartu gėrė alų ir kepė šašlykus, tačiau nurodyti konkrečią dieną, kuomet tai vyko, jie negalėjo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylai aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitikti logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005). Teismas pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie reikšmingas bylai aplinkybes iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Įvertinęs ir išanalizavęs byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, jog būtent dėl atsakovų veiksmų buvo sutrikdyta ieškovo sveikata. Teismas nustatė, kad dėl atsakovų kaltės, neteisėtų veiksmų bei esant priežastiniam ryšiui, t. y. atsakovams panaudojus fizinį smurtą ieškovo atžvilgiu, ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nustačius atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, spręstina dėl priteistino turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki neteisėtų veiksmų padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir CPK 178 straipsnį, šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, jų dydį nustato teismas, t. y. žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti ją patyręs asmuo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 516,43 Lt turtinę žalą, kurią sudaro 316,25 Lt už kurą ir automobilio stovėjimą, kuomet ieškovas tris kartus vyko į Kauną pas gydytojus, į vaistinę, policijos komisariatą, taip pat tris kartus vyko į konsultacijas pas advokatą Kaišiadorių m.; 55,18 Lt už konsultaciją dantų ir burnos ligų poliklinikoje; 145 Lt už specialisto išvadas. Įvertinęs teismui pateiktus rašytinius įrodymus (b.l. 11-18), atsižvelgdamas į teismo atliktus vykimo maršrutais (duomenys neskelbtini) išlaidų paskaičiavimus, teismas laiko, kad pagrįstos ieškovo vykimo išlaidos yra 160,17 Lt, 3 Lt išlaidos už stovėjimą aikštelėje, 47,00 Lt ir 98,00 Lt už teismo medicininę apžiūrą, 55,18 Lt už konsultaciją dantų ir burnos ligų klinikoje. Todėl iš atsakovų solidariai ieškovui priteistina 363,35 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Be to, ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovų solidariai 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t.y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis).

Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. ir kt. v. L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2013; kt.).

Pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovų nepagrįstai pabloginta.

Teismas, įvertinęs ieškovui padaryto sveikatos sužalojimo mastą, ieškovo nurodytus patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus, laiko, kad protingas iš atsakovų ieškovui priteistinas dydis neturtinei žalai atlyginti yra 7000 Lt, kad atitinka teisingumo bei proporcingumo kriterijų. Todėl iš atsakovų solidariai ieškovui priteistina 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas.

Patenkinus ieškinį iš dalies, 47,46 procentų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų lygiomis po 189,84 Lt priteistina dalis ieškovo turėtų teisinės pagalbos išlaidų (kurias sudaro 800 Lt, b.l. 65) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.).

Taip pat iš atsakovų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina po 9,60 Lt pašto išlaidų (pašto išlaidas sudaro 40,47 Lt) ir po 110,50 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.) (b.l. 2). Iš ieškovo priteistina 21,27 Lt pašto išlaidų valstybės naudai, kurios paskaičiuotos proporcingai atmestų reikalavimų daliai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo N. S. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovui N. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 7000,00 Lt (septynis tūkstančius litų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovų J. S. ir A. I. solidariai ieškovui N. S. 363,35 Lt (tris šimtus šešiasdešimt tris litus, 35 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Kitą ieškovo N. S. ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovų J. S. ir A. I. ieškovui N. S. po 189,84 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovų J. S. ir A. I. po 9,60 Lt (devynis litus, 60 ct) pašto išlaidų ir po 110,50 Lt (vieną šimtą dešimt litų, 50 ct) žyminio mokesčio valstybei (žyminis mokestis ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Priteisti iš ieškovo N. S. 21,27 Lt (dvidešimt vieną litą, 27 ct) pašto išlaidų valstybei (žyminis mokestis ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Dambrauskienė