Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „DHL Lietuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Fureksa“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas 2010-11-29 preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai, išsiuntė jį atsakovui, o atsakovas dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo pareiškė prieštaravimus. Atsakovas su preliminariu teismo sprendimu nesutiko, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Prieštaravimuose nurodė, kad ant ieškovo pateiktų PVM sąskaitų- faktūrų nėra jo darbuotojų parašų, todėl nėra įrodyta, kad atsakovas minėtus dokumentus gavo. Prašė sumažinti teismo priteistas netesybas, nes jos yra aiškiai per didelės.

Ieškovo UAB „DHL Lietuva“ atstovas advokatas Mindaugas Badaras teismo posėdžio metu palaikė visus ieškovo ieškinio reikalavimus ir preliminarų teismo sprendimą prašė palikti nepakeistą. Atstovas paaiškino, kad ieškovas pagal atsakovo pateiktus tris užsakymus kroviniui vežti nuo 2009-08-31 iki 2009-09-21 suteikė krovinio pervežimo tarptautiniais keliais paslaugas už 31146,09 Lt. Krovinys buvo nugabentas ir iškrautas. Atsakovas įsipareigojo už pervežimą sumokėti PVM sąskaitose- faktūrose nurodytą sumą iki jose nurodyto termino, tačiau, nors ir įspėtas, su ieškovu neatsiskaitė iki šiol. Atsakovas, pažeidęs atsiskaitymo terminą, privalo mokėti ieškovui sutartyje numatyto dydžio – 0,06 procentų delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Delspinigiai 2010-11-10 dienai sudaro 3363,78 Lt. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė, jis taip pat ieškovui privalo mokėti 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Nurodė, kad atsakovo sunki finansinė padėtis ieškovui yra žinoma, atsakovas neturi finansinių galimybių sumokėti skolą, o prieštaravimus pareiškė siekdamas vilkinti bylą iki restruktūrizavimo ar bankroto bylos UAB „Fureksa“ iškėlimui, todėl priimtą preliminarų sprendimą prašė palikti nepakeistą.

Atsakovo UAB „Fureksa“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nes UAB „Fureksa“ nemoki, įmonės akcininkai nusprendė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, todėl prašė bylos nagrinėjimą atidėti iki tol, kol bus galutinai išspręstas bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimas.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Iš ieškovo atstovo paaiškinimų ir byloje esančių užsakymų kroviniui vežti (b.l. 10,17,20) matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos krovinių pervežimo sutartys, pagal kurias ieškovas atsakovo užsakymu įsipareigojo atlikti sutartyje nurodytų krovinių tarptautinį pervežimą iš Lietuvos į Norvegiją ir Švediją, o atsakovas įsipareigojo už pervežimą atsiskaityti per 14 dienų. Iš PVM sąskaitų- faktūrų (b.l. 11,13,15,18,21,23,25) ir CMR važtaraščių (b.l. 12,14,16,19,22,24,26) matyti, kad ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė, suteikė krovinių pervežimo paslaugas už 31146,09 Lt. Atsakovas paslaugas ir PVM sąskaitas- faktūras gavo, tačiau su ieškovu iki šiol neatsiskaitė, nors buvo įspėtas.

Atsakovas pažeidė sutarčių ir prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai ir nustatytu laiku (LR CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Vežimo sutartis yra paslaugų, atlygintinė sutartis (LR CK 6.808 str.). Už krovinių pervežimą imamas užmokestis, kurį nustato pačios šalys tarpusavio susitarimu (LR CK 6.813 str. 1 d.). Vežėjas turi teisę gauti užmokestį už krovinio vežimą, o krovinio siuntėjo pareiga yra jį sumokėti (LR CK 6.808 str.). Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai- krovinius pristatė laiku ir nustatyta tvarka perdavė gavėjui. Atsakovas jokių pretenzijų dėl krovinių Tarptautinio krovinių vežimo keliais (CMR) konvencijos 30 str. nustatyta tvarka ieškovui nepareiškė, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė- už suteiktas paslaugas su ieškovu neatsiskaitė iki šiol. Atsakovo argumentas, kad jis negavo ieškovo siųstų PVM sąskaitų- faktūrų, nepagrįstas, nes atsakovas skolą pripažino, vežimo paslaugų suteikimo fakto ir skolos dydžio neginčijo, tačiau, būdamas nemokus ir neturėdamas galimybių atsiskaityti su ieškovu, pareiškė prieštaravimus, siekdamas UAB „Fureksa“ iškelti restruktūrizavimo, o vėliau- ir bankroto bylą ir taip vilkinti teismo nagrinėjamoje byloje sprendimo priėmimą bei jo įsiteisėjimą, todėl ieškovo reikalavimas dalyje dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, įrodytas ir patenkintas priimtu preliminariu sprendimu.

Kadangi atsakovas su ieškovu laiku neatsiskaitė, iš jo ieškovui preliminariu sprendimu buvo priteisti 3363,78 Lt delspinigiai. Tarp šalių kilo ginčas dėl priteistų delspinigių dydžio. LR CK 6.72 str. numato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Iš byloje esančių užsakymų kroviniui vežti (b.l. 10,17,20) matyti, kad šalys tarpusavio susitarimu ir laisva valia numatė, kad, laiku neatsiskaičius, bus skaičiuojami 0,06 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Atsakovas prieštaravimuose nurodė, kad delspinigiai paskaičiuoti aiškiai per dideli, pagal formuojamą Aukščiausiojo teismo praktiką jų dydis turėtų būti 0,02 procento, be to, nagrinėjamoje byloje didesni ieškovo nuostoliai nėra įrodyti.

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir civilinio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (LR CK 6.156 straipsnio 1, 4 dalys). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (LR CK 6.256 str. 2 d.). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (LR CK 6,71 str. 1 d.). Tai vienas prievolės įvykdymo būdų, jų taikymas skatina skolininką laiku įvykdyti prievolę. Aiškindamas ir taikydamas netesybas reglamentuojančias materialiosios teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus. Skolininkui praleidus prievolės įvykdymo terminą, LR CK 6.73 str. 1 d. yra numatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, jog tuomet kreditorius įgyja teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę ir sumokėti netesybas. Kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius (LR CK 6.258 str. 2 d.). Tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo (LR CK 6.73 str. 2 d.). LR CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas vien dėl to, kad jos pernelyg didelės (neprotingos), taip pat dėl to, jeigu atsakovas įvykdė dalį prievolės, ir tai vertinama kaip teismo pareiga kontroliuoti netesybų dydį. Teismas jam suteikiama teise mažinti delspinigius naudojasi savo nuožiūra, atsižvelgdamas į teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes - prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą palyginus su delspinigių suma ir kitus kriterijus. Pagal teismų praktiką priteistų delspinigių dydis turi atkurti teisingumą tarp teisinių santykių šalių, t.y. turi kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir grąžinti jį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei kita šalis būtų tinkamai įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl delspinigių dydžio mažinimo, turi vertinti sutarties šalių santykius dėl apmokėjimo už paslaugas tiek iki ieškovo nurodyto laikotarpio, už kurį prašoma priteisti delspinigius, tiek šalių elgesį po šio laikotarpio. Parenkant konkretų mokėtiną netesybų dydį, atsižvelgiama į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-7-409/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis Nr. 3K-3-223/2011). Todėl mažinant netesybų dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Šiuo atveju šalys, sudarydamos krovinių vežimo sutartis (b.l. 10,17,20), susitarė, kad atsakovas mokės ieškovui 0,06 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Atsakovui vežimo paslaugos buvo suteiktos tinkamai, dėl jų kokybės jis pretenzijų ieškovui nepareiškė. Atsakovas žinojo apie susidariusią skolą, tačiau su ieškovu neatsiskaitė iki šiol, skolos nesumažino net po bylos iškėlimo teisme. Ieškovo prašoma priteisti skola yra didelė, praleistas prievolės įvykdymo terminas- beveik dveji metai laiko, per tą laiką atsakovas su ieškovu nesitarė dėl skolos sumokėjimo dalimis, į ieškovo raginimus atsiskaityti neatsiliepė, neįvykdė bent dalies prievolės. Pažymėtina, kad ieškovas nepareiškė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, o sutartimi nustatytos netesybos laikomos minimaliais iš anksto nustatytais būsimais ieškovo nuostoliais, kurių dydžio ieškovas neprivalo įrodinėti. Be to, delspinigių suma palyginus su skolos suma nėra per didelė ar per maža, neviršija tuo metu Lietuvos banko nustatyto metinių palūkanų už mokėjimus, atliekamus pagal komercinius sandorius, dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, abiejų šalių lūkesčius bei interesų pusiausvyrą. Atsakovui paslaugos suteiktos seniai- prieš metus ir šešis mėnesius laiko, atsiskaitymo terminas glaustas- 14 dienų, todėl manytina, kad šalys susitarė dėl protingų palūkanų- 18,68 Lt per dieną. Atsižvelgiant į aukščiau minėtus kriterijus, šalių interesų pusiausvyrą ir principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, pripažintina, kad ieškovas patyrė būtent tokio dydžio nuostolius, priteisti delspinigiai nelaikytini aiškiai per dideliais ir priteisto dydžio delspinigių mažinti nėra pagrindo.

Kadangi atsakovas praleido terminą atsiskaityti su ieškovu, todėl ieškovas turi teisę į palūkanas už pavėluotus mokėjimus, numatytas LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme. Pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d. ir 3 str. 2 d. 1 p. palūkanos yra lygios vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai 7 procentiniais punktais. Pagal minėto įstatymo 3 str. 4 d. palūkanų normos nustatymo momentas yra siejamas su pusmečiu, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi antrąjį 2010 m. pusmetį. 2010-06-30 galiojo 1,05% VILIBOR, todėl atsakovas ieškovui turėtų mokėti 8,05% (1,05% + 7% =8,05%) dydžio metines palūkanas. Pagal LR CK 6.37 str. 2 d. atsakovas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas nustato 8,05 procentų dydžio metines palūkanas, ieškovo reikalavimas priteisti tokio dydžio palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos –34509,87 Lt už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos – 2010-11-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Nustačius šias faktines bylos aplinkybes ir įvertinus įrodymus, teismas sprendžia, kad priimtas byloje preliminarus sprendimas yra pagrįstas ir paliktinas nepakeistas (LR CPK 430 str. 6 d. 1 p.).

Papildomai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 45,25 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (LR CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260, 263, 264, 269, 270, 271, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 8 dalimi teismas,

nusprendžia:

Priimti galutinį sprendimą ir 2010-11-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9093-207/2010 (2-1630-207/2011) pagal ieškovo UAB „DHL Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Fureksa“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Fureksa“ į valstybės biudžetą 45,25 Lt (keturiasdešimt penkių litų, 25 ct) bylinėjimosi išlaidas- procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.