Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2024 m. gruodžio 3 d. apie 13.00 val. kelyje Nr. 204, žiedinėje sankryžoje ties keliu 155 (Mažeikių aplinkkeliu), vairavo kelių transporto priemonę automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. gruodžio 3 d. 13.29 val. alkotesteriu Drager ARKL – 0773 (patikros Nr. 2194752), nustatytas 1,77 ‰ (promilių) neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

A. B. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad padarė nusikalstamą veiką, nepagalvojęs apie savo veiksmus. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Gruodžio 3 d. važiavo iš namų iki parduotuvės, Krakių kaime. Į parduotuvę važiavo nusipirkti cigarečių ir alkoholio. Žmona važiavo kartu. Prieš tai kažkiek vartojo alkoholį. Važiuojant buvo avarinė situacija priekyje važiavo kitas automobilis ir staigiai stabdė. Bandė stabdyti, bet matė, kad nesustos, todėl nusuko nuo kelio. Nežino, kiek buvo išgėręs. Greičiausiai girtumas buvo iš kitos dienos. Alkoholį vartojo tris dienas. Buvo žmonos gimtadienis, turėjo svečių. Ryte alkoholio vartojo nedaug, buvo išgėręs gal 200 gramų degtinės, ir nesijautė, kad būtų negalėjęs vairuoti. Sėsdamas vairuoti suvokė, kad blogai daro sėsdamas vairuoti. Bet nesijautė taip girtas. Sutinka su nustatytu neblaivumu. Blogai vertina savo veiksmus. Nepamiega naktimis, neranda sau vietos. Galvoja, kad pats gali susivaldyti nuo alkoholio vartojimo. Po įvykio alkoholio nebevartoja. Dukra G. B. nori už jį laiduoti. Dukra jo poelgį vertina blogai, žada jį auklėti. Dukros klauso. Dukra gyvena ne kartu, gyvena Vilniuje. Gali padaryti poveikį ir per atstumą gyvendama. Jie susiskambina, dukra atvažiuoja pas jį. Su ja pasitaria. Pasižadėjo dukroms, kad daugiau tokių dalykų nebebus. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1984 metų. Dirba vairuotoju. Dirbant trūko dešinio peties sausgyslė, yra nedarbingume dėl peties traumos. Neturėdamas teisės vairuoti nebegalės dirbti. Labai gailisi, kad vairavo neblaivus.

Liudytoja G. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad teikė prašymą dėl laidavimo, nes nori daryti teigiamą įtaką savo tėvui. Nurodė, kad šitas įvykis nėra jam būdingas elgesys. Mano, kad reikia spręsti gilesnes problemas, tai įvyko ne be priežasčių. Tos priežastys – tėvo asmeninio gyvenimo įvykiai, kurie iššaukė jo neadekvatų, jam nebūdingą elgesį. Apie įvykį sužinojo iš tėvo žmonos. Tai buvo antradienį, gruodžio 3 d., iškart po įvykio, praėjus valandai. Šis įvykis visai šeimai signalas, kokia prasta situacija tėvo šeimoje. Nurodė, jog jos tėvo šeima susidūrė su problemomis, pašlijo tėvo ir jo sutuoktinės sveikata. Pastaruosius pusę metų, kai problemos pradėjo kamuoti ir jo žmoną, kuriai liepos mėnesį buvo konstatuotas nedarbingumas dėl regos praradimo, situacija labai pasikeitė. Tai rodo, kad tėvas su visu tuo nebesusitvarkė, nes jam iš esmės pasikeitė gyvenimas. Iki tol jis buvo su ligomis, bet buvo sveika jo žmona. Visa tai prisidėjo ir prie tėvo savijautos ir neadekvačių pasirinkimų. Šitas įvykis jai leido sužinoti, kaip jam blogai iš tikrųjų, kokios bėdos jį kamuoja, ir kaip stipriai jam reikia pagalbos. Visas detales tėvas nuslėpdavo, sakydamas, kad jam viskas gerai. Su tėvu bendrauja skambučiais. Pasiklausus, kaip sekasi, kokie kamuoja sunkumai, atsakydavo, kad sunkumų yra, bet viskas bus gerai. Tėvas uždaras, jį kamuojančios problemos buvo tik jo asmeninės. Iš jo labai mažai girdėjo apie problemas. Dabar supranta, kaip jam blogai, ir kaip reikia pagalbos. Mano, kad visų šeimoje susiklosčiusių aplinkybių kulminacija yra šis įvykis, kurį galėjo įtakoti tai, kad jis savo ir šeimos problemų nebepakėlė, prasta nuotaika namuose, depresijos požymiai, gilus alkoholizmas, neadekvatūs veiksmai. Tėvo veiksmus vertina neigiamai. Su seserimi imsis veiksmų, kad pagerėtų tėvo gyvenimas. Susitvarkyti su sveikatos problemomis. Pakeisti gyvenamąją vietą, nes gyvena kaime ir susisiekimo nebus. Atsigavimas priklauso, ar galės dirbti. Reikalingas darbo susiradimas, veiklos. Turi vykti pas specialistus, kad kovotų su priklausomybėmis, grįžtų į socialinį gyvenimą. Mano, kad tėvas atsižvelgs į jos patarimus ir norą padėti, nes jis yra desperatiškoje situacijoje, turi finansinių įsipareigojimų – vartojimo paskolą, jo sveikata prasta, jis neteks teisės vairuoti, kas reikš, kad negalės dirbti, negalės užsidirbti. Nurodė, kad nėra teista, yra bausta administracine tvarka, už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Prašė taikyti laidavimą be užstato, nes užstato jos tėvas sumokėti galimybių neturi. Tėvui praradus gaunamas darbines pajamas ji ir sesuo turės remti jo šeimą. Ji taip pat neturi galimybių mokėti užstato, turi finansinių įsipareigojimų – būsto paskolą, jos sesuo augina tris vaikus. Prašė netaikyti papildomų sankcijų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 291 straipsniai):

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą A. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 1,77 promilių neblaivumas. Tai patvirtina pačio kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, nustatyto neblaivumo rezultatai, įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. A. B. du kartus buvo tikrinamas alkoholio matuokliu, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, ji yra galiojanti, todėl pagrindo abejoti nustatytu A. B. neblaivumu teismas neturi. Kaltinamasis A. B. neginčijo jam nustatyto neblaivumo.

Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo/neskyrimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, jo gynėjas, laiduotoja prašė atleisti kaltinamąjį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Byloje yra pateiktas laiduotojos G. B. 2024 m. gruodžio 8 d. prašymas atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 1, b. l. 122).

Šios aplinkybė rodo, kad byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatyme numatytam laidavimo termino minimumui, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. B. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą teismas atsižvelgia į tai, jog A. B. tokį šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, įvertinus kaltinamojo turimą vairavimo patirtį, tai, kad vairuotojo pažymėjimas yra būtinas darbinėms funkcijoms vykdyti, padarytas šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas yra greičiau atsitiktinio pobūdžio, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, minimaliam įstatyme numatytam terminui – vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. gruodžio 4 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra registruota kaltinamojo vardu, priklauso kaltinamajam nuosavybės teise, automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimu bus užtikrinta, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis daugiau nedarys šiurkščių eismo kelių taisyklių pažeidimų. Atsižvelgiant į išdėstytą A. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjant bylą kaltinamajam A. B. ginti paskirtas advokatas Mindaugas Klemenis. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 9 d. pirminė pažyma Nr. APD-2024-12478 (t. 1, b. l. 116-118), iš kurios matyti, kad už A. B. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 75,00 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad gynėją skyrė prokuroras, nes gynėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas, užvedimo rakteliai, techninės apžiūros rezultatų ataskaita, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini turto konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

įvykio vietos apžiūros metu paimtas dokumentas – A. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos pirmo tomo galinio bylos viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ Regitra.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

A. B. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės pasekmės (BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalys).

A. B. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 3, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos G. B. atsakomybei, vienerių metų terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti A. B. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus;

konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį Audi A6, valstybinis numeris JEA704, registruotą A. B. vardu.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo 2024 m. gruodžio 4 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimą, užvedimo raktelius, techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;

A. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ Regitra.

Išaiškinti A. B., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. B., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojai G. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.