- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-28
- Bylos Nr.
- 1-856-729/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11034-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Advokatai
- Petras Matažinskas
viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas, paskutinį kartą - 2020 m. vasario 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuris subendrinta su 2018 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 40 MGL (2 000 Eur) bauda; baudos bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis, 2025 m. kovo 29 d., 12.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu rankos pirštais įbrėžė sugyventinei R. J. į kaklą ir kairę ranką, rankų kumščiais sudavė jai į veidą ir krūtinę, kairę ranką, padarydamas odos nubrozdinimus kakle, kairėje rankoje, poodines kraujosruvas veide, kakle, krūtinėje, kairėje rankoje, t. y. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo sugyventinę R. J..
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. P. pagal jam pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino visiškai, dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad įvykio metu, būdamas neblaivus, nuskriaudė R.; kodėl taip padarė, negali paaiškinti, mano, kad dėl apsvaigimo. Nukentėjusioji yra jo gyvenimo draugė; po įvykio jos ne kartą atsiprašė, šiuo metu jie kartu gyvena. Tai buvo antras kartas, kada jis pavartojo smurtą prieš R. Supranta, kad reikėtų gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, sutiktų, jeigu teismas skirtų tokį įpareigojimą; mano, jog gali susilaikyti nuo alkoholio vartojimo. Šiuo metu nedirba dėl sveikatos būklės, bet registruojasi Užimtumo tarnyboje, pragyvena iš 309 Eur gaunamos pašalpos bei R. gaunamos pašalpos už neįgalumą. Ar ankstesniu nuosprendžiu paskirtą 40 MGL dydžio baudą sumokėjo, nežino; kol dirbo, antstoliai nuskaičiuodavo kažkokią dalį nuo atlyginimo. Prašo neskirti realaus laisvės atėmimo.
Kadangi kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
Greta kaltinamojo A. P. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:
Iš 2025 m. kovo 29 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo ir vyriausiojo patrulio tarnybinių pranešimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2025 m. kovo 29 d., apie 12.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), bute, konflikto metu tarp sugyventinių A. P., kuriam nustatytas 2,91 promilių neblaivumas, ir R. J., kuriai nustatytas 2,12 promilių neblaivumas. A. P. nenustatytą kiekį kartų sudavė sugyventinei R. J. į įvairias kūno vietas, taip pat, rankomis ją smaugė bei subraižė jos gerklės sritį. Ant R. J. gerklės matomas nedidelis įdrėskimas bei kraujosruva, tačiau GMP pagalbos moteris atsisakė. Minėtu adresu per pastaruosius vienerius metus nebuvo fiksuota smurto artimoje aplinkoje. (1 t., b. l. 1-4, 22-25).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. J. parodė, kad su A. gyvena 8 metus, veda bendrą ūkį. 2025 m. kovo 29 d. rytą grįžusi namo bute rado sugyventinį A. neblaivų, jis išėjęs parsinešė dar degtinės, o grįžęs pradėjo reikalauti, kad ji su juo gertų kartu; apie 13.00 val. tarp jų kilo konfliktas, kurio metu sugyventinis parvertė ją ant lovos, užgulė ir kumščiais ne mažiau kaip tris kartus trenkė jai į abu šonus; vieną kartą sugriebė abiem rankom už gerklės ir spaudė; dėl tokių sugyventinio veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Kadangi ji muistėsi, o sugyventinis nenorėjo paleisti, greičiausiai tuo metu jis savo pirštų nagais įbrėžė jai į kaklą. Jai bandant išsilaisvinti, sugyventinis galėjo užgauti ir dešinę akį, po kuria vėliau atsirado mėlynė. Policiją greičiausiai iškvietė kažkas iš kaimynų, ji nebūtų kvietusi policijos pareigūnų, nes tai buvo daugiau žodinis konfliktas, jo sukeltas fizinis skausmas nebuvo labai stiprus. Atvykę policijos pareigūnai norėjo iškviesti GMP, tačiau ji atsisakė, į medikus po įvykio nesikreipė ir pas teismo medicinos ekspertus nevyks, pretenzijų dėl jai sukelto fizinio skausmo nebeturi (1 t., b. l. 44-47).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 01250001729219) nustatyta, kad 2025 m. kovo 29 d., 19.00 val., gautas pranešimas dėl galimo smurto tarp kaimynų, adresu (duomenys neskelbtini), girdimas moters verksmas (63-67).
Iš 2025 m. kovo 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11-21).
Iš 2025 m. kovo 29 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vietoje buvo apžiūrėta R. J., ant kurios dešinės akies, kairės mentės ir kaklo matomos kraujosruvos, taip pat ant kaklo matomas įbrėžimas (1 t., b. l. 26-39).
Iš 2025 m. kovo 31 d. – balandžio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, buto duris atidaro moteris, kaip nustatyta – R. J.; bute ant sofos guli vyras, kaip nustatyta – A. P.. Pareigūnui pasiteiravus ar bute įvyko konfliktas, R. J. tyli, A. P. sako, kad nieko nenutiko. Į pareigūno klausimą kodėl moteris apsiverkusi, A. P. atsako, kad jai yra depresija, R. J. tyli. Pareigūnui su R. J. nuėjus į koridorių, pastaroji nurodo, jog namuose įvyko konfliktas, kurio metu sugyventinis prieš ją smurtavo, smaugė; ant kaklo esamus sužalojimus padarė A. P., medikų pagalbos atsisako. Pareigūnas informuoja A. P., jog bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje; A. P. nurodo, jog nieko nepadarė, nei pirštu sugyventinės nelietė, ji pati būdama girta įpuolė į durų staktą. A. P. R. J. paklausia, ar ji dabar laiminga ir kodėl ji su juo taip elgiasi; R. J. atsako, jog ji laiminga, nes tebeturi gyvybę, nežino, kaip ši naktis būtų pasibaigusi (1 t., b. l. 68-71).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G281/2025 (03) nustatyta, kad R. J. konstatuoti odos nubrozdinimai kakle, kairėje rankoje, poodinės kraujosruvos veide, kakle, krūtinėje, kairėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių ir bukabriauniais daiktais, jų trauminiu smūginiu dinaminiu poveikiu, 3-5 paros iki objektyvios apžiūros, užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip aštuoniais poveikiais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 75).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis A. P., smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. J., sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Greta kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis A. P. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sugyventinę. Kaltinamasis anksčiau teistas, taip pat ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, ne visas bausmes atlikęs (paskirtos baudos nesumokėjęs); per pastaruosius 5 metus yra baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi tai turėjo esminės reikšmės nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, išvadų dėl savo elgesio nedaro, tiek laisvės apribojimo bausmė, tiek laisvės atėmimo bausmė su atidėjimu už tokias pat nusikalstamas veikas A. P. nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Įvertinęs visas šias aplinkybes ir bausmės kaip valstybinio poveikio priemonės tikslus bei paskirtį, teismas nusprendžia skirti kaltinamajam A. P. paskirti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis), jos dydį nustatant mažesnį nei apskaičiuotas bausmės vidurkis.
Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. P. anksčiau teistas, taip pat ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, yra baustas už administracinių nusižengimų padarymą, linkęs vesti asocialų gyvenimo būdą, girtauti. Taip pat teismas įvertina ir tai, jog kaltinamasis po šio įvykio susitaikė su nukentėjusiąja, toliau veda bendrą ūkį, o teismo posėdyje išreiškė norą pakeisti gyvenimo būdą, gydytis priklausomybę nuo alkoholio; taip pat ir tai, kad naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Šių aplinkybių visuma lemia teismo įsitikinimą, kad geriausiai ir tvariausiai bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą, nes izoliuojant jį nuo visuomenės ir išlaikant jos sąskaita, vargu ar būtų pasiekta esminių bausmės tikslų – taisomai paveikti asmenį, kad jis ateityje nebedarytų naujų nusikalstamų veikų, ir padėti jam pasitaisyti. A. P. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas susietinas su griežtais ir tikslingais įpareigojimais, už kurių nevykdymą kaltinamasis gali būti pasiųstas realiai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taip pat, įvertinus visas čia aptartas aplinkybes, A. P. paskirtos bausmės vykdymas atidedamas ilgam laikotarpiui – 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį, pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką (santykiu 1:1) įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 29 d. 13.15 val. iki 2025 m. kovo 31 d. 12.46 val. (2 paras), prilyginant jį dviem laisvės atėmimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 3, 5, 7 ir 10 punktais, A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį, pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei devynis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant visą vieną jų ciklą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos – panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.