Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas I. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2019 m. balandžio 3 skundu (b. l. 1-7), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), neturtinės žalos atlyginimą – 10 000 Eur už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) netinkamomis sąlygomis.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. kovo 15 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose ir jo teisės dėl laikymo sąlygų buvo pažeidžiamos.

2.1. Pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerose, kuriose nustatyto minimalaus ploto reikalavimo – 3,6 kv. m. vienam asmeniui nebuvo laikomasi. Pareiškėjo teigimu, laikymas tokiomis sąlygomis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) nuostatoms ir yra pagrindas pripažinti, kad kalinimo sąlygos yra žeminančios EŽTK prasme.

2.2. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. kovo 15 d. buvo apgyvendintas Lukiškių TI-K kamerose, kur jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, taip pažeidžiant teisę į privatumą. Sanitarinis mazgas buvo atskirtas tik nepermatoma užuolaida, o vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, sanitariniai mazgai turi būti įrengiami atskirose patalpose.

2.3. Nurodė, kad, kol buvo laikomas Lukiškių TI-K, kamerose nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, daug kur matėsi pelėsio, todėl kalinimo sąlygos buvo antisanitarinės.

2.4. Pareiškėjas nurodo, kad jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, jis buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelį vieną valandą per parą, kas prieštarauja CPT išaiškinimams.

2.5. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neužtikrino privatumo, sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir netiesiogiai kankino pareiškėją.

2.6. Pareiškėjas be kita ko, grįsdamas skundą, remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, EŽTK ir pažymi, kad teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, prašo atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų.

1. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 13–17) nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teigimu, kad Lukiškių TI-K kamerose jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas vienam asmeniui. Prie atsiliepimo teismui pridėjo Lukiškių TI-K įskaitos pareiškėjo asmens kortelės kopijas, iš kurių matyti jo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai, kameros, kuriose jis buvo laikomas ir tuo metu kameroje buvusių žmonių skaičius.

Atsakovė nurodo, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., taip pat nenumato jokių gyvenamojo ploto standartų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Atsakovė akcentavo, kad iš prie atsiliepimo pateiktų pareiškėjo judėjimo duomenų matyti, kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus.

2.2.1. Atsakovė pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“, 6 p. nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), III skyriuje yra kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimą. Šių Taisyklių 14.2 punkte nurodoma, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. Žymėtina, kad minėtose taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

2.2.2. Vilniaus PN korpusų, esančių Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose, minėta higienos norma nenumato. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” reikalavimus; atsakovė pabrėžia, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato.

2.2.3. Pažymi, jog pataisos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

2.3.1. Kameros yra įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, III skirsnio normomis. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).

2.3.2. Atsakovė nurodo, kad lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m.); stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m.): taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0.7 m (0,56 kv. m). Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

2.3.3. Pažymi, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms susidėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui, higienos reikmenims susidėti. Akcentuoja, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Teisės aktai nenumato pataisos įstaigos administracijos pareigos aprūpinti nuteistuosius (suimtuosius) šaldytuvais.

2.3.4. Atsakovė nurodo, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerose esantys langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

3.1.Atsakovė su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą nesutinka. Argumentuoja, kad pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Skirtingai nei turtinė, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenumato, ji neatlyginama. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Net ir tuo atveju, kuomet neturtinės žalos faktas preziumuojamas pagal įstatymą, ieškovas turi pagrįsti reikalaujamos kompensacijos dydį. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo formuojama praktika, kurioje pažymima, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galinius neteisėtus veiksnius (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

3.2. Nurodo, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina, užtenka nustatyti esant tris sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visuma trijų viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Daro išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

3.3. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

3.4. Atsakovė akcentavo, kad sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (LR CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato LR CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaitėjo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose (atsiliepimas, b. l. 14)):

– 2018 m. spalio 1 d. I. P. atvyko i Lukiškių TIK ir buvo uždarytas i kamerą Nr. 105, (plotas - 7.38 m² ), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2018 m. spalio 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 150, (plotas - 7,56 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2018 m. spalio 3 d. buvo laikomas kameroje Nr. 150, (plotas - 7,56 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

–2018 m. spalio 4 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 199, (plotas - 7,94 m²) kameroje buvo 2 asmenys;

–2018 m. spalio 5 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 129, (plotas - 7,94 m²) kameroje buvo 1 asmuo;

–2018 m. spalio 6 d. – 2018 m. spalio 10 d. buvo laikomas kameroje Nr. 129 (plotas - 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

–2018 m. spalio 11 d. buvo laikomas kameroje Nr. 129 (plotas - 7,94 m²) kameroje buvo 2 asmenys;

–2018 m. spalio 12 d. buvo perkeltas i kamerą Nr. 182, (plotas - 7,94 m²) kameroje buvo 2 asmenys;

–2018 m. spalio 13 d. – 2018 m. lapkričio 25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 182 (plotas - 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

–2018 m. lapkričio 26 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 182 (plotas - 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

–2018 m. lapkričio 27 d. – 2018 m. gruodžio 6 d. buvo laikomas kameroje Nr. 182 (plotas - 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

–2018 m. gruodžio 7 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 182 (plotas - 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

–2018 m. gruodžio 08 d. – 2019 m. sausio 16 d. buvo laikomas kameroje Nr. 182 (plotas - 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

–2018 m. sausio 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 182 (plotas - 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

–2019 m. sausio 18 d. – 2019 m. vasario 3 d. buvo laikomas kameroje Nr. 182 (plotas - 7,94 m²), kameroje buvo laikomi 2 asmenys;

–2019 m. vasario 4 d. buvo laikomas kameroje Nr. 182 (plotas - 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

–2019 m. vasario 5 d. – 2019 m. kovo 7 d. buvo laikomas kameroje Nr. 182 (plotas - 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

–2019 m. kovo 8 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 1, (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

–2019 m. kovo 9 d. – 2019 m. kovo 11 buvo laikomas kameroje Nr. 1 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

–2019 m. kovo 12 d. – 2019 m. kovo 13 d. buvo laikomas kameroje Nr. 1 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

–2019 m. kovo 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 1 , (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

–2019 m. kovo 15 d. išvyko i Alytaus pataisos namus.

2. Vilniaus pataisos namų (Lukiškių skg. 6, Vilnius) Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio mėn. pranešime „Dėl I. P. skundo“, be kita ko, nurodyta (b. l. 19-21):

2.1. Vilniaus PN (Lukiškių skg. 6, Vilnius) gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET), patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, reikalavimus. Nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygos Vilniaus PN atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) reikalavimus.

2.2. Remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” 1.3.1 p., vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Gyvenamosiose kamerose esantys baldai neišskaičiuojami iš vienam asmeniui tenkančio minimalus ploto.

2.3. Vilniaus PN gyvenamosiose kamerose yra lovos (matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalas (matmenys kamerose iki 4 lovų - apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), kitose kamerose stalai atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus), kamerose iki 4 lovų yra kėdutės (matmenys - apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 kv. m), kamerose kur daugiau kaip 4 lovos - suolai, kurie atitinka stalo dydį. Visose gyvenamosiose kamerose yra lentyna (1 vnt.), spintelės (1 spintelė dviem asmenims) ir viršutinių drabužių pakabos. Tai atitinka TIĮET 14.7 - 14.9 p. ir „Laisvės atėmimo vietų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų“, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo”, reikalavimus.

2.4. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,7 m². Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Praustuvą ir klozetą skiria 1,5 m. aukščio pertvara, kuri apklijuota drėgmei atspariomis glazūruotomis plytelėmis. PĮĮET 16.5 p. nurodo, kad „įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga“.

2.5. Pasivaikščiojimo kiemeliai, esantys Vilniaus PN, įrengti vadovaujantis TIĮET reikalavimais.

1. Pareiškėjas I. P. kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos, kuri jam padaryta dėl kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime netinkamomis sąlygomis.

2. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

3. Pareiškėjas nurodo, kad buvo laikomas kamerose, kuriose buvo neužtikrinamas minimalus kameros plotas.

Teismas pažymi, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą ypač vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Iš byloje esančių duomenų matyti (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), kad, ir atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,7 m²), iš EŽTT aiškinimo kilęs 3 m² minimalaus ploto reikalavimas pažeistas nebuvo.

Antra vertus, teismas, įvertinęs duomenis (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), daro išvadą, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (atmetus sanitarinio mazgo plotą, t. y. 0,7 kv. m. (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2.4 punktą)), buvo pažeistas, kai pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 105, Nr. 150, Nr. 1 kartu su kitu asmeniu, t. y. iš viso 8 paras.

4. Pareiškėjas tvirtino, jog sanitarinio mazgo įrengimas, atskiriant jį tik nepermatoma užuolaida, pažeidė jo teisę į privatumą.

Teismas pažymi, kad HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. TI taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. R. (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Į bylą pateiktas Vilniaus PN pranešimas „Dėl I. P. skundo“ (b. l. 19–21), kuriame nurodoma, kad 2005-2018 m. Vilniaus PN remonto darbai buvo atliekami šiose gyvenamose kamerose: 1) 2005 metais kamerose Nr.367, Nr.108, Nr.133, Nr.207, Nr.212, Nr.107, Nr.176-188, Nr.170, Nr.197, Nr.189, Nr.191-196, Nr.198, Nr.44, Nr.199, Nr.200, Nr.153, Nr.174, Nr.175, Nr.112A, Nr.154, Nr.155, Nr.156, Nr.167, 2) 2006 metais kamerose Nr.360, Nr.361, Nr.362, Nr.157, Nr.163, Nr.164, Nr.139, Nr.159-166, Nr.124, Nr.405, Nr.398, Nr.143, Nr.146, Nr.164, Nr.379, 3) 2007 metais kamerose Nr.120; Nr.216; Nr.219; Nr.337; Nr.338; Nr.386-391; Nr.395; Nr.396; Nr.397; Nr.220, Nr.425, Nr.426, Nr.195, Nr.115, Nr.152, Nr.155, Nr.235A, Nr.104, Nr.105, Nr.361, Nr.139, Nr.168, Nr.169, Nr.170, Nr.126, Nr.127, Nr.171, Nr.172, Nr.173; 4) 2008 metais kamerose Nr.174, Nr.182, Nr.223, Nr.224, Nr.279, Nr.104-125, Nr.175, Nr.151, Nr.152, Nr.153, Nr.154, Nr.156, Nr.155, Nr.159, Nr.160, Nr.252, Nr.149, Nr.196, Nr.232, Nr.265, Nr.161, Nr.190, Nr.194, Nr.376, Nr.380, Nr.422; 5) 2009 metais kamerose Nr.217, Nr.220, Nr.174, Nr.175, Nr.226, Nr.205, Nr.219, Nr.104, Nr.220, Nr.223, Nr.210-215, Nr.119, Nr.120; 6) 2010 metais kamerose Nr.224, Nr.115, Nr.279, Nr.125, Nr.185, Nr.294, Nr.306, Nr.126, Nr.127, Nr.324, Nr.204, Nr.218, Nr.320; 7) 2011 metais kamerose Nr.224, Nr.202, Nr.222, Nr.150, Nr.200, Nr.140-148, Nr.422, Nr.137-139, Nr.396, Nr.111, Nr.112, Nr.128-136, Nr.105, Nr.126, Nr.127, Nr.172, Nr.208, Nr.212, Nr.217, Nr.425, Nr.158, Nr.164, Nr.198, Nr.210, Nr.404; 8) 2012 metais kamerose Nr.389, Nr.386, Nr.96, Nr.108, Nr.81, Nr.112A, Nr.119, Nr.92, Nr.125, Nr.199, Nr.385, Nr.88, Nr.264, Nr.387, Nr.391, Nr.201-224, Nr.226­-242, Nr.83, Nr.312, Nr.235A, Nr.104-106; 9) 2013 metais kamerose Nr.107-125, Nr. 252-258; 10) 2014 metais kamerose Nr.1- 9, Nr.265, Nr.11-24, Nr.17, Nr.360, Nr.359, Nr. 361, Nr.165, Nr.137, Nr.169; 11)2015 metais kamerose: Nr.27-50, Nr.282, Nr.284, Nr.280, Nr.266, Nr.377, Nr.106, Nr.156, Nr.170, Nr.230, Nr.111, Nr.117, Nr.157, Nr.160, Nr.192, Nr.76, Nr.196, Nr.210-213, Nr.215, Nr.304, Nr.362, Nr.373, Nr.85, Nr.91, Nr.125, Nr.204, Nr.304, Nr.373, Nr.374, Nr.416, Nr.406-408, Nr.417; 12) 2016 metais kamerose Nr.51-75, Nr.68, Nr.418- 425, Nr.113, Nr.193, Nr.176; 13) 2017 metais kamerose: Nr.76-85, Nr.391, Nr.28, Nr.34, Nr.87-100, Nr.197, Nr.216, Nr.219, Nr.314, Nr.385, Nr.268, Nr.386-389, Nr.395, Nr.397, Nr.224, Nr.322; 14) 2018 metais kamerose: Nr.202, Nr.236, Nr.255, Nr.333-335, Nr.398, Nr.235, Nr.326, Nr.327, Nr.368, Nr.207, Nr.270, Nr.395, Nr.417, Nr.336-338, Nr.325, Nr.332-334, Nr.109, Nr.121, Nr.198, Nr.224, Nr.265, Nr.284, Nr.340, Nr.357, Nr.395, Nr.335, Nr.85, Nr.112a, Nr.162, Nr.343, Nr.344, Nr.137, Nr.235a, Nr.108, Nr.202, Nr.374, Nr.238, Nr.268.

Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. kovo 15 d.) pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista, kai jis kamerose buvo laikomas ne vienas (b. l. 14), nes, kaip minėta, pagal EŽTT praktiką gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo.

Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 165 paras, iš kurių dvylika jis buvo laikomas vienas. Teismas atsižvelgia į tai, vertindamas neturtinės žalos dydį.

5. Pareiškėjas nurodo, kad jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, jis buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelį vieną valandą per parą, nors tai pažeidžia jo teises.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymą, jo 29 straipsnio 1 dalį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore per dieną. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo suteikiama mažiau negu valanda pasivaikščioti gryname ore ar buvo kliudoma pareiškėjui pasinaudoti šia teise. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jam buvo suteiktas teisės aktuose nustatytas pasivaikščiojimo laikas, tačiau mano, kad jis yra per trumpas. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus PN neturėjo pareigos suteikti pareiškėjui pasivaikščioti gryname ore ilgiau negu valandą ir tai atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Taigi, pareiškėjo teisės pasivaikščioti nebuvo pažeistos.

6. Pareiškėjas nurodė, kad kol buvo laikomas Lukiškių TI – K, kamerose nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, daug kur matėsi pelėsio, todėl kalinimo sąlygos buvo antisanitarinės.

Iš teismui pateikto 2018 m. gruodžio 3 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) patikrinimo akto Nr. (10-12 15.4.8.)PA-8693 (b. l. 25–26) matyti, kad jame reikalavimų, susijusių su švara, sienų būkle, pažeidimų nustatyta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad VSC nefiksavo švaros, sienų būklės pažeidimų, pareiškėjo argumentai dėl byrančio tinko atmestini.

7. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

8. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad ploto trūkumas (8 paros) bei privatumo sanitariniame mazge trūkumas (165 paros) tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 550 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo I. P. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina 550 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo I. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus Pataisos Namų, 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. kovo 15 d.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.