Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.11.4; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.1.2;

2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1;

2022 m. gruodžio 13 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. 2022 m. birželio 19 d., apie 02.00 val. Kaune, ties (duomenys neskelbtini) namu, automobilyje „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su nukentėjusiąja K. K., tyčia vieną kartą ranka sudavė K. K. į galvą, mažiausiai penkis kartus rankomis sudavė K. K. per rankas bei apdraskė dešinės rankos alkūnę, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai K. K. padarė odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, kas atitinka nežymų sveiktos sutrikdymą, bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji K. J. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. birželio 19 d. šventė draugo gimtadienį adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau susiruošė važiuoti namo, išsikvietė taksi per „Bolt“ programėlę. Vairuotoja atvažiavo netiksliu adresu. Jie patys susirado kviestą taksi ir pareiškė pretenzijas vairuotojai žodžiu. Bevažiuojant dėl vykstančio konflikto dėl netinkamos taksi atvažiavimo vietos vairuotoja nusprendė juos išlaipinti prie „Saulėtekio“ – ne tuo adresu, kur jiems reikėjo. Kaltinamosios sugyventinis išlipo iš automobilio pirmas, o kaltinamoji tęsė konfliktą su vairuotoja, sudavė su ranka vairuotojai vieną kartą į galvą, galėjo trenkti ir į rankas, nes nukentėjusioji dengėsi galvą rankomis, ir galėjo apdraskyti vairuotojos dešinės rankos alkūnę. Viso to priežastis buvo pyktis. Kaltinamosios veiksmams įtakos turėjo alkoholis, jeigu nebūtų jo vartojusi, nebūtų taip pasielgusi. Gailisi dėl savo veiksmų.

Be kaltinamosios K. J. parodymų jos kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji K. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 18 d., nuo 22.23 val. ji dirbo pagal individualią veiklą Nr. (duomenys neskelbtini) pavėžėja nuomotu automobiliu ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Per ,,Bolt“ programėlę priima užsakymus Kauno mieste. 2022 m. birželio 19 d., apie 01.52 val. priėmė užsakymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini). Apie keleivius ir jų skaičių vykdama nieko nežinojo, per programėlę gali matyti tik kvietusio žmogaus vardą. Taip pat, negali matyti ir žmogaus telefono numerio. Minėtu adresu kvietė moteris, K. vardu. Iškvietimas buvo netoli, todėl greitai atvažiavo ankščiau minėtu adresu. Sustojo prie namo ir apie 02.00 val. prie automobilio priėjo keturi asmenys, kartu dar buvo mažametis vaikas, t. y., du vyrai, dvi moterys ir mažametis vaikas. Ji nei vieno iš asmenų nepažįsta. Vyresnė moteris atidarė jos automobilio keleivio vietos priekyje duris ir pradėjo ant jos šaukti, kodėl ji neprivažiuoja prie durų, nes visi privažiuoja. Ji klausėsi moters, nieko jai neatsakė ir niekaip į tai nereagavo, ji moteriai jokių pretenzijų tuo metu neturėjo, moteris uždarė automobilio duris. Tuomet į keleivio vietą, galinėje automobilio dalyje už vairuotojo kėdės, įsėdo kita jaunesnė moteris su vaiku, kurį pasodino į vidurį, o iš kitos pusės į galą įsėdo vyras. 02.02 val. pradėjo vežti minėtus asmenis, kokiu adresu turėjo nuvežti asmenis, šiuo metu neprisimena. Iš karto piktintis jos darbu pradėjo gale sėdėjęs vyras, jis pradėjo žodinį konfliktą dėl to, kad ji neprivažiavo prie laiptinės durų, koneveikė ją, kokiais žodžiais, nepamena. Prie besipiktinančio vyro prisidėjo ir už jos sėdėjusi moteris, antrindama vyrui, kad ji turėjo sustoti prie laiptinės. Ji keleiviams mažiausiai tris kartus pasakė, kad galėjo atšaukti kelionę ir išsikviesti kitą vairuotoją, dėl to keleiviai dar labiau įsiuto ir tęsė konfliktą. Dėl to ji sustojo adresu (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad keleiviai išliptų iš automobilio, kad neveš jų. Ar vyriškis jai kažką sakė, tiksliai neprisimena, vyriškis su vaiku išlipo. Tuo metu vyriškis stovėjo prie automobilio. Moteris dar šaukė ant jos, kaip gali moterį išmesti su vaiku paryčiais. Ji moteriai nieko neatsakė, tiesiog sėdėjo ir laukė kol moteris išlips. Ji sėdėjo nusisukusi nugara, tuo metu pajuto vieną smūgį į galvą, mano, kad moteris jai sudavė delnu. Ar moteris tuo metu kažką sakė, ar ne, neprisimena, tačiau po smūgio ji dar kartą pasakė, kad moteris išliptų iš automobilio, ji po smūgio iš karto rankomis dengėsi veidą, kadangi moteris toliau ją puolė. Moteris rankomis jai trenkė per rankas, ji tuo metu dar bandė pavažiuoti į priekį automobiliu, pavažiavo gal kokius tris kartus. Stengėsi pavažiuoti dėl to, nes šalia automobilio stovėjo vyriškis ir pavažiuodama toliau nuo jo jautėsi saugiau. Jai pavažiuojant į priekį tris kartus, moteris rankomis sudavė jai per rankas ne mažiau kaip 5 kartus, jai skaudėjo, ar moteris sudavė jai rankomis ar kumščiais, ji nežino. Jai dengiantis veidą, moteris apdraskė jai dešinės rankos alkūnę, jai skaudėjo, ar ji moteriai sudavė atgal smūgius ar ne, neprisimena. Kiek pamena, ji viena ranka vairavo, kita ranka dengėsi veidą. Kiek atsimena, ji moterį bandė nuo savęs nusistumti. Po trečio pavažiavimo automobiliu moteris išlipo. Ar moteris jai tuo metu kažką sakė, ar ne, neprisimena, tačiau mušdama ją, moteris ją įžeidinėjo, kaip tiksliai, nepamena. Vyriškis su vaiku visą laiką stovėjo lauke, jos atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, vyriškis moteriai nieko nesakė, bet mano matė, kas vyko automobilyje, kadangi jai pavažiavus, jis vis prieidavo arčiau automobilio. Po to, vyriškis, moteris ir vaikas nuėjo į autobusų sustojimą ir ten sėdėjo. Tuomet ji paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Pareigūnų laukė netoliese. Iki atvyks policijos pareigūnai, moteris, vyriškis ir vaikas vis dar sėdėjo sustojime, ji pareigūnams nurodė, kad tai tie patys asmenys, su kuriais kilo konfliktas (b. l. 4–9, 32–34).

Liudytojas I. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. birželio 19 d., apie 23.30 val. jis su sugyventine K. J., jų bendra dukra R. T. nuvyko pas draugus, adresu (duomenys neskelbtini). Būnant pas draugus jis gėrė viskį, K. gėrė brendį, kiek tiksliai išgėrė, neprisimena. Apie 02.00 val. nakties K. iš savo telefono per programėlę iškvietė taksi „Bolt“. Taksi iškvietė adresu (duomenys neskelbtini). Išėję į lauką, taksi nematė, tada K. paskambino taksi paklausti, kur stovi, ir suprato, kad taksi stovi prie gretimo namo, kokiu adresu, nežino. Tada visi trise ieškojo taksi ir suradę kitame kieme įsėdo. Visi trise įsėdo į automobilio galą. Įsėdus į automobilį, jis ir K. vairuotojai pradėjo priekaištauti, kad ji atvažiavo ir sustojo ne prie to namo. Ką tiksliai sakė vairuotojai, jis neprisimena, tačiau tarp K. ir vairuotojos kilo žodinis konfliktas. Vairuotoja sakė, kad jeigu jiems nepatinka, jie gali išlipti, tačiau išlipti nenorėjo, nes važiavo namo, t. y. į (duomenys neskelbtini). Kadangi K. toliau konfliktavo su vairuotoja, vairuotoja sustojo (duomenys neskelbtini) namu, Kaune. Vairuotoja sustojusi reikalavo, kad jie išliptų. Tada jis su dukra išlipo, K. dar liko taksi automobilyje. Jis su dukra R. stovėjo lauke, kas vyko automobilyje, jis nežino, kadangi stovėjo atokiau nuo taksi automobilio, tačiau K. iš taksi automobilio išlipo greitai, gal po kokių 3 minučių nuo jo ir dukros išlipimo. Kas vyko automobilyje, kol jis buvo lauke, nematė ir negirdėjo. K. išlipus, nuėjo į autobusų sustojimą, kur K. iškvietė kitą taksi automobilį. K. sakė, kad „kepštelėjo“ vairuotojai išlipdama. „Kepštelėjo“ jis supranta, kad K. sudavė vairuotojai. Kur ir kiek kartų sudavė, jis neklausė. Jie laukė kito taksi ir tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Ką tiksliai kalbėjo su policijos pareigūnais ir ką K. jiems pasakojo, jis neprisimena, kadangi buvo išgėręs. Tada važiavo namo (b. l. 57–58).

2022 m. birželio 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad K. K. iš jai pateiktų 6 nuotraukų atpažino moterį pažymėtą Nr. 2 - K. J. ir nurodė, kad tai ta pati moteris, kuri 2022 m. birželio 19 d., apie 02.00 val. automobilyje prieš ją smurtavo. Ją atpažįsta iš bendrų veido bruožų (b. l. 35–37).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1183/2022(02) nurodyta, kad K. K. konstatuoti odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti kietu buku riboto paviršiaus daiktu, labiausiai tikėtina rankos nagu. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu, K. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 54–55).

2022 m. birželio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su nuotraukomis, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvyko vietos niekas nepaimta (b. l. 20–28).

2022 m. liepos 12 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, sudaryta stenograma. Apie įvykį 2022 m. birželio 19 d., 02:09:21 val. pranešė K. K., pranešė, kad yra „Bolt“ vairuotoja, automobilyje buvo užpulta, vyras su moterimi koneveikė ją, kad ji neprivažiavo prie durų, jai pasakius, kad toliau neveš, sustabdžius automobilį, pasakius, kad išliptų į lauką, vyras su vaiku išlipo, o moteris pradėjo ją daužyti, jos rankos kruvinos, gali būti, kad mėlynė bus ant veido (b. l. 70–71, 72).

2022 m. rugpjūčio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Matoma data ir laikas: 2022 m. birželio 19 d., 02:18:31 val. Vaizdo įrašo trukmė 5 min. Paleidus vaizdo įrašą, matosi vaizdas fiksuojamas policijos tarnybiniame automobilyje. Girdima, kaip pareigūnai bendrauja su pranešėja, kuri sako, kad ją užpuolė. Pareigūnai pasako, kad pavažiuos į vietą. 02:19:22 val. pareigūnai sustoja už automobilio į kurį matyti lipantys žmonės. Pareigūnas priėjęs prie asmenų paprašo išlipti iš automobilio. Kaip matyti iš automobilio išlipa moteris, kaip nustatyta, kad tai K. J., šalia jos stovi vyriškis, kaip nustatyta, kad tai I. T.. Pareigūnas paklausia, kas nutiko su „Bolt“ vairuotoja. K. J. atsako, kad apsipyko. Pareigūnas paklausia dėl ko. K. J. aiškina, kad neatvažiavo į vietą ir nesugebėjo nuvežti iki norimos iškviestos vietos. Pareigūnas paklausia, kas buvo, kai susipyko? K. J. atsako, kad nieko, apsižodžiavo ir viskas. Pareigūnas sako, kad jiems sakė, kad užpuolė. Tada K. J. atsako, kad galbūt ji. 02:20:18 val. I. T. sako, kad ji pati pradėjo ir ką čia (necenzūrinis žodis) protą. Pareigūnas paprašo nesikeikti ir paprašo I. T. papasakoti, kas čia nutiko nuo pat pradžių. I. T. pasakoja, kad išėjo, norėjo išsikviesti taksi, toliau tęsia K. J., kad išsikvietė taksi normaliu adresu pagal „Boltą“ ir atvažiavo prie kito namo, ir apsižodžiavo, kodėl neatvažiavo nurodytu adresu. Pareigūnas paklausia, kas gavosi? I. T. paklausia, ar gali „biškį“ vaiką paleisti? Pareigūnas paaiškina, kad jie dabar niekur negali eiti, kad jie abu yra išgėrę ir su mažu vaiku. Iš automobilio vidaus girdimas vaiko verksmas. Pareigūnas paklausia, ar jie supranta, kad bent vienas iš tėvų turi būti blaivus, asmenys atsako, kad supranta. Pareigūnas paklausia, kur jie gyvena. 02:21:22 val. iš automobilio išlipa mergaitė. Pareigūnas paprašo asmenų dokumentų. I. T. paima mergaitę ant rankų ir kartu su K. J. nueina prie sustojime esančio suolelio. Pareigūnai nueina kartu. I. T. ieško savo asmens dokumento. Pareigūnas paklausia, ar bus blaivus asmuo, kuris galėtų ateiti pasiimti vaiką. K. J. atsako, kad bus. Pareigūnas užsirašo mergaitės asmens duomenis. 02:23:32 val. pareigūnas kalbasi su I. T. ir K. J.. I. T. sako, kad dukra išsigando. Pareigūnai sako, kad jis dirba savo darbą, nereikėjo kelti konflikto. K. J. nurodo, kad jie viską supranta. Pareigūnas sako, kad turės abiejų blaivumą nusistatyt. I. T. sako, kad jie tik namo važiavo. K. J. paklausia, gal gali susitarti su ta mergina. Pareigūnas atsako, kad dabar jau viskas. 02:25:19 val. ateina kitas pareigūnas, kuris pasako, kad paskambintų kažkam blaiviam, kas galėtų paimti jų dukrą. K. J. sako, kad nenori čia bylų visokių. Pareigūnas paaiškina, kad nežino, ko pageidaus vairuotoja iš pareigūnų. K. J. paklausia, ar gali nueiti pasikalbėti su vairuotoja, pareigūnas atsako, kad dabar ne. Pareigūnas pasako, kad jie dabar susiorganizuotų blaivų asmenį, kuris paims vaiką. K. J. sako, kad E. paims. I. T. sako nereikia čia jokių E. Pareigūnas paaiškina, kad reikia, nes visur viskas yra filmuojama. I. T. sako, kad pareigūnai gali nuvažiuoti, o jie patys nueina. Pareigūnas paaiškina, kad čia yra registruotas įvykis ir taip negalima. 02:27:25 val. K. J. paskambinusi kalba telefonu. I. T. pasako, kad ji „nežliumbtų“, kadangi matyti jog kalbėdama telefonu graudinasi, po to, pradeda verkti. 02:30:08 val. pareigūnas paduoda alkotesterio antgalį, kad išsipakuotų ir 02:30:43 val. I. T. papučia į alkotesterį, jam nustatomas 3.12 promilių girtumas. 02:34:42 val. pareigūnas K. J. paduoda alkotesterio antgalį ir sako išsilupti. Kitas pareigūnas paklausia K. J., kam ji taksistę mušė? K. J. atsako, kad „užkniso“. Pareigūnas paklausia, jei „užkniso“, tai galima mušti? K. J. atsako, kad „nemušti, bet reik sugebėt išsikvietus taksą, po to, pareikšt, kad aš jūsų nevešiu“. Pareigūnas paaiškina, kad jam sakė, jog ji akis pradėjo draskyti, todėl sakė ir neveš. Toliau pareigūnas tęsia, kad negalima taip pradėti mušti, rankas draskyti ir į veidą trenkti, aiškina, kad nereikia taip spręsti problemų ir paklausia, ar taip sprendžiamos bėdos? K. J. atsako, kad ne. Pareigūnas pasako, kad po tokių sprendimų dar daugiau bėdų. K. J. atsako, kad supranta. 02:36:18 val. pareigūnas duoda K. J. pūsti į alkotesterį ir jai nustatomas 2.48 promilių girtumas (b. l. 73–75, 76).

2022 m. birželio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto T. V. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. birželio 19 d. patruliuojant su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialistu D. M., radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“, nustatytame maršrute. Apie 02.15 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato gavo pranešimą, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ sustojime buvo sumušta „Bolt“ vairuotoja, mušeikos netoliese. Atvykus nurodytu adresu buvo pastebėti sustojime sėdintys vyriškis su moterimi ir mažu vaiku, kiek toliau buvo pastebėtas „Bolt“ automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo pranešėja K. K., kuri paaiškino, kad ją užpuolė adresu (duomenys neskelbtini), autobusų sustojime sėdintys vyras su moterimi. Privažiavus prie sustojimo, nustatyta, kad stotelėje esantys asmenys yra I. T. ir K. J., o kartu su jais buvo R. T.. Tiek I. T., tiek K. J. buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Pasiteiravus asmenų, koks konfliktas įvyko tarp jų ir „Bolt“ vairuotojos, I. T. paaiškino, kad iškvietė taksi, nes norėjo važiuoti namo. Taksi automobilis atvažiavo ne į tą vietą ir jis kartu su sugyventine norėjo išsiaiškinti situaciją, todėl tarp asmenų kilo žodinis konfliktas. K. J. buvo labai išsigandusi ir negalėjo paaiškinti, kas nutiko, tik teigė, kad sukonfliktavo su „Bolt“ vairuotoja, nes ši ne ten atvažiavo. K. K. paaiškino, kad ji gavo iškvietimą pavežti asmenis. Ji atvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir ten laukę asmenys pradėjo konfliktuoti bei ją pulti, nes pastaroji pagal juos turėjo privažiuoti prie pat laiptinės, o ne laukti kažkur kieme, tuomet į „Toyota Prius“ galinę automobilio dalį įsėdo vyriškis, moteris su vaiku. Konfliktas automobilyje tęsėsi ir už vairuotojo į galinę sėdynę atsisėdusi moteris pradėjo agresyviai elgtis, rankomis trenkė vairuotojai K. K. į galvos sritį, apdraskė ranką, K. K. bandydama apsiginti su keleive apsigrūmė. Tuomet visi gale sėdėję asmenys iš automobilio išlipo, pranešėja išsigandusi nuvažiavo ir iškvietė policijos pareigūnus. K. K. greitosios medicinos pagalbos atsisakė, teigė, kad turi pretenzijų dėl užpuolimo. Įvykio vietoje I. T. nustatytas 3.12 promilių girtumas, o K. J. nustatytas 2.48 promilių girtumas. Įvykis fiksuotas „Body“ kamera Nr. B0F1EC60455A (b. l. 16–17).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamoji K. J. smurtavo prieš nukentėjusiąją K. K..

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji K. J. savo kaltę visiškai pripažino, smurtavimo faktas nustatytas nukentėjusiosios K. K. parodymais, specialisto išvada, apžiūros protokolais ir kitais rašytiniais bylos įrodymai. K. J. veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamoji K. J. 2022 m. birželio 19 d., apie 02.00 val. Kaune, ties (duomenys neskelbtini) namu, automobilyje „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su nukentėjusiąja K. K., tyčia vieną kartą ranka sudavė K. K. į galvą, mažiausiai penkis kartus rankomis sudavė K. K. per rankas, bei apdraskė dešinės rankos alkūnę, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai K. K. padarė odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, kas atitinka nežymų sveiktos sutrikdymą, bei sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamosios K. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad ji kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

K. J. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, neteista (b. l. 86), administracine tvarka nebausta (b. l. 87), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 85), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruota (b. l. 83), dirba.

Kadangi kaltinamoji K. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, todėl kaltinamajai skirtina straipsnio sankcijoje numatyta viena iš švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui.

Laisvės apribojimo (BK 48 straipsnis) bausmės esmė ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė smurtinę nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, suformuotą teismų praktiką, kaltinamajai skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas apribojimas – dalyvavimas elgesio pataisos programoje.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji K. K. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 45–47). Nukentėjusioji ieškinyje nurodė, kad nusikalstamos veikos, įvykdytos jos atžvilgiu, metu, ji buvo sumušta viešoje vietoje, nepažįstamos moters, matant kitiems asmenims, jautė fizinį skausmą, kaltinamoji įžeidinėjo ją žodžiais, po įvykio vyko į gydymo įstaigą, kur jai buvo paskirti nuskausminamieji vaistai. Ilgą laiką po įvykio negalėjo psichologiškai atsigauti, buvo pašlijusi nervinė būsena, dėl sumušimo patyrė didelį šoką. Nukentėjusiąją iki šiol persekioja neigiamo pobūdžio išgyvenimai, sapnuoja košmarus, susijusius su minėtu užpuolimu, teko atsisakyti „Bolt“ vairuotojos darbo, kadangi jautė didelę baimę ir daugiau negalėjo dirbti šio darbo, nors jis jai labai patiko ir buvo tapęs ženklia gyvenimo dalimi.

Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai K. K. dėl jai padaryto sužalojimo buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvykio metu nukentėjusioji K. K. patyrė sukrėtimą, pašlijo nervinė būsena, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad nukentėjusioji ilgą laiką ir iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad jos emocinė pusiausvyra dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiosios fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiui gyvenimui, todėl nukentėjusiosios nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajai įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 800 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai K. K. atmestina.

Taip pat Kauno teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 21,32 Eur žalos atlyginimo (b. l. 65–66). Tačiau Kauno teritorinė ligonių kasa 2022 m. lapkričio 10 d. pateikė teismui duomenis, kad atsisako civilinio ieškinio, kadangi kaltinamoji K. J. 2022 m. rugsėjo 23 d. pilnai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 21,32 Eur žalą. Dėl šios priežasties procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajai K. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 106–109) – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus: kompaktinė plokštelė su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu (b. l. 72), kompaktinė plokštelė su „Body Cam“ vaizdo įrašais (b. l. 76) – paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. J. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti K. J. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nukentėjusiosios K. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti nukentėjusiajai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus: kompaktinę plokštelę su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu (b. l. 72), kompaktinę plokštelę su „Body Cam“ vaizdo įrašais (b. l. 76) – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.