Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-11 · Civilinė byla Nr. e2S-669-560/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-11
Bylos Nr.
e2S-669-560/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
AB „Vilniaus šilumos tinklai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-669-560/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05867-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės R. G. 838,89 Eur skolos, 53,75 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-08 nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Nustatė, kad atsakovės R. G. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro centro duomenimis atsakovė yra deklaravusi savo išvykimą į užsienį – Rusijos Federaciją. Iš byloje esančių duomenų teismas nenustatė, kad šalys būtų susitarusios dėl jų teisinių santykių ginčų sprendimo Lietuvoje. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-08 nutartį. Nurodė, kad ieškovo su ieškiniu pateikti duomenys leidžia teigti, jog atsakovė turi turto Vilniuje – jai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė paveldėjo nuo 2018-09-22 mirus palikėjui R. J.. Todėl pagal CPK 30 straipsnio 2 dalį, ieškinys gali būti paduodamas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovės turtas – butas. Laikytina, jog ieškovė ir atsakovė yra sudariusios šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su buitiniu šilumos vartotoju ir karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo į atsakovei priklausantį butą. Sutarties ir prievolės esmė nulemia, jog jos įvykdymo vieta yra butas Vilniuje, taigi minėtos sutarties vykdymo vieta yra Vilniaus miestas ir ginčas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

4. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatyme įtvirtinta teisminės gynybos garantija reiškia ne tik asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, bet ir teismo pareigą išnagrinėti tokį ieškinį (skundą). Atsisakydamas priimti ieškinį, teismas nurodė, kad ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pažymėtina, kad bylos teismingumas yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, todėl teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.

5. Pagal CPK 787 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus bylos, nagrinėtinos ginčo teisenos tvarka, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu atsakovas ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvena; Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės; ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado ir turi būti įvykdyta Lietuvoje. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalys gali raštu susitarti, kad turtiniai ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose. Tuo tarpu CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad šios nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-474/2011; 2014-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2014; 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016). Esant nustatytam teisiniam reguliavimui, darytina išvada, kad tarptautinių sutarčių nuostatoms yra suteikiamas prioritetas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sudarytos tarptautinės dvišalės sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse ir baudžiamosiose bylose“ 21 straipsnio 1 dalį kiekvienos Susitariančiosios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Pagal šio straipsnio 2 dalį susitariančiųjų Šalių teismai nagrinėja bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui. Šalys savo susitarimu negali pakeisti išimtinės teismų kompetencijos. Ieškovas, kreipdamasis į teismą nurodė, jog atsakovės R. G. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovė yra deklaravusi išvykimą į Rusijos Federaciją. Aplinkybės, kad atsakovė Lietuvos Respublikoje turi nekilnojamojo turto ar konkliudentiniais veiksmais yra sudariusi sutartį su ieškovu, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos, nes kaip jau minėta, būtent atsakovės gyvenamoji vieta yra pagrindinis kriterijus, nustatant bylos su užsienio elementu teismingumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, todėl pagal bendrą dvišalės sutarties teismingumo taisyklę, išdėstytą 21 straipsnio 1 dalyje, byla nagrinėtina Rusijos Federacijos teisme, kaip ir teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas.

7. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius