Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. 2020 m. lapkričio 9 d. patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) parengta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-19 „Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų veiksmų, atliekant jiems nustatytas funkcijas, įvertinimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, eidamas LAVL Saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir SVS) viršininko pareigas elgėsi nerūpestingai (aplaidžiai) ir neatliko būtinų veiksmų, kuriuos turėjo ir galėjo atlikti įpareigotas teisės aktų, t. y. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą: pats rengė ir pasirašė 2020 m. sausio 30 d. LAVL SVS 2020 m. I pusmečio darbo planą Nr. BD-217 ir 18 priemone numatė – įvertinti ir pateikti siūlymus, preliminarius skaičiavimus dėl apsaugos perimetro inžinerinių techninių priemonių atnaujinimo bei įdiegimo (kad būtų įmanoma nuimti fizinę apsaugą apsaugos bokštelius), tačiau ši priemonė iki 2020 m. birželio 30 d. nebuvo įgyvendinta ir neperkelta 2020 m. II pusmečiui. Nepaisant neįvykdytos priemonės, kartu su LAVL vadovybe priėmė sprendimą ligoninėje neskirti fizinės apsaugos bokštelyje Nr. 3 (nuteistojo J. S. pabėgimo maršruto vieta) nuo 2020 m. gegužės 21 d., tokiu būdu sudarydamas sąlygas 2020 m. rugpjūčio 30 d. pabėgti nuteistajam; nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų imtasi priemonių 12 korpuso pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų sustiprinimui, nors tai buvo žinoma nuo 2020 m. birželio 26 d. (iš protokolo Nr. 8-APS-1528, kad pasivaikščiojimų kiemelių pertvarų skardos reikalauja stipresnių tvirtinimų, nes matyti bandymai jas atlupti), kuriuos įgyvendinus 2020 m. rugpjūčio 30 d. pabėgimas nebūtų įvykęs; 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 13 val. gavęs informaciją apie nuteistojo J. S. keliamus reikalavimus bei neaiškius ketinimus, pats nesiėmė ir pavaldiems pareigūnams nepavedė išsiaiškinti šios situacijos; 2020 m. rugsėjo 9 d., net ir gavęs informaciją (iš pareigūnų ir nuteistojo), keliančią pagrįstų įtarimų, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo paimta galbūt narkotinė ar psichotropinė medžiaga ir galbūt padaryta nusikalstama veika, nesiėmė jokių veiksmų apie tai pranešti ar pavesti pavaldžiam pareigūnui pranešti Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams. Tokiais aplaidžiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Ligoninės direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-13 patvirtintų LAVL SVS nuostatų (toliau – ir SVS nuostatai) 5.2, 6.1, 6.2 ir 6.5 papunkčių, taip pat Ligoninės direktoriaus 2019 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-133 patvirtinto LAVL SVS viršininko pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.1, 5.14 ir 5.17 papunkčių reikalavimus.

2.2. Jis įvykdė Pareigybės aprašyme ir SVS nuostatuose nustatytas funkcijas, o tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai, neobjektyviai ir šališkai, selektyviai vertinant surinktus duomenis, neatsižvelgiant į situaciją iš esmės, į aplinkybių visetą.

2.3. LAVL teritorijos, apsaugos ir priežiūros postų apžiūras ir trūkumų pašalinimą bei įstaigos strateginių tikslų įgyvendinimo priemones pareiškėjas vykdė suderinęs su įstaigos vadovybe ir Kalėjimų departamento vadovybe. SVS darbuotojų kontrolė buvo ir yra paskirstyta pagal kompetenciją, t. y. budinčiosioms pamainoms yra paskirti tiesioginiai vadovai – SVS vyriausieji specialistai, atliekantys direktoriaus budinčiojo padėjėjo funkcijas.

2.4. SVS darbas planuojamas pusmečiams ir kiekvienai parai. Apsaugos ir priežiūros priemonių pusmečio planą rengia pareiškėjas, kaip SVS viršininkas, ir šį planą, suderinęs su įstaigos direktoriaus pavaduotoju, kuriam priskirta administruoti apsaugos ir priežiūros sritį, teikia tvirtinti įstaigos direktoriui, kuris planą tvirtina. Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, kuri neteko galios nuo 2020 m. balandžio 4 d. (toliau – ir Instrukcija), 18 punkte numatyta, kad įstaigos apsaugos ir priežiūros priemonių pusmečio plane numatoma apsaugos inžinerinių ir techninių priemonių priežiūra ir įdiegimas, apsaugos ir priežiūros rezultatų apibendrinimas ir analizė, asmenų, laikomų įstaigoje, pabėgimų ir kitų teisės pažeidimų užkardymas, kratų atlikimas, suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkės užtikrinimas, budinčiųjų pamainų pataisos pareigūnų profesionalumo tobulinimas ir jų tarnybos kontrolė.

2.5. Priešingai nei nurodyta Išvadoje, LAVL SVS 2020 m. I pusmečio darbo planas buvo vykdomas, duomenys rinkti, analizuoti pačiame skyriuje bei išsiųsti vertinti Kalėjimų departamentui, ir tai patvirtina daugybė raštų. Be to, 2020 m. I pusmečio darbo plano Priemonės perkėlimas į 2020 m. II pusmečio planus tiesiogiai niekaip negalėjo lemti nuteistojo J. S. pabėgimo, kadangi nėra priežastinio ryšio tarp veiklos plane numatytos priemonės ir nuteistojo pabėgimo, taip pat akivaizdžiai nėra ir pareiškėjo kaltės.

2.6. Pagal LAVL Apsaugos ir priežiūros postų plano, patvirtinto 2019 m. vasario 1 d., II skirsnį „Apsaugos postų tabelis“, esant ypatingai situacijai ar tarnybiniam būtinumui, įstaigos apsaugos poste gali būti paskiriama fizinė, automatiniais ginklais arba pistoletais ginkluota, apsauga. Minėto skirsnio lentelėje (eil. Nr. 6) nurodyta, kad apsaugos bokštelyje Nr. 3 postas yra nenuolatinis. Pagal minėtą lentelę, apsaugos postai Nr. 4–Nr. 7 ir atitinkamai apsaugos bokšteliai Nr. 1–Nr. 4 yra nenuolatiniai postai, skiriami ypatingų įvykių metu ar esant tarnybiniam būtinumui, kaip papildoma įstaigos apsaugos priemonė, į postą skiriamas ne mažiau kaip vienas pataisos pareigūnas visą parą, nurodant skyrimą apsaugos postų žiniaraštyje. Minėtas planas buvo suderintas su Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotoju ir su Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo ir kontrolės valdybos Priežiūros skyriaus viršininku, todėl fizinės apsaugos neskyrimas bokštelyje Nr. 3 negali būti vertinamas kaip tarnybinis nusižengimas, nes tyrime nenustatyti jokie neteisėti pareiškėjo veiksmai.

2.7. Pareiškėjas nepagrįstai kaltinamas padaręs tarnybinį nusižengimą, susijusį su aktyvių veiksmų nesiėmimu dėl 12 korpuso pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų sustiprinimo, kuriuos įgyvendinus nebūtų galimas nuteistojo pabėgimas. Pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų sustiprinimo, atnaujinimo, dalinio remonto darbai vyksta nuolat, didesnės apimties darbai ir paslaugos, kuriems reikia nemažų investicijų, įtraukiami į įstaigos, skyriaus veiklos ir pirkimų planus. Todėl skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą vien už bendrojo pobūdžio teisės normose įtvirtintų nuostatų pažeidimus nebuvo pagrindo, taip pat nėra nusižengimo faktą ir jo kaltę patvirtinančių įrodymų.

2.8. Po pokalbio su nuteistuoju J. S. psichologė V. M. informavo pareiškėją apie neaiškius šio nuteistojo ketinimus, tačiau nebuvo gauta jokios papildomos informacijos apie jo konkrečius ketinimus ar veiksmus, todėl nebuvo jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis turi tikslą pabėgti iš Ligoninės.

2.9. Dėl 2020 m. rugsėjo 9 d. gautos informacijos (iš pareigūnų ir nuteistojo), keliančios pagrįstų įtarimų, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo paimta galbūt narkotinė ar psichotropinė medžiaga ir galbūt padaryta nusikalstama veika, LAVL yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr.01-0-00052-20, pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį, 229 straipsnį, 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Šiame tyrime iki šiol nėra įrodyta galimų pažeidimų, todėl komisija negalėjo to vertinti kaip vienos iš pažeidimo aplinkybių.

2.10. Išvadoje nurodytos teisės normos, kurias neva pažeidė pareiškėjas, yra bendrojo pobūdžio, jos įtvirtina principus ir bendrąsias taisykles, kurių valstybės tarnyboje privalo laikytis pareigūnas, vykdydamas jam pavestas konkrečias funkcijas. Išvadoje nėra nurodyta, kokių konkrečių teisės normų pažeidimas buvo padarytas, bendrojo pobūdžio normų pažeidimai savaime negali būti laikomi pareigūno netinkamu pareigų vykdymu ar jų nevykdymu. Nenustačius konkretaus tarnybinio nusižengimo fakto, nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą.

2.11. Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkė J. M. tarnybinio patikrinimo metu buvo suinteresuota įrodinėti jos pačios tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, todėl galėjo turėti išankstinę nuomonę ir tarnybinį patikrinimą atliko neobjektyviai. Taip buvo pažeista valstybės tarnautojo teisė į objektyvų ir nešališką galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą.

11. Dėl gautos informacijos apie J. S. reikalavimus ir 2020 m. rugsėjo 8 d. paimtas draudžiamas medžiagas teismas atkreipė dėmesį, kad po pokalbio su nuteistuoju J. S. Ligoninės Resocializacijos skyriaus vyresnioji psichologė V. M. 2020 m. spalio 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. 31-120 nurodė ir informavo pareiškėją apie neaiškius šio nuteistojo ketinimus dėl neteisėtų jo reikalavimų, tačiau nebuvo gauta jokios papildomos informacijos apie jo konkrečius ketinimus ir nebuvo pagrindo manyti, kad nuteistasis ketina pabėgti iš įstaigos. Jokių kitų neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų J. S. realų ketinimą pabėgti nebuvo pateikta ir pareiškėjui nebuvo žinoma. Todėl Išvadoje nurodomi teiginiai, grindžiami prielaidomis ir nepatikrinta informacija. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 9 d., apie 8.10 val., koridoriuje eidamas į rytinį budėtojų dalyje administracijos susirinkimą, gavo informaciją iš SVS jaunesniosios specialistės L. L. ir SVS specialisto V. B., kad 2020 m. rugsėjo 8 d. vakare, atlikdami ūkio būrio nuteistųjų gyvenamosiose patalpose kratą, budinčiosios pamainos pareigūnai rado ir išėmė palaido tabako, nepilną cigarečių pakelį, žiebtuvėlį, popierėlį ir pleistriuką, kuris galbūt gali būti psichotropinė ar narkotinė medžiaga. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro 2021 m. birželio 1 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl BK 228 straipsnio 1 dalies ir 229 straipsnio buvo nutrauktas. Nutarime, be kita ko, konstatuota, jog E. M., kaip atsakingas už pamainą pareigūnas, turėjo nedelsdamas 2020 m. rugsėjo 8 d. informuoti Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus tam, kad būtų imtasi neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimo. Be to, byloje nėra niekaip paneigtas pareiškėjo argumentas, jog jis po fizinio parengimo įskaitos, įdėmiau pasigilinęs į surinktą medžiagą apie nustatytus nuskalstamos veikos požymius, būtų pranešęs Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams. Šias aplinkybes patvirtina tai, jog visi duomenys (visi daiktai ir medžiaga) buvo rasti pas jį kabinete ant stalo, jie nebuvo išmesti ar paslėpti. Kadangi dėl kitų BK straipsnių tyrimas dar vyksta, jame iki šiol nėra konstatuoti galimi pažeidimai, o kitų objektyvių ir neginčijamų duomenų byloje nėra, teismas laikė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui dėl nepranešimo Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriui apie LAVL paimtas galbūt narkotines ar psichotropines medžiagas taip pat nepagrįsta jokiais neabejotinais ir objektyviais įrodymais.

12. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, jog Išvadoje nenustatyta objektyvių, pagrįstų ir neginčijamų duomenų, jog nuteistojo J. S. pabėgimą bei nepranešimą Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriui apie LAVL galbūt narkotinių ar psichotropinių medžiagų paėmimą lėmė pareiškėjo nerūpestingas (aplaidus) pareigų, numatytų Pareigybės aprašymo 5.1, 5.14, 5,17 papunkčiuose ir SVS nuostatų 5.2, 6.1, 6.2, 6.5 papunkčiuose, atlikimas, kuris Išvadoje nedetalizuotas, nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo pažeistos nurodytos teisės normos.

13. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodė, kad buvo faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes SVS specialisto pareigas, kadangi akivaizdžiai nepakanka duomenų teigti, jog pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Atsakovas turėjo pateikti pakankamai įtikinamus įrodymus, kuriais remdamasis teismas turėtų teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėjo veikoje (neveikime) yra minėta tarnybinio nusižengimo sudėtis ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (perkėlimas į žemesnes pareigas) už netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) jam (pareiškėjui) priskirtas funkcijas, nustatytas jo pareigybės aprašyme, ir SVS nuostatuose ar kituose teisės aktuose. Išvadoje nėra konkretizuojama, kokiu konkrečiu pareiškėjo elgesiu pasireiškė minėtų jam inkriminuotų veiksmų atlikimas (neatlikimas). Išvados turinys patvirtina, kad pareiškėjo veiksmai vertinami kaip neveikimas.

16. Kalėjimų departamentas apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

16.1. Faktines bylos aplinkybes teismas privalėjo vertinti kompleksiškai, neatsiejamai viena nuo kitos, kadangi jos tiesiogiai viena su kita susijusios. Pagal Priemonę ilgą laiką tik konstatuojant, kad Ligoninės korpusų bei įstaigos perimetro ruožuose būtina atnaujinti stipriai morališkai ir technologiškai pasenusias vaizdo stebėjimo sistemas, tačiau neužtikrinant, jog būtų imamasi realių veiksmų šiai problemai spręsti, Priemonės neįgyvendinus iki nustatyto termino (2020 m. birželio 30 d.) ir net jos neperkėlus į 2020 m. II pusmečio SVS planą, taip faktiškai visiškai eliminuojant galimybę pašalinti fizinę apsaugą apsaugos bokšteliuose, ir, nepaisant to, pareiškėjui priėmus sprendimą nuo 2020 m. gegužės 21 d. neskirti fizinės apsaugos bokštelyje Nr. 3, buvo sudarytos palankios sąlygos nuteistajam J. S. pabėgti iš Ligoninės 2020 m. rugpjūčio 30 d. Taigi Priemonės tinkamas neįgyvendinimas nepanaikino tarnybinio būtinumo apsaugos bokštelyje Nr. 3 skirti fizinę apsaugą.

16.2. SVS nuostatų 5.2, 6.1, 6.2, 6.5 papunkčiai nustato, kad SVS uždavinys yra užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų ligoninėje, apsaugą, užkirsti kelią ligoninėje laikomų asmenų pabėgimams, jiems leidžiamų daiktų sąraše nenumatytų daiktų patekimą (5.2. p.); SVS atlieka šias funkcijas: organizuoja ir vykdo ligoninės apsaugą (6.1 p.); atlieka ligoninės patalpų ir teritorijos priežiūrą, siekiant užkardyti pabėgimus, inžinierinių ir techninių apsaugos ir priežiūros įrenginių diegimo priežiūrą, ir jų būklės patikrinimus (6.2 p.); vykdo asmenų, laikomų ligoninėje, įstatymų nustatyto suėmimo, arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų prevenciją ir užkardymą (6.5 p.). Pareigybės aprašymo 5.1 papunktyje numatyta, jog skyriaus viršininkas vadovauja įstaigos SVS ir organizuoja skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą; rengia SVS veiklos planus, teikia pasiūlymus į įstaigos metų veiklos planą, organizuoja ir užtikrina šiuose planuose SVS kompetencijai priskirtų priemonių savalaikį vykdymą bei daro atžymas apie priemonių vykdymą, analizuoja SVS darbo rezultatus, rengia ataskaitas bei teikia pasiūlymus įstaigos direktoriui arba jo pavaduotojui SVS darbo tobulinimo klausimais (5.14 p.); kartą per savaitę organizuoja įstaigos teritorijos, apsaugos ir priežiūros postų apžiūras bei apie apžiūrų rezultatus informuoja direktoriaus pavaduotoją. Teikia pasiūlymus įstaigos direktoriui arba jo pavaduotojui dėl pastebėtų trūkumų pašalinimo (5.17 p.). Taigi, akivaizdu, kad nurodyti pareiškėjo veiksmai (neveikimas) turėjo tiesioginę įtaką įstaigos apsaugos ir joje laikomų asmenų priežiūros tinkamam užtikrinimui. Todėl tokia pareiškėjo veika turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su nuteistojo J. S. pabėgimu iš įstaigos 2020 m. rugpjūčio 30 d.

16.3. 2020 m. birželio 26 d. inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokole Nr. 8-APS-1528 Ligoninės direktoriaus pavaduotojo užrašyta rezoliucija SVS informuoti ūkio skyrių ir esant galimybei organizuoti įrangos atnaujinimą bei įtraukti į strateginius, metinius planus, visiškai nepatvirtina to, kad siekiant sustiprinti pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijas buvo imtasi aktyvių veiksmų. Išvadoje nustatyta, kad LAVL SVS inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokole Nr. 8-APS-2580 (surašytame jau po 2020 m. rugpjūčio 30 d. įvykusio pabėgimo) fiksuojama, jog „pasivaikščiojimo kiemelių pertvarų skardos yra silpnos, lengvai atlupamos. Būtina iš esmės jas sutvirtinti.“ Antra, to nepatvirtina ir Ligoninės Turto valdymo skyriaus komendanto A. K. tarnybinio pranešimo „Dėl informacijos pateikimo“, kuris buvo surašytas 2021 m. balandžio 2 d., t. y. beveik po metų nuo problemos identifikavimo, duomenys, jog LAVL Saugumo valdybos 2020 m. birželio 26 d. inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokole Nr. 8-APS-1528 užrašyta Ligoninės direktoriaus pavaduotojo rezoliucija SVS buvo vykdoma operatyviai. Taigi, rezoliucijos 2020 m. birželio 26 d. inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokole Nr. 8-APS-1528 savalaikis nevykdymas ir visiškas nekontroliavimas ja nustatytų užduočių vykdymo, neginčijamai patvirtino pareiškėjo jam konkrečiai nustatytų pareigų netinkamą vykdymą (neatlikimą), turėjusį tiesioginę įtaką ir priežastinį ryšį su nuteistojo J. S. pabėgimu.

16.4. Teismas, spręsdamas pareiškėjo atsakomybės už Išvadoje nurodytus pažeidimus klausimą, visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo statuso specifiką, kaip jo atsakomybę lemiantį veiksnį. Pareiškėjas buvo ne eilinis statutinis pareigūnas, o LAVL SVS viršininkas, atsakingas už jo vadovaujamo padalinio uždavinių ir priskirtų funkcijų vykdymą. Tai suponuoja aukštesnį negu paprastai kitų statutinių pareigūnų atsakomybės laipsnį už jam pavaldaus įstaigos padaliniui pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jo darbo organizavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę, teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Pareiškėjui išlieka pareiga nuolat kontroliuoti, kaip įgyvendinami pavesti uždaviniai ir vykdomos funkcijos. Išvadoje pateikta pakankamai duomenų, kurie neginčijamai patvirtino pažeidimų faktus ir pagrindžia pareiškėjo kaltę dėl netinkamo jam pavaldaus įstaigos padalinio pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą bei jam pačiam nustatytų pareigų ir funkcijų netinkamą vykdymą.

28. Pareiškėjo vertinimu, LVAT, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į pareiškėjui paskirtos nuobaudos proporcingumą. Pareiškėjas per savo tarnybos laikotarpį neturėjo nei vienos tarnybinės nuobaudos, nebuvo jokių jį neigiamai charakterizuojančių duomenų, taip pat nebuvo nustatyta jokių sunkinančių aplinkybių.

30. Kalėjimų tarnybos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir kad byloje padarytas materialiosios teisės normų pažeidimas, yra tik jo subjektyvi nuomonė ir susijęs tik su teismo priimto sprendimo nepalankiu jam turiniu. Nors ir pareiškėjo minimos bylos yra susijusios (nagrinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės), tačiau minėtų bylų pareiškėjų užimamos pareigybės ir atliekamos darbo funkcijos yra skirtingos, todėl negali būti vertinamos vienodai.