Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Moldovos Respublikos pilietis, moldavas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. 2022 m. balandžio 14 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti pinigus, apgaulės būdu, siūlydamas pigiau įsigyti cukraus, įsibrovė į patalpą – J. O. U. priklausantį gyvenamąjį namą ir pagrobė svetimą turtą – J. O. U. priklausančius 370 Eur, kurie buvo padėti kambaryje maldaknygėje, taip padarydamas nukentėjusiajai turtinę 370 Eur žalą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra gyvenamasis namas; namo virtuvės dešinėje pusėje yra durys, pro kurias patenkama į namo kambarį, kuriame yra rudos spalvos bufetas, ant kurio – maldaknygė (t. 1, b. l. 44–46; t. 2, priedas Nr. 1, kompaktinė plokštelė).

2022 m. balandžio 9 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi D. M. pardavė automobilį BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini), už 500 Eur (t. 2, b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

I. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą. Pažymėtina, kad įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2009, 2010 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2010).

Byloje kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojo R. U. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis buvo patekęs į nukentėjusiosios gyvenamąjį kambarį, iš kur pagrobė jos turėtus 370 Eur. Tai, kad būtent kaltinamasis atliko šiuos veiksmus patvirtina ir liudytojos J. B. parodymai bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu gauti duomenys, kai liudytojai J. B., R. U. atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, siūliusį įsigyti cukraus ir patekusį į nukentėjusiosios namus. Liudytojos R. U. parodymus sugretinus su transporto priemonės BMW pirkimo–pardavimo sutartimi, matyti, kad kaltinamasis pas nukentėjusiąją buvo atvykęs su tuo pačiu automobiliu, kurį įsigijo 2022 m. balandžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Byloje nustatyta ir tai, kad nors patekimas į gyvenamąsias nukentėjusios patalpas nebuvo užrakintas, tačiau į gyvenamojo namo kambarį, kuriame buvo saugomi pinigai, kaltinamasis pateko tik todėl, kad prieš nukentėjusiąją panaudojo apgaulę, įtikino ją įsigyti cukraus, kurio net neturėjo. Patekdamas į gyvenamąją patalpą kaltinamasis turėjo išankstinį tikslą pagrobti pinigus, kai tik pamatys, kur jie laikomi. Nustatytų aplinkybių ir aptartos kasacinio teismo praktikos kontekste, nors vagystės metu į gyvenamąją patalpą buvo patekta neįveikiant jokių kliūčių, kaltinamojo veiksmai, kai jis pateko į šią patalpą turėdamas tikslą pagrobti ten esančius pinigus, kvalifikuotini kaip įsibrovimas.

Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 minimalaus gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas minimalus gyvenimo lygio dydis – 50 Eur (2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 707 redakcija), todėl vertindamas užvaldytą turtą MGL dydžiais, teismas remiasi šiuo teisės aktu. Kaltinamasis užvaldė 370 Eur kas atitinka 7,4 MGL dydžio sumą, kuri yra didesnė nei 5 MGL dydžio suma, bet ne didesnė nei 250 MGL dydžio suma.

Aptarti įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad kaltinamasis tyčia, be savininkų sutikimo, neteisėtai pateko į patalpą, jau turėdamas išankstinę tyčią pagrobti turtą, pagrobė turtą – 370 Eur, pagrobtu turtu disponavo savo nuožiūra, pagrobto turto vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, todėl S. S. veika pagrobiant J. O. U. 370 Eur kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dal kaip svetimo turto vagystė įsibraunant į patalpą.

II. Dėl bausmės paskyrimo

Kaltinamasis anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 94–95), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 99–100), tačiau administraciniai nusižengimai yra kitokio pobūdžio, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. 36–42). S. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad nors kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau teistumo pažyma, Kauno apylinkės teismo nuosprendis bei pažyma apie pradėtus ikiteisminius tyrimus Moldovoje (t. 2, b. l. 137–143) patvirtina, kad S. S. yra linkęs nusikalsti, pažeidinėti įstatymus, todėl spręstina, kad ši jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė. Sistemingas tapačių veikų darymas rodo, kad jo vertybinės nuostatos neorientuotos į pagarbą teisės normoms, į visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių laikymąsi. Iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad ir iki jis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje, oficialiai Moldovoje nedirbo, nebuvo saistomas pastoviais darbiniais ryšiais. Visai tai rodo, kad skiriama bausmė turi būti veiksminga, daryti poveikį jo elgesiui bei jo vertybių pokyčiams. Įvertinus tai, pripažintina, kad tik bausmė, susijusi su laisvės atėmimu – trumpalaikis laisvės atėmimas, bus pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, jam skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas (BK 49 straipsnis). Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad S. S. padaryta nusikalstama veika nepasižymėjo dideliu mastu, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis nuo pat jo sulaikymo momento nuoširdžiai pripažino padarytą nusikalstamą veiką, jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, nukentėjusi neprašo paskirti jam griežtos bausmės. Atsižvelgus į visas aukščiau aptartas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibudinančias aplinkybes jam skirtina arešto bausmė, mažesnė nei jos vidurkis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti sprendimą (BK 75 straipsnio 8 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad esant nustatytoms aplinkybėms, kai pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, baudžiamosios bylos dėl analogiškų nusikalstamų veikų yra Vilniaus regiono Ukmergės rūmuose (baudžiamoji byla Nr. 1-1036-1104/2022, neišnagrinėta), Marijampolės apylinkės teismo Šalių rūmuose (Nr. 1-813-829/2022, neišnagrinėta), Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (Nr. 1-1919-836/2022, išnagrinėta 2022 m. liepos 7 d., nuosprendis neįsiteisėjęs), o Moldovos Respublikoje pradėta vienuolika ikiteisminių tyrimų, nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir arešto bausmės vykdymą atidėti, nėra teisinio pagrindo.

III. Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dali, 6.246,6.247,6.248, 6.249 straipsniai).

Nukentėjusi pareiškė civilinį ieškinį dėl 370 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 108). Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ši turtinė žala nukentėjusiajai atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų užvaldant jos turtą, todėl jis privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į tai, ieškinys tenkintinas ir iš S. S. priteistina J. O. U. 370 Eur turtinei žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

IV. Dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo ir kardomosios priemonės

2022 m. birželio 14 d. nutarimu skirtas laikinas visiškas nuosavybės teisės apribojimas S. S. turtui, – pinigams 370 Eur, kurie saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. b. l. 51–55) paliktinas iki nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

Kaltinamajam šioje byloje kardomoji priemonė nepaskirta, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 96–98). Esant šioms aplinkybėms, jo dalyvavimas procese gali būti užtikrintas ir jo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas yra apribotos ir be kardomosios priemonės, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam kardomoji priemonė neskirtina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 119 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti 51 (penkiasdešimt vienos) paros areštu.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, S. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę – 34 (trisdešimt keturių) parų areštą.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią faktiškai S. S. pradės atlikti bausmę.

Priteisti iš S. S. 370 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų) J. O. U. turtinei žalai atlyginti.

Kardomosios priemonės S. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

2022 m. birželio 14 d. nutarimu skirtą laikiną visišką nuosavybės teisės apribojimą S. S. turtui, – pinigams 370 Eur, palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio visiško įvykdymo.

Išaiškinti S. S. tai, jog jis ne vėliau kaip per septynias dienas po šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus (Alytus, Ulonų g. 8A) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos – Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (tel.: 8 (315) 52 001, el. paštas: apn@apn.lt). Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.