- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- 1-1919-836/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15278-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- S. S.
- Nukentėjusysis
- V. K., R. A. V.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Moldovos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, Lietuvoje pastovios gyvenamosios vietos neturi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis S. S. 2022 m. gegužės 2 d., apie 16.00 val., surastu raktu atrakinęs duris, pro jas įsibrovė į V. K. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur miegamajame kambaryje, atvirai, matant V. K., pagrobė svetimą turtą - jai priklausančią bevertę piniginę su joje buvusiais 163 eurais, iš svetainės kambaryje buvusios rankinės ištraukęs pagrobė R. A. V. priklausančią piniginę iš jos pagrobė jai priklausančius 450 eurus, viso pagrobė svetimo turto už 613 eurus.
Kaltinamasis S. S. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad datos nepamena, galėjo būti, 2022 m. gegužės 2 d., apie 16.00 val., automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį, pamatė didelį, gražų namą. Atėjo į kiemą, prie šulinio, nes norėjo atsigerti. Atsigėrė vandens, rado raktus, jais atsirakino namų duris ir įėjo į vidų. Namuose buvo senyva moteris, jis ją pakalbino ir nuėjo į kambarį kur po pagalve rado piniginę, paėmė iš jos pinigus 70-80 Eur. Tada nuėjo į kitą kambarį, pamatė didelę rankinę, kurioje buvo piniginė, o ten buvo 450 Eur, kuriuos pasiėmė. Moteris šaukė, kad tuoj ateis dukra, bet jis į moterį nekreipė dėmesio, jai nieko nedarė. Reikėjo pinigų, todėl vogė. Labai gailisi. Lietuvoje ne vieną kartą taip darė ir jo laukia dar teismų. Paėmė viso 613 Eur. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Pinigus išleido savo reikmėms. Pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo mašinų perpardavimas.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.
2022 m. gegužės 2 d., gautas V. K. pareiškimas apie tai, kad 2022 m. gegužės 2 d., apie 16.00 val., nežinomas asmuo atrakino namo, esančio (duomenys neskelbtini)., lauko duris, o iš vidaus, jai matant, pagrobė jos piniginę su 163 eurais ir dukros V. piniginę su 450 eurais (1 t., b. l. 35-36).
2022 m. gegužės 2 d., gautas R. A. V. pareiškimas apie tai, kad 2022 m. gegužės 2 d., apie 16.00 val., iš jos mamai V. K. priklausančio namo (duomenys neskelbtini), atrakinęs namo duris, nežinomas asmuo pagrobė jos piniginę su 450 eurais (1 t., b. l 49-50).
Gauta informacija iš aplinkraščio, kad 2022 m. gegužės 23 d., Panevėžio rajone sulaikytas Moldavijos pilietis S. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris prisipažino Lietuvoje iš senyvo amžiaus asmenų vogęs pinigus (1 t., b. l. 31-34).
Apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kur nuo šulinio paimti galimai biologiniai pėdsakai ir nuo stalčiaus rankenos bei maldaknygės paimti galimai biologiniai pėdsakai. Paskirtas objektų tyrimas (1 t., b. l. 63-78).
Nukentėjusioji V. K. parodė, kad 2022 m. gegužės 2 d., apie 16.00 val. jai būnant vienai namuose, į kiemą atvažiavo juodos spalvos automobilis, iš kurio išlipo tamsaus gymio vyras, kuris nuėjęs prie šulinio atsigerti vandens, ten rado raktą nuo namo, kuriuo atsirakino duris, atėjęs į vidų prisistatė ukrainiečiu, paprašė pakeisti pinigų. Atsisakius, vyras nuėjo į jos kambarį ir pradėjo landžioti po stalčius, lovoje po pagalve rado jos piniginę su 163 eurais, kurią iš karto paėmė, paskui nuėjo į kitą kambarį, kur ant sekcijos rado padėtą dukros V. rankinę, iš kurios pavogė dukros piniginę su 450 eurų. Ji bandė vyrą sudrausminti, bet šis, pagriebęs pinigines, išbėgo iš namo ir išvažiavo automobiliu. Jai padaryta 163 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 97-100).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji V. K. iš nuotraukų atpažino ją apvogusį asmenį - įtariamąjį S. S. (1 t., b. l. 108-113).
Nukentėjusioji R. A. V. parodė, kad ji gyvena kartu su savo mama V. K., kuri sunkiai vaikšto ir į lauką beveik neina. 2022 m. gegužės 2 d. apie 15.45 val. ji buvo išėjusi iš namų pas kaimynę, išeidama užrakino namo duris ir raktą užvožė po stiklainiu ant kieme esančio šulinio, namo grįžo apie 16.00 val., ant šulinio rakto neberado, o mama šaukė, kad "mus apvogė". Mama papasakojo, kad maždaug prieš 10 min. į namą atėjo į jos anūką panašus jaunas vaikinas, kuris atrakino duris su surastu raktu, prašė pakeisti pinigų, paskui atidarinėjo spintelės dureles, priėjęs prie lovos, pakėlė pagalves, kur rado mamos piniginę su pinigais ir pasiėmė, po to, jis nuėjęs į svetainę, ant bufetuko rado jos, rankinę, iš kurios ištraukė piniginę su 450 eurų bei pasišalino automobiliu, su kuriuo buvo atvažiavęs. Jai, V., padaryta 450 eurų žala. Po to, netikėtai ant pečiaus rado užmestą savo tuščią piniginę be pinigų. Mama sakė, kad asmenį atpažinti galėtų, nes matė jį iš arti ir aiškiai (1 t., b. l. 150-153).
Nukentėjusioji R. A. V. tyrimui pateikė savo moterišką piniginę, kuri buvo apžiūrėta ir grąžinta pagal pakvitavimą nukentėjusiajai R. A. V. (2 t., b. l. 1-3, 4-10, 14-15).
Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad S. S., dalyvaujant advokatui ir vertėjui parodė, (duomenys neskelbtini)miestelyje esantį gyvenamąjį namą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), sakydamas, kad jis su savo automobiliu įvažiavo į šio namo kiemą, parodė vietą šalia namo, kur pastatė savo automobilį, parodė kieme esantį šulinį ir ant šulinio stovintį stiklainį, nurodydamas, kad po šiuo stiklainiu jis rado raktą, kurį paėmęs, nuėjo ir atrakino namo lauko duris. Patekęs į namo vidų, nuėjo į virtuvę, parodė kėdę, ant kurios sėdėjo sena moteriškė. Nuėjęs į miegamąjį nurodė ant lovos esančias pagalves, po kuriomis rado piniginę. Joje buvo pinigų. Kur jis padėjo piniginę - tiksliai nurodyti negali, nes nepamena, bet pinigus pasiėmė. Po to, S. S. nuėjo į svetainės kambarį, kur parodė vietą ant bufeto, sakydamas kad iš čia buvusios rankinės jis pavogė kitą piniginę, iš kurios ištraukė pinigus ir pasiėmė, o piniginę nuėjęs užmetė virtuvėje už pečiaus (2 t., b. l. 79-87).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir gali su juo elgtis savo nuožiūra.
Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir kita bylos medžiaga. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad S. S. 2022 m. gegužės 2 d., apie 16.00 val., surastu raktu atrakinęs duris, pro jas įsibrovė į V. K. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur miegamajame kambaryje, atvirai, matant V. K., pagrobė svetimą turtą - jai priklausančią bevertę piniginę su joje buvusiais 163 eurais, iš svetainės kambaryje buvusios rankinės ištraukęs pagrobė R. A. V. priklausančią piniginę iš jos pagrobė jai priklausančius 450 eurus, viso pagrobė svetimo turto už 613 eurus. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pavogti svetimą turtą. Nusikaltimas yra baigtas, kadangi kaltinamasis užvaldė svetimą turtą ir taip įgijo galimybę neteisėtai juo naudotis, valdyti ir disponuoti pagal savo valią ir naudojosi. Pagrobto turto vertė nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, nes vagystė padaryta atvirai ir įsibrovus į patalpą. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Duomenų apie teistumą Lietuvoje nėra, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 97-98), nedirba. Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, manytina, jog pirmą kartą teisiamam kaltinamajam prokuroras pagrįstai prašo parinkti BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis pirmą kartą teisiamam, niekur nedirbančiam, pajamų ir gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčiam kaltinamajam yra adekvati, logiška bei proporcinga, tam kad sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei tikėtina paveiks kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina griežčiausia – arešto bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskiriant 60 parų arešto bausmę.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina 60 parų arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 40 parų arešto.
Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes (kaltinamasis neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvoje, niekur nedirba, jo atžvilgiu yra atliekami dar kiti ikiteisminiai tyrimai), šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad probacija kaltinamajam bei jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti gali būti efektyvi. Bausmė skirtina atlikti pataisos įstaigoje.
Dėl civilinių ieškinių.
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Byloje civilinė ieškovė V. K. pateikė civilinį ieškinį priteisti iš S. S. 163,00 Eur turtinei žalai atlyginti, o civilinė ieškovė R. A. V. pateikė civilinį ieškinį priteisti iš S. S. 450,00 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 134, 2 t., b. l. 36).
Tiek BPK 109 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.
Nagrinėjamu atveju teismas pripažino S. S. kaltu tyčia pagrobus V. K. ir R. A. V. turtą – pinigus, kurių bendra vertė yra 613,00 eurų, tai yra turtinė žala civilinėms ieškovėms dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad kaltinamasis šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Padaryta turtinė žala nėra atlyginta iki šiol. Kaltininkas padarytą žalą pripažino, ieškinio pagrindo ir dydžio neginčija, žalą žada atlyginti. Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinių ieškovių civiliniai ieškiniai tenkinami ir V. K. iš S. S. priteistina 163,00 Eur turtinė žala, o R. A. V. priteisti iš S. S. 450,00 Eur turtinei žalai atlyginti.
Dėl kitų procesinių klausimų.
Kaltinamasis šioje byloje sulaikytas nebuvo, jam kardomoji priemonė nepaskirta.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: R. A. V. piniginė apžiūrėta ir grąžinta V., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina jai disponuoti (2 t., b. l. 14-15).
Dėl proceso išlaidų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamąjį byloje gynė advokatas Raimundas Gargasas. Byloje pateikta 2022 m. liepos 5 d. pirminė pažyma dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų Nr. APD-2022-07493, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 236,67 Eur. Išlaidos yra pagrįstos būtinu kaltinamojo gynėjo dalyvavimu procese. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nemoka proceso kalbos, į jo materialinę, turtinę padėtį (Lietuvoje gyvenamosios vietos neturi, niekur nedirba), į tai, jog gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu - kaltinamajam gynėjas paskirtas sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 7 punktu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos nei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nei proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. S. faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
Civilinės ieškovės V. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jos naudai priteisti iš S. S. 163,00 (vieną šimtą šešiasdešimt trys eurus) turtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės R. A. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jos naudai priteisti iš S. S. 450,00 (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: R. A. V. piniginę, kuri grąžinta V., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina jai disponuoti savo nuožiūra.
Išaiškinti S. S., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas, info@nti-pn.lt, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmę.
Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.