Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Envija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3648-752/2017 pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Envija“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.

Po to, kai apeliacinis skundas buvo priimtas ir su bylos medžiaga perduotas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, apeliantė Kauno apygardos teismui pateikė ikiteisminiame tyrime ieškovui T. P. pareikšto pranešimo apie įtarimą kopiją nurodydama, kad įrodymas yra gautas jau po teismo sprendimo priėmimo, juo atsakovė grindžia savo apeliacinio sundo argumentus. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymo pateikimo būtinybė iškilo jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, šiuo įrodymu atsakovė grindžia savo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija jį priima (CPK 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis).

Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė teismo sprendimą skundžia iš esmės dėl netinkamo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis) ir dėl sandorio, sudaryto tik dėl akių, teisinio vertinimo (CK 1.86 straipsnis). Toliau teismas pasisakys dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. ketinimų protokolu ieškovas T. P. ir S. I. susitarė dėl 24 parastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 28,96 Eur, sudarančių 24 procentus visų UAB „EKOTIKSLAI“ esamų akcijų, pirkimo – pardavimo (iš viso už 40 000 Eur). Akcijų pirkėjas S. I. įsipareigojo T. P. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. sumokėti 4 000 Eur avansą. Ketinimų protokolo šalys pagrindinę akcijų pirkimo – pardavimo sutartį susitarė sudaryti ne vėliau kaip iki 2015 m. spalio 30 d., o akcijų pirkėjas likusią dalį kainos už akcijas įsipareigojo sumokėti iki 2015 m. lapkričio 30 d. Šalys taip pat susitarė, kad T. P. atsisakius, vengiant arba negalint aptartomis sąlygomis parduoti akcijų arba neįvykdžius įsipareigojimų, T. P. privalo grąžinti S. I. jo sumokėtą 4 000 Eur avansą bei įsipareigoja sumokėti 4 000 Eur baudą (b. l. 11). 2015 m. rugsėjo 9 d. pakvitavimu ieškovas T. P. iš S. I. gavo 4 000 Eur avansinį mokėjimą (b. l. 12, originalus dokumentas voke). T. P. 2015 m. rugsėjo 11 d. raštu pranešė UAB „EKOTIKSLAI“, kad ketina parduoti 24 turimas paprastąsias vardines nematerialiąsias UAB „EKOTIKSLAI“ akcijas, kurių pardavimo kaina yra 40 000 Eur. Įmonės direktorė pasirašytinai patvirtino pranešimo jai įteikimą 2015 m. rugsėjo 11 d. (b. l. 13). 2015 m. rugsėjo 16 d. pranešimu dėl akcijų pardavimo ir pasiūlymo pirkti UAB „EKOTIKSLAI“ direktorė informavo įmonės akcininkus V. Š. ir D. J. (b. l. 58-61). Akcininkai 2015 m. spalio 12 d. pranešė, kad parduodamų akcijų nepageidauja įsigyti (b. l. 23).

Byloje taip pat nustatyta, kad 2015 m. spalio 1 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas atsakovės UAB „Envija“ ieškinys atsakovui T. P., kurio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. e2-818-587/2016 (teismų informacinės sistemos ,,Liteko” duomenys). Nurodytoje civilinėje byloje ieškovė UAB „Envija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo T. P. 9 983,27 Eur žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 14-20). Savo reikalavimų užtikinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui T. P. nuosavybės teise priklausančias UAB „EKOTIKSLAI“ akcijas, uždraudžiant šias akcijas atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti. Ieškovė nurodė, kad atsakovo turimas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, todėl negali užtikrinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Vienintelis likęs atsakovo turtas yra UAB „EKOTIKSLAI“ akcijos, kurias atsakovas ketina parduoti, sandoris gali įvykti 2015 m. spalio mėn. pradžioje. Teismas, nurodytoje byloje 2015 m. spalio 6 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir UAB „Envija“ ieškinio reikalavimams užtiktinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – 9 983,27 Eur sumai atsakovui T. P. priklausančių UAB „EKOTIKSLAI“ akcijų areštą, uždraudžiant akcijas atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti (b. l. 21-22). T. P. 2015 m. spalio 16 d. teikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (b. l. 26-29), kuris 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi buvo patenkintas (b. l. 34-37).

2015 m. gruodžio 10 d. S. I. paragino ieškovą grąžinti sumokėtą avansą bei sumokėti 4 000 Eur baudą (b. l. 38). Ieškovas 2016 m. sausio 18 d. mokėjimo pavedimu S. I. sumokėjo 8 000 Eur sumą, nurodydamas, jog grąžina 4 000 Eur avansą ir 4 000 Eur netesybas (b. l. 39). Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. e2-818-587/2016 UAB „Envija“ ieškinys buvo atmestas (b. l. 41-46). 2016 m. liepos 22 d. nutartimi panaikintos laikinosios apsaugos priemonės (b.l. 47). Sprendimas įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 10 d. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti tiesioginius su neįvykusiu akcijų pirkimo pardavimo sandoriu susijusius nuostolius (4 000 Eur). Teismui tenkinus ieškinį, su teismo sprendimu nesutinka atsakovė, nurodydama, kad teismas netinkamai įvertino liudytoju apklausto S. I. parodymus, atsakovės paaiškinimus, susijusių su ketinimų protokolo sudarymo aplinkybėmis, sandorio šalių veiksmų eiliškumą, iš ko buvo galima spręsti, jog sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, siekiant be pagrindo įgyti reikalavimo teisę į UAB ,,Envija”, tą papildomai patvirtina įtarimų T. P. pareiškimas baudžiamąja tvarka.

Dėl teismo teisės ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir aplinkybių, nustatinėtinų sandorį pripažįstant sudarytu dėl akių

Pažymėtina, kad sandoriu laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Pagal teisės teorijos ir teismų praktikos suformuluotą sampratą sandoris apibūdinamas kaip asmens vidinės valios išorinis pasireiškimas siekiant tam tikro teisėto teisinio rezultato. Tuo atveju, kai valią sukurti bendrą teisinį rezultatą pareiškia du ar daugiau asmenų, t. y. kai sandoris yra kelių pareiškimų sudėtis, jis laikomas sutartinis. Sandorių (sutarčių) sudarymo formą, taip pat sudarymo ir jų nuginčijimo tvarką reglamentuoja CK įtvirtintos bendrosios sandorių instituto taisyklės ir sutarčių bendrosios bei atskiras sutartis reguliuojančios CK ir kitų įstatymų normos.

Negaliojantys sandoriai yra dviejų rūšių: niekiniai ir nuginčijami. Negaliojančio sandorio rūšis priklauso nuo to, ar sandoris yra savaime negaliojantis, ar jį dar reikia pripažinti negaliojančiu. CK 1.78 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad „sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas jį pripažinti negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai“. Taigi niekiniai yra tokie sandoriai, kurie pažeidžia teisės normų reikalavimus. Kitaip tariant, tokius sandorius draudžia įstatymai, todėl laikytina tokių sandorių apskritai nesant. Ir nors šalys niekinį sandorį, sudaromą raštu, gali pasirašyti, t. y. jo sudarymą patvirtinti savo parašu, bet teisinės reikšmės toks šalių patvirtinimas neturi. Tokio sandorio negaliojimas nepriklauso nuo jį sudariusių asmenų valios: pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismas, nustatęs, jog sandoris, kuriuo remiasi viena šalių arba abi šalys, prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir yra niekinis, privalo pripažinti jį negaliojančiu, nors tokio reikalavimo ir nepareikšta, t. y. niekinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius teismas taiko savo iniciatyva (ex officio) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002; 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2008; ir kt.).

Ginčo byloje keliamas klausimas, ar 2015 m. rugsėjo 7 d. ieškovo T. P. ir S. I. pasirašytas ketinimų protokolas, kuriuo ieškovas T. P. ir S. I. susitarė dėl 24 parastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 28,96 Eur, sudarančių 24 procentus visų UAB „EKOTIKSLAI“ esamų akcijų, pirkimo pardavimo (iš viso už 40 000 Eur) (b. l. 11) nėra niekinis sandoris, sudarytas tik dėl akių.

CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nurodyti sandoriai (tariami sandoriai), nors ir neapibūdinami kaip niekiniai (tik nustatyta, kad jie negalioja), taip pat laikytini niekiniais.

Byloje kilus ginčui dėl to, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti apie būtinybę pripažinti tarp ieškovo T. P. ir S. I. sudarytą ketinimų protokolą, kuriuo remiasi ieškovas, grįsdamas savo ieškinio reikalavimus, niekiniu, toliau nurodytinos aktualios byloje nustatytos aplinkybės.

S. I., apklaustas liudytoju 2017 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra geri draugai su vienu iš UAB „EKOTIKSLAI“ akcininkų V. Š., kuris pasiūlė įsigyti akcijas nurodydamas, jog ,,problemų nebus” (garso įrašo 1:02:05 - 1:02:20 min.). Nei S. I., nei T. P. nepagrindė, kodėl akcijų kaina buvo sutarta būtent tokia (40 000 Eur), nors vėliau akcijos buvo perleistos už nominalią jų vertę. S. I., paiškindamas sandorio nutrūkimo aplinkybes nurodė, kad jį T. P. tik informavo, jog ,,sandorio sudaryti negalėsime”, nedetalizuodamas susidariusios situacijos, aplinkybių (garso įrašo 1:04:30 - 1:05:00 min.) ir jis nepamena ar T. P. būtų kreipęsis į jį ar/ir ėjęs į derybas dėl akcijų pirkimo pardavimo notarinio sandorio nukėlimo datos (garso įrašo 1:04:42 - 1:04:52 min.). Akcijų pirkimo – pardavimo sandorio data nebuvo kažkuo ypatinga, mėnesiu, dviem vėlesnė data nebūtų nieko pakeitusi. S. I. teigė turėjęs suinteresuotumą akcijų pirkimu, tačiau, pasak jo, tai ieškovas turėjo kažkokių problemų, dėl ko sandoris ir nebuvo sudarytas (garso įrašo 1:04:00 - 1:04:43 min.). S. I. nesigilino, kodėl akcijos nėra ir negali būti parduodamos ir nereikalavo ir/ar neprašė sumokėti ketinimų protokole numatytos baudos – 4 000 Eur, kadangi pasak jo, tai buvo T. P. reikalas ir jei jis taip nusprendė, jis tam neprieštaravo. S. I. teigimu T. P. ketinimų protokole numatytą baudą jam sumokėjo savo iniciatyva (garso įrašo 1:09:30 - 1:10:22 min.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti ieškovo reiškiamų reikalavimų pagrįstumu, kurie iš esmės grindžiami aptariamo Ketinimų protokolu ir jo neįvykdymo padariniais, tačiau neištyrus, ar Ketinimų protokolas tikrai buvo pasirašytas tik dėl akių, negalima spręsti, kad skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, galėtų būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliantė teigia, kad teismas nesprendė dėl Ketinimų protokolo, kaip sandorio, sudaryto dėl akių, pasekmių. Nurodytina, kad byloje atsakovė tokio reikalavimo priešieškinio forma nereiškė (pripažinti negaliojančiu Ketinimų protokolą), o pirmosios instancijos teismas iš esmės klausimo dėl jo sudarymo aplinkybių ar negaliojimo sąlygų, nesprendė, atitinkamai nerinko įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų faktą, jog sutartis sudaryta nesiekiant sukurti teisinių padarinių.

Kasacinis teismas, spręsdamas klausimus dėl sandorių negaliojimo, laikosi pozicijos, kad, nesant proceso šalies reikalavimo, teismas ex officio pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisinius padarinius tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; kt.). Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai). Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; kt.).

Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ex officio pripažinti tariamuoju sandoriu T. P. ir S. I. sudarytą paskolos sutartį, vertintina, ar byloje buvo nustatytos aplinkybės, patvirtinančios arba paneigiančios sandorio fiktyvumą ir ar jų viseto pakako išvadai dėl akivaizdaus sandorio tariamumo. Tam, kad sandorį būtų galima pripažinti tariamuoju ir dėl to negaliojančiu dėl jį sudariusių subjektų valios ydos, ginčą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti, pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal byloje esančius duomenis negalima spręsti, kad ieškovas tik siekė imituoti esą tariamai buvusius ikisutartinius UAB „EKOTIKSLAI“ akcijų pirkimo pardavimo santykius, dirbtinai suformuojant piniginį reikalavimą atsakovei. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, turėjo teisę ir pareigą vertinti Ketinimų protokolo, kuriuo remiasi ieškovas, teisėtumą, kadangi byloje esančių įrodymų visetas kelia pagrįstų abejonių dėl jo realumo. Kartu konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje tokių duomenų yra (žr. nutarties 11-13, 20 punktus), tačiau jų nėra pakankamai pagrįstai išvadai, kad aptariamas sandoris akivaizdžiai buvo sudarytas tik dėl akių, nesiekiant sukurti jame nurodytų padarinių.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teismas, nors ir turėdamas CK 1.78 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisę spręsti dėl niekinio sandorio fakto nustatymo ir jo padarinių taikymo, tai nereiškia, kad gali priimti siurprizinius sprendimus. Teisminio nagrinėjimo metu turi būti išsiaiškintos šalių pozicijos, jų reikalavimai, visos bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, apsvarstyti galimi teisių gynimo būdai ir priimamas sprendimas dėl tinkamiausio iš jų atsižvelgiant į šalių pareikštus reikalavimus. Tais atvejais, kai sandoris susijęs su byloje pareikštu reikalavimu, teismas turi teisę savo iniciatyva vertinti ir pripažinti tokį sandorį niekiniu, kai toks konstatavimas yra būtinas siekiant apginti pažeistas teises ar užtikrinti viešąjį interesą, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių, o byloje yra duomenų, kurie leistų pripažinti sandorį ar aktą niekiniu. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje yra, tačiau jų nepakanka pagrįstai išvadai dėl Ketinimų protokolo tariamumo padaryti. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, tam, kad teismas ex officio galėtų sandorį pripažinti akivaizdžiai niekiniu ir dėl to negaliojančiu, jis laikydamasis CPK įtvirtintų reikalavimų privalo nustatyti (ištirti, išnagrinėti ir įvertinti) tą patvirtinančias bylos aplinkybes. Tokia praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (žr. 2013 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2013). Nagrinėjamu atveju, nespręsdamas dėl Ketinimų protokolo tariamumo, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai, nesiaiškino, kokia buvo tikroji šio sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir jų taikymo išaiškinimus kasacinio teismo praktikoje, konstatuoja, kad ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, nesiaiškino, netyrė ir nevertino nurodytų faktinių bei teisinių aplinkybių dėl Ketinimų protokolo sudarymo ir vykdymo. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija laiko, kad bylą nagrinėjęs teismas neatskleidė ginčo esmės, o dėl byloje būtinų ištirti ir nustatyti faktinių aplinkybių masto ši aplinkybė negali būti pašalinta apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Siekiant išsiaiškinti sutarties sudarymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų spręsti S. I. įtraukimo į bylą dalyvaujančiu asmeniu klausimą, prašyti sandorio šalių pateikti informaciją apie paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, nurodant, kokiu tikslu tai buvo daroma, t. y. siekiant įvertinti sutarties šalių valios, sandorio sudarymo ir atskirų jo sąlygų nustatymo prasmę ir tikslus. Nurodytina, kad atsakovė taip pat turėtų apsvarstyti priešieškinio byloje pateikimo klausimą.

Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instnacijos teisme bus nagrinėjama iš naujo, apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo teismas nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.