Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-04-07 · Civilinė byla Nr. 2-13-673/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-07
Bylos Nr.
2-13-673/2015
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00526-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
V. P., UAB DK „PZU Lietuva“
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-13-673/2015Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00526-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.; 44.2.1.; 44.5.2.4.; 99.7.; 113.1.; 116.1. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 7 d.Didžioji g. 64, Kėdainiai LT-57273
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujantieškovo A. S. atstovei adv. Ritai Petručionytei,atsakovui V. P., jo atstovui adv. Raimundui Gargasui,trečiajam asmeniui atsakovų pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, I. P.,nedalyvaujant ieškovui A. S. ir atsakovo - UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovams V. P. ir UAB DK „PZU Lietuva“, trečiajam asmeniui atsakovų pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, I. P. - dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. S. patikslintu ieškiniu (I t., b. l. 57-58) prašo priteisti solidariai iš atsakovų V. P. ir UAB DK „PZU Lietuva“ 8770,00 Lt (ekvivalentas eurais – 2539,97 Eur) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-09-29 susidūrė atsakovo vairuojamas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jo vairuojamu motociklu „Kawasaki ZX-6R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo apgadintas jo vairuojamas motociklas. Nurodė, kad norėjo aplenkti atsakovo automobilį. Prieš lenkdamas atsakovą, jis aplenkė vieną automobilį. Atsakovo tuo pačiu manevru nelenkė, grįžo į savo eismo juostą, kad įsitikintų, ar yra saugu lenkti atsakovą, t. y. ar atsakovas nedidina greičio, nesiruošia sukti. Įsitikinęs, kad nėra kliūčių aplenkti atsakovą, pradėjo jį lenkti, tačiau įpusėjus lenkimo manevrui, atsakovo vairuojamas automobilis „VW Passat“ staiga suko į kairę ir atsitrenkė į jį. Dėl eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Motociklas buvo apgadintas, patirta didelė žala, kuri nebuvo atlyginta. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ įvertino motociklo apgadinimus, jo remonto kaštus ir pateikė autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje nurodė, kad orientacinis patirtas nuostolis yra 8770,00 Lt. 2013-03-28 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesant padarytai veikiai, turinčiai BK 281 str. 1 d. ir 2 d. numatytų nusikaltimų požymių, ir iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 127 str. 1 d. ir 2 d., bei 128 str. 1 d. Aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas, rodo, kad jis nėra kaltas dėl 2012-09-29 įvykio, neatliko kaltų veiksmų, kurie sąlygotų eismo įvykį. Administracinę nuobaudą gavo už veikas, numatytas ATPK 123 str. 5 d. ir 128 str. 1 d., tačiau šios veikos nesąlygojo eismo įvykio, o tuo labiau jo kaltės dėl jo. Kadangi jis nėra kaltas dėl 2012-09-29 eismo įvykio, žala, kurią jis patyrė, turi būti atlyginta. Nurodė, kad atsakovas, sukdamas į gyvenamojo namo kiemą, turėjo būti atidus ir įsitikinti, ar jam nėra kliūčių sukti, laiku įspėti kitus eismo dalyvius apie būsimą posūkį, tačiau to nepadarė, neįvykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai kelyje, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis. Dėl atsakovo veiksmų buvo apgadintas jo motociklas, tarp atsakovo veiksmų ir žalos yra tiesioginis ryšys, o tai suponuoja atsakovo pareigą atlyginti padarytą žalą.

Teismo posėdžio metu atsakovo A. S. atstovė adv. R. P. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti jame nurodytų aplinkybių ir motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad ieškovas turi teisę vairuoti lengvąjį automobilį, todėl KET gerai žino. Tai, jog būtent atsakovas, pažeisdamas KET, nepraleido lenkimo manevro pradėjusio daryti ieškovo, patvirtina automobiliui „VW Passat“ padarytų apgadinimų pobūdis, t. y. buvo sugadinta automobilio šoninis kairės pusės veidrodėlis, vairuotojo durelės, taip pat faktas, kad atsakovas ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, t. y. atsakovas ikiteisminio tyrimo metu jau po to, kai susiremontavo automobilį, teigė, kad ieškovas atsimušė į galinį sparną, nors tokių duomenų nėra. Ieškovas po eismo įvykio sutiko pildyti eismo įvykio deklaraciją, nes po įvykio buvo susitrenkęs, patyrė stresą, todėl negalėjo adekvačiai vertinti situacijos. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas neturėjo UAB „Roliuda“ sąmatos, kas ir sudarė prielaidą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Tai, jog pirmasis manevrą pradėjo motociklo vairuotojas patvirtina ir tai, kad motociklo priekinis ratas nebuvo apgadintas, o buvo apgadintas motociklo šonas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį (I t., b. l. 63-67) prašė ieškinį, kaip nepagrįstą ir neįrodytą, atmesti. Nurodė, kad draudiko pareiga atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą atsiranda tik tada, kai tokia pareiga numatyta įstatyme ar draudimo sutartyje. Šioje byloje draudiko atsakomybė kildinama transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, kuria eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonės „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė, pagrindu. Vadovaujantis šia draudimo sutartimi, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - TPVCAPDĮ) bei 2008-02-13 Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės), UAB DK „PZU Lietuva” yra įpareigota išmokėti draudimo išmoką žalos, dėl kurios padarymo kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, atlyginimui. TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. nustato, kad šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. Apie padarytą žalą ieškovas turėjo sužinoti 2012-09-29 eismo įvykio dieną, tačiau pretenzija dėl ieškovo patirtos žalos atlyginimo įstatymo numatytu terminu atsakingam draudikui ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nebuvo pateikta, reikalavimas UAB DK „PZU Lietuva” pareikštas tik 2014 m. balandžio mėn. (ieškinyje jo surašymo data nenurodyta) patikslintu ieškiniu, praleidus terminą pretenzijai pateikti šešiais mėnesiais. Todėl atsakovas UAB DK „PZU Lietuva” neturi pagrindo išmokėti draudimo išmoką ieškovo prašomai žalai atlyginti, kadangi tokių terminų nesilaikymo pasekmė yra žalą padariusio asmens draudiko prievolės pasibaigimas TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. prasme. Ieškovas neįrodo ir atsakovo draudėjo civilinei atsakomybei kilti būtinų įstatyme nustatytų sąlygų buvimo fakto. Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo pareiga atsakovui atsirastų nustačius visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltę. Ieškovas ieškiniu savo reikalavimą kildina iš to fakto, kad atsakovas V. P., sukdamas į gyvenamojo namo kiemą, turėjo būti atidus ir įsitikinti, ar jam nėra kliūčių sukti, laiku įspėti kitus eismo dalyvius apie būsimą posūkį, tačiau, ieškovo teigimu, atsakovas V. P. to nepadarė, todėl neįvykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai kelyje, ko pasėkoje ir įvyko eismo įvykis. Tačiau Kauno apygardos teismo 2014-02-05 nutarime administracinėje byloje Nr. ATP-145-658/2014 konstatuota, kad byloje nenustatyta neginčijamų įrodymų, jog V. P. pažeidė KET 9 punktą, 106 punktą ir 108 punktą. Atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo nutarimą bei jame padarytas išvadas apie eismo įvykio aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovas V. P. savo veiksmais nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šį faktą pagrindžia tai, kad Kauno apygardos teismas nenustatė, jog V. P. pažeidė KET 9 punktą, kurio nuostatas iš esmės galima tapatinti su bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškinyje nurodyti teiginiai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą, yra visiškai priešingi Kauno apygardos teismo konstatuotoms aplinkybėms, kuriomis nėra pagrindo abejoti. Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ vertinimu, vien ieškovo argumentas, kad atsakovas V. P., sukdamas į gyvenamojo namo kiemą, turėjo būti atidus ir įsitikinti, ar jam nėra kliūčių sukti, laiku įspėti kitus eismo dalyvius apie būsimą posūkį, tačiau, ieškovo teigimu, to nepadarė, todėl neįvykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai kelyje, ko pasėkoje ir įvyko eismo įvykis, nesudaro pagrindo nagrinėjamoje byloje konstatuoti atsakovo V. P. neteisėtus veiksmus (neveikimą). Atsakovas V. P. nepažeidė jokių įstatymų nuostatų, neatliko įstatymų draudžiamų veiksmų, elgėsi atidžiai ir rūpestingai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-01-09 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-24-188/2014 buvo skirta administracinė nuobauda už veikas, numatytas ATPK 123 str. 5 d. ir 128 str. 1 d., taip pat į tai, kad šiame nutarime nurodyta, kad ieškovas buvo ankščiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, teigtina, kad ieškovas yra pats linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovas ne tiktai neįrodė atsakovo V. P. neteisėtų veiksmų, tačiau taip pat priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir ieškovo nurodomos žalos, todėl nėra jokio pagrindo kilti atsakovo V. P. civilinei atsakomybei bei pareigai atlyginti ieškovo prašomą atlyginti žalą, todėl ieškovo ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Be to, vienas iš pagrindų, kada civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, yra nukentėjusiojo asmens veiksmai (CK 6.253 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ieškinyje teigia, jog tai, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-01-09 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-24-188/2014 administracinę nuobaudą jis gavo už veikas, numatytas ATPK 123 str. 5 d. ir 128 str. 1 d., nesąlygojo eismo įvykio, o tuo labiau ieškovo kaltės. Su tokiu ieškovo argumentu nesutinka ir netgi mano priešingai - transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti (ATPK 128 str. 1 d. ) tiesiogiai galėjo turėti įtakos eisimo įvykio kilimui. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, asmuo turi teisę gauti vairuotojo pažymėjimą tik tuo atveju, jei jis atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus bei įvykdo teisės aktų nustatytus įpareigojimus. Atitinkamai, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemonę nebuvo suteikta, neturi pakankamai teorinių, praktinių žinių, taip pat neturi pakankamai vairavimo įgūdžių, kurie būtini vairuojant transporto priemonę. Dėl šios priežasties nepatyrusiam vairuotojui yra sunkiau įvertinti susidariusią situaciją kelyje bei, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, imtis visų atsargumo priemonių, kad išvengti žalos tiek savo, tiek aplinkinių turtui, t. y. laikytis saugaus greičio bei atstumo, laiku ir tinkamai sureaguoti į kliūtį, ją apvažiuoti ir t. t. Atsižvelgiant į tai, atsakovo UAB DK „PZU Lietuva” manymu, ieškovo teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas turėjo tiesioginių neigiamų padarinių, kilusių ieškovo transporto priemonei - motociklui. Išdėstytų aplinkybių pagrindu galima teigti, jog pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo motociklo vairuotojo - ieškovo nepatyrimas ir įgūdžių stoka. Be to, aukščiau minėtame Kauno apygardos teismo 2014-01-09 nutarime nurodyta, kad apklaustas liudytojas policijos pareigūnas E. G. parodė, kad, nuvykus į eismo įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo rastas apgadintas motociklas ir automobilis, jam nekilo abejonių, jog dėl eismo įvykio kaltas motociklininkas, kuris ir pats prisipažino. Nutarime taip pat nurodyta, kad įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus aukštesnysis teismas konstatuoja, kad eismo įvykio dalyvių paaiškinimai yra prieštaringi, abu vairuotojai pateikia skirtingas eismo įvykio versijas. Tačiau A. S. parodymai nėra nuoseklūs, juos apklausų metu jis keitė, jį apklausti teismo posėdyje nebuvo galimybės, nors apylinkės teismas ėmėsi visų priemonių, kadangi jis išvykęs į užsienį. Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva” manymu, šių aplinkybių konstatavimas patvirtina, kad ieškovas nėra sąžiningas ir galimai siekia nepagrįstai praturtėti.

Parengiamojo teismo posėdžio metu dalyvavusi atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė N. S. palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus nesutikimo su ieškiniu motyvus ir prašė ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

Atsakovas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad prieš sukdamas į kiemą jis parodė posūkį, sumažino greitį iki maždaug 5 km/h, posūkio metu gavo smūgį į šoną. Prieš posūkį jokio motociklo nematė. Teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 1992 m. Visą gyvenimą dirba vairuotoju. Stabdymo žymių įvykio vietoje nebuvo. Motociklas pirmiausia atsitrenkė į kairės pusės galines dureles, o po to slydo automobilio šonu. Tuo metu jis buvo beveik įsukęs į kiemą, bet nuo smūgio automobilis net atsisuko. Atvažiavusi policija paklausė, ar jie sutinka pildyti deklaracija, ieškovas lyg sutiko. Jis pradėjo pildyti deklaraciją, bet atvažiavo S. K. ir sako: „nieko jūs čia nepildykit, motociklą į kiemą, mašiną į servisą, motociklistas suremontuos, jis kaltas”. Policija išvažiavo. A. S. su viskuo sutiko. Jie motociklą perstatė į kiemą. Greitoji atvažiavo visai atsitiktinai, nes ji važiavo pro šalį ir pamačiusi autoįvykį sustojo. A. S. nevyko į ligoninę, nes jam nieko nebuvo nutikę, jis vaikščiojo, dar padėjo stumti motociklą į kiemą. Motociklas kieme prastovėjo apie pusę valandos, vėliau atvažiavo draugai ir jį išsivežė. Motociklas nebuvo stipriai apgadintas, jam buvo nulūžusios kelios plastmasės. Jis pats S. K. pažinojo ir juo patikėjo. Pats A. S. irgi žadėjo atsiskaityti. Jis kitą dieną automobilį nuvežė remontuoti ir paliko. Už automobilio remontą nemokėjo, bet remontą atlikusiam asmeniui už remontą sumokėta. Ieškovas įvykio vietoje pergyveno, kad neturi teisių ir draudimo. Praėjus kuriam laiko po įvykio, ieškovas paskambino ir pasakė, kad nieko nemokės, nelaukti jokių pinigų, pagrasino, kad blogai baigsis. Motyvavo tuo, jog servisas nori per daug pinigų. Ieškovo nurodytas žalos dydis yra nerealus, tiek kainuoja pats motociklas, tokių apgadinimų, kurie surašyti, net nebuvo padaryta. Iš kur atsirado policija įvykio vietoje, nežino. Po smūgio jo automobilis iš karto užgeso. Įvykio dieną buvo kažkoks baikerių renginys.

Atsakovo atstovas adv. R. Gargasas prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykis kilo dėl atsakovo kaltės.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo atsakovų pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. P. prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad gyvena kartu su sūnumi V. P.. Būdama namuose išgirdo lojantį šunį. Išėjusi į kiemą pamatė stovintį savo automobilį, kuris buvo beveik įsukęs į kiemą, o toliau buvo motociklas. Automobilio visas kairės pusės šonas buvo apgadintas, buvo apgadintos ir priekinės, ir galinės durelės. Ji pasižiūrėjusi nuėjo namo, pokalbyje nedalyvavo. Mano, kad dėl įvykio kaltas motociklininkas. Motociklą kurį laiką buvo įstūmę į kiemą, bet kieme jis labai trumpai stovėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2012-09-29, apie 12.30 val., Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovo A. S. vairuojamas, jam priklausantis motociklas „Kawasaki ZX-6R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. P. vairuojamas, trečiajam asmeniui I. P. priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Iš atsakovo V. P. paaiškinimų, liudytojo E. G. parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų: E. G. apklausos protokolo (I t., b. l. 12), S. K. apklausos protokolo (ikiteisminio tyrimo Nr. 66-1-1180-12 medžiaga, b. l. 37), nustatyta, kad į įvykio vietą buvo iškviesta policija, tačiau policijos pareigūnams pasiūlius, buvo nuspręsta pildyti eismo įvykio deklaraciją, todėl tolimesni eismo įvykio tyrimo veiksmai įvykio vietoje nebuvo atliekami. Eismo įvykio deklaracijos eismo įvykio dalyviai neužpildė.

Susipažinus su ikiteisminio Nr. 66-1-1180-12 medžiaga nustatyta, kad atsakovas V. P. 2012-10-12 pateikė pareiškimą Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK, kuriame nurodė, kad 2012-09-29, apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) g., Kėdainių m. jam vairuojant automobilį „VW Passat“ ir sukant į kairę pusę, į savo gyv. namo kiemą, į automobilio kairę pusę atsitrenkė motociklas „Kavasaki ZX-6R“, kurį vairavo A. S.. Įvykio metu sužalotų asmenų nebuvo, todėl buvo susitarta pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau pildant paaiškėjo, kad A. S. motociklas nėra apdraustas privalomuoju draudimu, todėl jis įvykio vietoje paprašė ir kartu su juo įvykio vietoje buvęs asmuo S. K. garantavo, kad jam (V. P.) padaryti nuostoliai bus atlyginti ir jais patikėjęs savo automobilį susiremontavo ir už atliktus remonto darbus sumokėjo 2262,70 Lt, tačiau paaiškėjo, kad A. S. šios sumos jam nesumokės. V. P. prašė ištirti šį įvykį ir nubausti kaltus asmenis (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 3).

Apklausus kitą eismo įvykio dalyvį A. S. ir paaiškėjus, kad eismo įvykio metu buvo sužalotas asmuo, Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK VPS Kelių policijos poskyrio viršininkas 2012-10-24 tarnybiniame pranešime nurodė, kad tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 4). 2012-11-15 Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d. (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 2).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro 2013-03-28 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesant padarytai veikai, turinčiai BK 281 str. 1 d. ir 2 d. numatytų nusikaltimų požymių, bei iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 127 str. 1 d. ir 2 d., bei 128 str. 1 d., kuri perduota nagrinėti administracine tvarka Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 42-43).

2013-12-19 A. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 128 str. 1 d. ir 123 str. 5 d., už tai, kad jis 2012-09-29, 12.30 val., Kėdainių m., (duomenys neskelbtini) g., vairavo motociklą, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, motociklas nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuo pažeidė KET 14 ir 238 p. reikalavimus. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-01-09 nutarimu A. S. skirtos nuobaudos pagal ATPK 128 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.24-188/2014).

2013-04-08 V. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 1 d. ir 2 d., už tai, kad jis 2012-09-29, 12.30 val., Kėdainių m., (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį ir sukdamas į kairėje pusėje esantį kiemą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepastebėjo ta pačia kryptimi važiavusio ir jį lenkusio motociklo ir su juo susidūrė, dėl ko buvo apgadintas motociklas, nežymiai sutrikdyta motociklininko sveikata, tuo pažeidė KET 9, 106 ir 108 p. reikalavimus. Tos pačios dienos Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Kelių policijos poskyrio nutarimu V. P. buvo skirtos nuobaudos už ATPK 127 str. 1 d. ir 2 d. numatytų pažeidimų padarymą. V. P. apskundus šį nutarimą, Kėdainių r. apylinkės teismo 2013-09-05 nutarimu buvo panaikintas 2013-04-08 Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Kelių policijos poskyrio nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Kauno apygardos teismas 2013-10-24 nutartimi panaikino šį Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimą ir V. P. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013-12-27 nutartimi Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Kelių policijos poskyrio 2013-04-08 nutarimą paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo 2014-02-05 nutarimu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-12-27 nutartis panaikinta ir administracinio teisės pažeidimo byla V. P. atžvilgiu nutraukta, nenustačius administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 1 d. ir 2 d., sudėties (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-13-7440952).

UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. L1303059 pateiktas paskaičiavimas, kad orientacinis patirtas nuostolis dėl ieškovui priklausančio motociklo „Kawasaki“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo yra 8770,00 Lt (I t., b. l. 15-38).

Iš UAB „Roliuda“ 2012-10-18 remonto sąmatoje Nr. 259 nurodytų darbų sąrašo (I t., b. l. 116-120) ir fotonuotraukų (I t., b. l. 126-129) nustatyta, kad dėl eismo įvykio buvo apgadintos automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinės ir galinės durelės, kairės pusės veidrodėlis, priekinis kairės pusės sparnas.

Ieškovas A. S. pateiktu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų V. P. ir UAB DK „PZU Lietuva“ (transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikas) 8770,00 Lt žalos atlyginimo, kurią jis patyrė 2012-09-29 eismo įvykio metu sugadinus jo motociklą. Taigi byloje sprendžiamas klausimas dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą kyla konstatavus visas būtinas sąlygas tokiai prievolei atsirasti, t. y. žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltę, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta dėl dviejų transporto priemonių (didesnio pavojaus šaltinių) sąveikos, todėl žala atlyginama bendrais pagrindais, t.y. kaltė yra būtina sąlyga civilinei atsakomybei kilti (CK 6.270 str. 5 d.). Neįrodžius bent vienos iš šių būtinų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008; 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2013; etc.). Taigi viena iš privalomų ir šiai bylai aktualių deliktinės atsakomybės sąlygų yra atsakovo V. P. veiksmų neteisėtumas. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad iš kiekvieno asmens reikalaujama tokio elgesio, kad niekam nebūtų padaryta žala. Taisyklės, kurių privaloma laikytis eismo keliuose dalyviams, nustatytos eismą keliuose reglamentuojančiuose teisės aktuose. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012-05-01 iki 2013-01-01, t. y. eismo įvykio metu) 12 straipsnis nustatė, kad eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET (Kelių eismo taisykles). Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis šio ir kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Konkrečios eismo dalyvių pareigos atitinkamose situacijose, garantuojančios eismo keliais tvarką, yra nustatytos Kelių eismo taisyklėse (KET). Todėl būtent šio teisės akto aspektu vertintinas atsakovo veiksmų (ne)teisėtumas. KET (redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) 88.2. punktas nustato, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas. KET 106 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 108 punkte reglamentuojama, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta. Remiantis KET 141.2. punktu, prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad prieš lenkdamas atsakovą, jis aplenkė vieną automobilį, grįžo į savo eismo juostą ir įsitikinęs, kad nėra kliūčių lenkti, pradėjo jį lenkti, tačiau įpusėjus lenkimo manevrui, atsakovo vairuojamas automobilis „VW Passat“ staiga suko į kairę ir jie susidūrė. Ieškovo teigimu, atsakovas, sukdamas į gyvenamojo namo kiemą, turėjo būti atidus ir įsitikinti, ar jam nėra kliūčių sukti, įspėti kitus eismo dalyvius apie būsimą posūkį, tačiau to nepadarė, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Iš esmės analogiškas aplinkybes dėl eismo įvykio jis nurodė ir teikdamas pirminį paaiškinimą dėl eismo įvykio (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 16), tiek vėliau apklausiamas kaip liudytojas (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 17). Pirminiame paaiškinime jis nurodė, kad lenkė „VW Passat automobilį, kadangi jis posūkio signalo nerodė. Kai šio automobilio vairuotojas suko į kairę, į gyvenamojo namo kiemą, jis jau buvo susilyginęs su minėtu automobiliu ir nieko padaryti jau negalėjo. Susidūrimas įvyko kairėje eismo juostoje. Smūgis jo motociklo kojele teko „VW Passat“ priekiniam sparnui ir priekinėm vairuotojo pusės durelėms. Vėliau apklausiamas kaip liudytojas A. S. nurodė, kad jo važiavimo greitis galėjo būti iki 55 km/h, priekyje važiavęs automobilis „VW Passat“ važiavo apie 40 km/h greičiu. Likus iki jo apie 20 metrų atstumui, jis parodė kairės pusės posūkį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir pradėjo šio automobilio lenkimo manevrą. Prieš pradėdamas lenkimo manevrą, įsitikino, kad priekyje važiuojantis automobilis nerodo kairės pusės posūkio. Kuomet motociklo priekinis ratas buvo ties lenkiamo automobilio „VW Passat“ priekiniu sparnu, pajuto, kad skrenda nuo motociklo, kad įvyko susidūrimas su automobiliu. Nurodė pamatęs, kad po susidūrimo automobilis „VW Passat“ stovi ant važiuojamosios dalies, priekiu į Vilainių pusę. Jo priekinis kairės pusės ratas buvo savo važiuojamosios dalies pusėje, kuria jis važiavo, t. y. dešinėje. A. S. tyrėjui taip pat pateikė savo nubraižytą transporto priemonių išsidėstymo po eismo įvykio schemą, kurioje pažymėta, kad automobilis „VW Passat“ stovėjo dešinėje eismo juostoje, ties vidurio linija, priekiniu kairės pusės ratu užvažiavęs ant vidurio linija, motociklas kairėje kelio pusėje, už įvažiavimo į kelią (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 18). Taigi ieškovo paaiškinimai dėl eismo įvykio aplinkybių, t. y. transporto priemonių išsidėstymo kelyje po susidūrimo nebuvo nuoseklūs. Į civilinės bylos nagrinėjimą ieškovas neatvyko nei karto ir savo procesine teise patekti teismui detalius paaiškinimus dėl bylai reikšmingų aplinkybių (CPK 42 str. 1 d., 186 str.) nepasinaudojo, nors šioje byloje įvyko ne vienas teismo posėdis. A. S. nepavyko teismui apklausti ir nagrinėjant V. P. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Atsakovas V. P. nuo pat įvykio tyrimo pradžios nuosekliai teigia, kad jis, prieš sukdamas į savo gyv. namo kiemą, rodė parodė posūkio į kairę pusė signalą, prieš posūkį jokio motociklo nematė, ir jau beveik įsukus į kiemą, pajuto stiprų smūgį į automobilio kairę pusę. Atsakovo teigimu, motociklas pirmiausia atsitrenkė į kairės pusės galines dureles, o po to slydo automobilio šonu ir apgadino automobilio priekines kairės pusės dureles, šoninį veidrodėlį.

Taigi šalių nurodytos eismo įvykio aplinkybės yra prieštaringos, jų pateikiamos eismo įvykio versijos yra skirtingas. Todėl atsižvelgiant į abiejų šalių pripažįstamą aplinkybę, kad transporto susidūrimas įvyko tuo metu, kai ieškovas darė lenkimo, o atsakovas posūkio į kairę pusę manevrą, atsižvelgiant į aukščiau paminėtus KET reikalavimus, esminė teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant kilusį ginčą yra tai, kuris iš eismo dalyvių (ieškovas A. S. ar atsakovas V. P.) pirmas pradėjo manevrą (lenkimo ar posūkio į kairę).

Vienintelis tiesiogiai eismo įvykį matęs liudytojas L. P. parodė, kad ieškovo nepažįsta, jį ieškovas susirado per bendrus draugus. Jis kažkokiems draugams papasakojo apie matytą eismo įvykį. Įvykio aplinkybių jau gerai nepamena, įvykis vyko (duomenys neskelbtini) g. Prieš jį važiavo mėlyna mašina. Motociklistas važiavo jam iš paskos ir aplenkė, šiek tiek grįžo į savo juostą, netoli vidurio linijos, ir netrukus lenkė priešais važiuojančią mašiną. Lenkimo metu įvyko susidūrimas. Ar priekyje važiuojantis automobilis rodė posūkį, negali atsakyti. Automobilio vairuotojas galėjo nepastebėti iš paskos važiuojančio motociklo. Kurioje vietoje buvo motociklas tuo metu, kai automobilis pradėjo posūkio manevrą, atsakyti negali, viskas vyko labai greitai. Automobilis po smūgio sustojo. Automobilis nebuvo pilnai užsukęs. Abiejų transporto priemonių vairuotojai manevrus darė vienu metu. Mano, kad dėl įvykio kalti abu vairuotojai.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu L. P. parodė, jog tarp jo ir priekyje ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „VW Passsat“ buvo apie 50 m. atstumas. Jo važiavimo greitis buvo apie 45-50 km/h. Jį lenkė ta pačia krytimi važiavęs motociklas. Aplenkęs motociklas šiek tiek grįžo į savo juostą, o po to ir vėl pradėjo lenkti priešais jį važiavusį automobilį. Tuo metu motociklas buvo kažkur ties viduriu to automobilio jį lenkdamas. Pamatė, kaip motociklas atsitrenkė į sukančio automobilio kairį šoną. Neįsidėmėjo, kuriose vietose buvo po susidūrimo automobilis ir motociklas. Automobilis stovėjo skersai gatvės, priekiu į įvažiavimą į gyvenamojo namo kiemą, o motociklas buvo kažkur ant šaligatvio toje pusėje, kur norėjo sukti automobilis. Mano, kad motociklas važiavo ne didesniu kaip 60 km/h greičiu. Buvo išlipęs iš automobilio, matė, kad motociklo vairuotojas yra jam iš matymo pažįstamas Aidas. (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 36). Apklausiamas V. P. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu L. P. parodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nurodė, kad A. S. nepažįsta (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-13-7440952; b. l. 137-138).

Dėl šio liudytojo parodymų patikimumo ir įrodomosios reikšmės jau pasisakyta aukštesnės instancijos teismo nagrinėjant V. P. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą. Kauno apygardos teismas 2014-02-05 nutarime nurodė, kad dėl šio liudytojo parodymų objektyvumo kyla pagrįstų abejonių, kadangi, apklausiamas posėdžio metu, L. P. nurodė, kad A. S. nepažįsta, nors pirminėje liudytojo apklausoje teigė, kad motociklo vairuotojas jam pažįstamas ir šią aplinkybę patvirtino ir pats A. S., nurodydamas, kad eismo įvykio situaciją matė iš paskos važiavęs pažįstamas L. P.. Teismas vertino, kad toks dirbtinas siekis būti tariamai nešališkumu sukelia daugiau abejonių nei patvirtina faktą dėl jo parodymų objektyvumo. Todėl atsižvelgiant į šias aukštesniojo teismo nurodytas aplinkybes, abejonių dėl šio liudytojo parodymų objektyvumo nepašalinus ir šios bylos nagrinėjimo metu, teismas liudytojo L. P. parodymais remiasi tik tiek, kiek juos gali patvirtinti kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad lyginant L. P. anksčiau duotus parodymus (ikiteisminio tyrimo metu ir V. P. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu) su jo šioje byloje duotais parodymais, matyti, kad apklausiamas šioje byloje liudytojas nebuvo toks kategoriškas dėl motociklo padėties lenkiamo automobilio atžvilgiu, kai pastarasis pradėjo posūkio į kairę manevrą, ir nurodė negalintis atsakyti, kurioje vietoje buvo motociklas tuo metu, kai automobilis pradėjo posūkio manevrą, nes viskas vyko labai greitai ir nurodė, kad abiejų transporto priemonių vairuotojai manevrus darė vienu metu.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2013-02-28 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nei patvirtina, nei paneigia kurio nors eismo dalyvio kaltę dėl eismo įvykio.

Objektyvių duomenų: eismo įvykio vietos plano, eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriuose būtų užfiksuota transporto priemonių padėtis po susidūrimo, kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, parametrai, eismo įvykio padarinių objektai (stabdymo, slydimo pėdsakai, šukės, detalės ir pan.), įvykio vietos fotonuotraukų ir kt., kurių pagrindu būtų galima objektyviai atkurti eismo įvykio eigą ir nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai sąlygojo įvykio kilimą, byloje nėra.

Byloje esantys įrodymai taip pat nepatvirtina ir ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas posūkio į kairę manevrą atliko staiga. Priešingai, iš liudytojo E. G. parodymų ir jo sudarytos eismo įvykio schemos (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 35), S. K. apklausos protokole nurodytų aplinkybių (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 37), kurias jis patvirtino apklausiamas teisme V. P. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-13-7440952, b. l. 100-105) nustatyta, kad po eismo įvykio atsakovo vairuotas automobilis „VW Passat“ stovėjo skersai važiuojamosios dalies, priešingoje eismo juostoje, priekiu į įvažiavimą į gyvenamąjį namą. Tokia automobilio padėtis kelyje po susidūrimo leidžia teigti, jog susidūrimo metu atsakovas buvo jau įpusėjęs manevrą, o ne staiga išvažiavo į priešingą eismo juostą priešais motociklą, kaip teigia ieškovas. Todėl ir aplinkybė, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos atsakovo vairuoto automobilio kairės pusės priekinės ir galinės durelės, kairės pusės veidrodėlis, priekinis kairės pusės sparnas, tačiau nebuvo apgadintas automobilio galinis sparnas, ką patvirtina UAB „Roliuda“ 2012-10-18 remonto sąmata (I t., b. l. 116-120), automobilio „VW Passat“ fotonuotraukos (I t., b. l. 126-129), taip pat UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje su priedais (I t., b. l. 15-38) ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiame 2013-02-15 motociklo „Kawasaki ZX-6R“ apžiūros protokole ir motociklo fotonuotraukose (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 26-29) nustatyti ieškovo vairuoto motociklo apgadinimai nėra pakankamas pagrindas spręsti apie tai, kurios transporto priemonės vairuotojas pirmasis pradėjo manevrą. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo atstovės argumentu, kad tas faktas, jog eismo įvykio metu nebuvo apgadintas ieškovo vairuoto motociklo priekinis ratas, o buvo apgadintas motociklo šonas, įrodo, kad pirmasis manevrą pradėjo ieškovas. Visų pirma, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo vairuotas motociklas iš karto po eismo įvykio apžiūrėtas nebuvo, tai buvo padaryta tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, praėjus beveik 5 mėnesiams po eismo įvykio. Todėl 2013-02-15 daiktų apžiūros protokole užfiksuoti motociklo apgadinimai gali neatitikti motociklo būklės iš karto po eismo įvykio. Be to, byloje nėra jokių objektyvių apie ieškovo veiksmus, pastebėjus posūkio į kairę pusę manevrą darantį automobilį (pvz. ar siekdamas išvengti susidūrimo nedarė posūkio į kairę pusę ir pan.).

Ieškovo atstovės teigimu, atsakovo kaltę dėl eismo įvykio patvirtina tas faktas, kad atsakovas ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, t. y. atsakovas ikiteisminio tyrimo metu jau po to, kai susiremontavo automobilį, teigė, kad ieškovas atsimušė į galinį sparną, nors tokių duomenų nėra. Tačiau susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiu V. P. 2012-10-12 pareiškimu, tos pačios dienos jo apklausos protokolu (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 3, 5) matyti, kad atsakovas niekuomet neteigė, kad buvo apgadintas automobilio galinis sparnas, jis nurodė, tik tuos apgadinimus, kuriuos patvirtina ir objektyvūs byloje esantys duomenys (automobilio remonto sąmata, jo fotonuotraukos), t. y. kad buvo apgadintos automobilio priekinės ir galinės durelės. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių teismo posėdžių protokolų matyti, kad ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu atsakovas neteigė, kad buvo apgadintas automobilio galinis sparnas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-13-7440952; b. l. 100-105, 129-130, 137-138). Taigi ieškovo atstovės argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo teikiant paaiškinimus dėl eismo įvykio yra nepagrįsti. Tuo tarpu abejoti ieškovo sąžiningumu teismas turi pakankamą pagrindą, nes apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ieškovas kategoriškai tvirtino, kad su atsakovu dėl kaltės nesutarė, jis savo kaltės niekada nebuvo pripažinęs (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 17). Tačiau atsakovo V. P. nuoseklūs paaiškinimai, liudytojo E. G. parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai: E. G. apklausos protokolas (I t., b. l. 12), S. K. apklausos protokolas (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 37) paneigia šiuos ieškovo teiginius. Paminėti įrodymai patvirtina, kad atvykus policijos pareigūnams ieškovas pripažino savo kaltę, dėl ko į vietą atvykusiems policijoms pareigūnams buvo pasakyta, kad jie patys susitvarkys ir jokių problemų nebus, tačiau pradėjus pildyti deklaraciją ir paaiškėjus, kad ieškovas nėra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, be to, neturėjo teisės vairuoti tokios kategorijos transporto priemonės, ieškovas sutiko pats padengti atsakovo vairuotos transporto priemonės remonto išlaidas. Ginčas tarp šalių kilo tik suremontavus atsakovo vairuotą automobilį ir ieškovui nevykdant pažado apmokėti remonto išlaidas, nes jos jam pasirodė per didelės. Eismo įvykių aplinkybių tyrimas buvo pradėtas tik po to, kai atsakovas, praėjus dviem savaitėms po eismo įvykio, kreipėsi į policiją dėl ieškovo neapmokėtų automobilio remonto išlaidų. Pats ieškovas, laikydamas save ne eismo įvykio kaltininku, o nukentėjusiuoju, į policijos įstaigą dėl eismo įvykio aplinkybių ištyrimo nesikreipė. Pažymėtina ir tai, kad eismo įvykio aplinkybių tyrimas iš karto po eismo įvykio nebuvo atliekamas ir objektyvūs duomenys iš karto po eismo įvykio nebuvo surinkti būtent dėl ieškovo kaltės, t. y. jam pripažinus kaltę dėl eismo įvykio ir sutikus pildyti eismo įvykio deklaraciją, o vėliau pažadėjus atlyginti įvykio metu apgadinto automobilio remonto išlaidas. Taigi ieškovas prisiėmė ir iš to kylančią įrodinėjimo dėl eismo įvykio mechanizmo ir eismo dalyvių kaltės riziką, todėl ir dėl objektyvių įrodymų trūkumo kylančios neigiamos pasekmės tenka pačiam ieškovui.

Ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovas nerodė posūkio į kairę pusė signalo (KET 88.2. punktas), nei patvirtinančių, nei paneigiančių objektyvių duomenų nėra. Vienintelis eismo įvykio liudininkas L. P. nurodė neįsidėmėjęs, ar atsakovas rodė posūkio signalą. Atsakovas gi nuosekliai tvirtina, kad posūkio signalą tikrai rodė. Todėl remiantis vien sau palankia bylos baigtimi suinteresuoto ieškovo tvirtinimu ir vienareikšmiškai teigti, jog atsakovas nerodė kairio posūkio signalo prieš pradėdamas manevrą į kairę, nėra pagrindo.

Ieškovo atstovės prašymu apklausto liudytojo R. V. parodymai, nustatant eismo įvykio aplinkybes, jokios įrodomosios reikšmės neturi.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai teigti, kad automobilio vairuotojas V. P. nerodė posūkio signalo, pradėjo sukti į kairę tuo metu, kai ieškovo A. S. vairuojamas motociklas jau buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir jį lenkė (CPK 178 str., 185 str.). Todėl nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad atsakovas, sukdamas į kairę, nepraleido lenkimo manevrą jau atliekančio motociklo. Ieškovui neįrodžius, kad atsakovas neparodė posūkio signalo ir sukdamas į kairę nepraleido lenkimo manevrą jau atliekančio motociklo, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas kaip eismo dalyvis atliko neteisėtus, teisės normoms prieštaraujančius veiksmus, kurie yra viena iš būtinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kas yra būtina sąlyga atsakovo civilinei atsakomybei - prievolei atlyginti žalą - taikyti, ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Nenustačius sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, kiti klausimai (padarytos žalos dydis, draudiko atsakomybės pagal draudimo sutartį ir kt.) tampa neaktualūs galutiniam teisiniam rezultatui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 15,43 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).

Atsakovo V. P. atstovas prašė priteisti iš ieškovo atstovavimo išlaidas, tačiau V. P. turėtas atstovavimo išlaidas ir jų dydį patvirtinantys įrodymai teismui pateikti nebuvo, todėl šis prašymas netenkintinas (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263–268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 15,43 Eur (penkiolika eurų 43 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šablevičienė