- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-02-05
- Bylos Nr.
- ATP-145-658/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. P. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutarties V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – Institucija) specialistas Virmantas Balčaitis 2013-04-08 surašė V. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2012-09-29, apie 12 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) mieste vairavo automobilį „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairėje esantį kiemą neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepastebėjo ta pačia kryptimi važiavusio ir jį lenkusio motociklo, su juo susidūrė, dėl to buvo apgadintas motociklas, nežymiai sutrikdyta motociklininko sveikata, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106, 108 punktų reikalavimus.
Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto 2013-04-08 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 1 d., 2 d., skirta subendrinta 800 Lt bauda.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Institucijos nutarimu V. P. skundu kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą prašydamas panaikinti Institucijos 2013-04-08 nutarimą, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d., 2 d., ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013-09-05 nutarimu Institucijos 2013-04-08 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikino ir administracinę bylą V. P. atžvilgiu nutraukė.
Institucija su tokiu apylinkės teismo nutarimu nesutiko ir nutarimą apskundė Kauno apygardos teismui.
Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs Institucijos apeliacinį skundą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-09-05 nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatuojant, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Institucijos priimto 2013-04-08 nutarimo ir 2013-12-27 nutartimi Institucijos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje paliko nepakeistą, V. P. skundo netenkino.
Šalies argumentai
V. P., nesutikdamas su apylinkės teismo priimta nutartimi pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-12-27 nutartį panaikinti ir administracinę bylą V. P. atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad apylinkės teismas nagrinėdamas V. P. skundą pilnai neįvykdė apygardos teismo nurodymo ir teisme neapklausė motociklo vairuotojo A. S., teismas pasirėmė tik jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Pareiškėjas nurodo, kad A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl jo apklausa teisme yra būtina. Apylinkės teismas, neįvykdęs visų apygardos teismo nurodymų, negalėjo priimti galutinio procesinio sprendimo, grubiai pažeidė pareiškėjo teises ir atėmė galimybę tinkamai gintis. Pareiškėjas savo skunde teigė, kad yra nepagrįstai nubaustas, kadangi nepadarė jokio administracinio teisės pažeidimo, nurodė, kad motociklą vairavęs A. S. atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį pareiškėjo skundą Institucija, prašo jį atmesti, Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliaciniu skundu V. P. iš esmės nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, todėl tuo aspektu aukštesnysis teismas ir pasisako nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 1), V. P. buvo inkriminuoti pažeidimai numatyti: KET 106 p., kuriame įtvirtinta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; KET 108 p., kuriame įtvirtinta, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta; KET 9 p., kuriame įtvirtinta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. P. veiksmuose buvo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismo išvados dėl V. P. kaltės buvo priimtos teismui tinkamai neįvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Pažymėtina, jog pareiškėjas tiek pirminiame savo paaiškinime (b. l. 8), tiek apklaustas teismo posėdžio metu (b. l. 78; b. l. 106) apie eismo įvykio aplinkybes nurodė, kad įvykio dieną važiavo automobiliu „VW PASSAT“, (duomenys neskelbtini) gatve, ties gatvės 57 namu suko į savo kiemą ir beveik užsukęs pajuto smūgį. Smūgio metu motociklininkas atsitrenkė į galinę automobilio dalį, pradėjo čiuožti nuo galinių durelių link priekinių vairuotojo durelių ir priekinio sparno. Po susidūrimo jo automobilis liko stovėti toje vietoje, kur buvo atsitrenkta, o motociklas liko toliau apie du metrus nuo atsitrenkimo vietos. Mano, kad motociklininkas viršijo saugų greitį bei nesilaikė atstumo. Prieš darant manevrą, jis pats įsitikino, kad nieko iš paskos nebuvo, niekas nelenkė, rodė kairį posūkį, motociklas atvažiavo dideliu greičiu ir trenkėsi į galines automobilio dureles. Įvykio vietoje policija įvykio neregistravo, nes motociklo vairuotojas savo kaltę pripažino, be to motociklo vairuotojas A. S. pasakė, kad dėl visko bus susitarta ir bus apmokėtos automobilio apgadinimo išlaidos. Eismo įvykio deklaracija nebuvo užpildyta, kadangi ją pradėjus pildyti išaiškėjo, kad A. S. neturėjo teisių, draudimo ir motociklo dokumentų.
Tuo tarpu eismo įvykyje dalyvavęs motociklo vairuotojas A. S. kėlė priešingą eismo įvykio versiją – pirminiame savo paaiškinime (b. l. 14 ) A. S. nurodė, kad įvykio dieną vairuodamas motociklą, važiavo Šėtos g. link geležinkelio pervažos. Aplenkęs vieną automobilį grįžo į savo eismo juostą ir pasivijęs priekyje važiavusį automobilį „VW PASSAT“, lenkė jį, kadangi automobilio vairuotojas kairio posūkio signalo nerodė. Tuo metu, kai jo vairuojamas motociklas buvo susilyginęs su minėtu automobiliu, šio automobilio vairuotojas suko į kairę, į gyvenamojo namo kiemą, kadangi jis jau nieko nebegalėjo padaryti įvyko susidūrimas. Susidūrimas įvyko kairėje eismo juostoje, motociklas atsitrenkė į automobilio priekinį sparną ir į priekines vairuotojo pusės dureles. Atvykę policijos pareigūnai liepė išsiskirstyti, ar buvo įformintas eismo įvykis nežino, eismo įvykio deklaracijos nepildė, transporto priemonės ir savo asmeninių dokumentų neturėjo, dėl nuostolių atlyginimo kalbos nebuvo. Po įvykio kreipėsi į medikus, nes buvo sužalotas. Nurodė, kad visą eismo įvykio situaciją matė iš paskos važiavęs pažįstamas L. P., kuris ir buvo sustojęs įvykio vietoje. Vėliau apklaustas A. S. savo paaiškinime (b. l. 19) jau nurodė, kad važiavo iki 55 km/h greičiu, lenkiant automobilį jo vairuojamo motociklo ratas buvo ties lenkiamo automobilio „VW PASSAT“ priekiniu sparnu, kai pajuto smūgį ir nukrito. Atsikėlęs pamatė, kad automobilis po susidūrimo stovėjo ant važiuojamosios dalies priekiu į Vilainių pusę ir automobilio priekinis kairės pusės ratas buvo savo važiuojamosios dalies pusėje, kuria ir jis važiavo, t.y. dešinėje (ankstesniame paaiškinime nurodė, kad susidūrimas įvyko kairėje kelio pusėje). Prie apklausos pateikė transporto priemonių išsidėstymo po eismo įvykio schemą (b. l. 21). Į teismo posėdį A. S. nebuvo pristatytas ir apklaustas, gautas tarnybinis pranešimas (b. l. 111), kuriame nurodyta, jog nėra galimybės atvesdinti A. S., kadangi jis išvykęs dirbti į Norvegiją ir kada grįš nėra duomenų.
Apklaustas liudytoju policijos pareigūnas E. G. (b. l. 15) parodė, kad, nuvykus į eismo įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo rastas apgadintas motociklas ir „VW PASSAT“. Jam nekilo abejonių, jog dėl eismo įvykio kaltas motociklininkas, kuris ir pats tai pripažino. Po susidūrimo automobilis „VW PASSAT“ stovėjo prie įvažiavimo į namo kiemą, priekiu į kiemo įvažiavimą. Tos pačios nuomonės (kad kaltas motociklo vairuotojas) buvo ir ten atvykęs A. S. pažįstamas S. K., jis taip pat nurodė (b. l. 18), kad automobilis „VW PASSAT“ stovėjo skersai važiuojamosios dalies, priešingoje eismo juostoje, priekiu į savo gyvenamojo namo kiemą. Abu eismo dalyviai sutarė pildyti deklaraciją, todėl pareigūnai jokių veiksmų nesiėmė ir nuvažiavo.
Vienintelis tiesiogiai eismo įvykį matęs liudytojas L. P. (b. l. 16) nurodė, kad jis važiavo automobiliu „Audi A4“ nuo Kauno gatvės link (duomenys neskelbtini) gatve. Priekyje jo, ta pačia kryptimi važiavo automobilis „VW PASSAT“. Tarp jo automobilio ir automobilio „VW PASSAT“ buvo apie 50 metrų atstumas. Jo važiavimo greitis buvo apie 45- 50 km/h. Važiuodamas pamatė, kaip jį lenkia ta pačia kryptimi važiavęs motociklas. Motociklas jį aplenkė, po ko šiek tiek grįžo į savo juostą, o po to vėl pradėjo lenkimą priešais jį važiavusį automobilį „VW PASSAT“. Negali pasakyti, ar priekyje jo važiavęs automobilis „VW PASSAT“ ir motociklas rodė posūkį. Pamatė kaip priekyje važiavęs automobilis pasuko į kairę, t. y. suko į kažkurio gyvenamojo namo kiemą. Tuo metu motociklas buvo kažkur ties viduriu automobilio. Pamatė kaip motociklas atsitrenkė į sukančio automobilio kairį šoną. Automobilis stovėjo skersai gatvės, priekiu į įvažiavimą į gyvenamojo namo kiemą, o motociklas buvo kažkur ant šaligatvio toje pusėje, kur norėjo sukti automobilis. Daugiau tuo metu, kiek pamena, niekas nevažiavo. Lenkimo metu motociklo greitis nebuvo ypač didelis, mano, jog ne didesnis nei 60 km/val. Kai išlipo iš automobilio, pamatė, kad motociklo vairuotojas yra jam iš matymo pažįstamas vaikinas.
Atsižvelgus į aptartas aplinkybes ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus aukštesnysis teismas konstatuoja, kad eismo įvykio dalyvių paaiškinimai yra prieštaringi, abu vairuotojai pateikia skirtingas eismo įvykio versijas. Tačiau A. S. parodymai nėra nuoseklūs, juos apklausų metu jis keitė, jį apklausti teismo posėdyje nebuvo galimybės, nors apylinkės teismas ėmėsi visų priemonių, kadangi jis išvykęs į užsienį. Aukštesniojo teismo vertinimu, A. S. turėjo galimybę iš šeimos narių sužinoti apie procesą ir atvykti į teismą. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, jog nėra ir liudytojų, kurie visiškai galėtų paneigti vieno ar kito eismo įvykio dalyvio parodymus. Tiesiogiai eismo įvykį mačiusio liudytojo L. P. parodymais kategoriškai remtis nėra pagrindo, nors dėl esminių eismo įvykio aplinkybių tiek pirminės apklausos metu (b. l. 16), tiek teismo posėdžio metu (b. l. 114) L. P. parodymai sutampa, tačiau dėl jo parodymų objektyvumo kyla pagrįstų abejonių. Apklausiamas teismo posėdžio metu, L. P. nurodė, kad A. S. nepažįsta, nors pirminėje liudytojo apklausoje teigė, kad motociklo vairuotojas jam pažįstamas. Tą aplinkybę patvirtino ir pats A. S. (b. l. 14), nurodydamas, kad eismo įvykio situaciją matė iš paskos važiavęs pažįstamas L. P.. Aukštesnio teismo vertinimu, toks dirbtinas siekis būti tariamai nešališku, esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, sukelia daugiau abejonių, nei patvirtina faktą dėl jo parodymų objektyvumo. Remtis vien liudytojo L. P. parodymais, kurio nurodomų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys, teismas neturi pagrindo, todėl šio liudytojo parodymų teismas nelaiko patikimais įrodymais V. P. kaltei pagrįsti.
Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos, kurią pateikė A. S. apklausos metu (b. l. 21) ir pareiškėjo V. P. parodymų matyti, kad vairuotojai nurodė skirtingas automobilio išsidėstymo vietas po susidūrimo. Tačiau V. P. nurodytą automobilio ir motociklo išsidėstymą po susidūrimo patvirtino policijos pareigūno E. G. parodymai ir apklausos metu (b. l. 22) pateikta eismo įvykio schema bei liudytojo S. K. parodymai. Abejoti pareigūno ir liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, kas leistų daryti išvadą, jog V. P. jau buvo įpusėjęs manevrą, o ne staiga išvažiavo priešais motociklą į priešingą eismo juostą.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad nėra galimybės nustatyti automobilio „VW PASSAT“ apgadinimų lokalizacijos, masto ir pobūdžio, kadangi automobilis suremontuotas, jokių automobilio apgadinimo apžiūros dokumentų ar nuotraukų nepateikta. Apklaustas liudytoju meistras R. V. (b. l. 20, 79), taisęs V. P. automobilį, nurodė, kad buvo apgadintos automobilio kairės pusės abejos durelės ir priekinis sparnas, dėl automobilio remonto yra išrašyta sąskaita faktūra. Atsižvelgus į objektyvių duomenų byloje trūkumą (automobilis suremontuotas, nėra automobilio apgadinimų apžiūros nei dokumentų, nei nuotraukų), manytina, kad nagrinėjamu atveju ekspertizės skyrimas neįmanomas. Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra jokių eismo įvykio nuotraukų ar kitų objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima neabejotinai nustatyti, kuris vairuotojas pirmasis pradėjo manevrą, ir buvo atsakingas už eismo įvykio kilimą, tačiau vertinant liudytojų E. G., S. K., R. V. parodymus nepaneigta versija, jog nuo smūgio buvo apgadinta galinė automobilio dalis ir motociklui slystant po to ir automobilio priekinė dalis. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad būtent V. P. neteisėti ir kalti veiksmai nulėmė nagrinėjamą eismo įvykį. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2012-07-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2012-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012-08-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju vertinant byloje esančius faktinius duomenis, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta neginčijamų įrodymų, jog V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 ir 108 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir 2 d., jokių kitų galimybių atlikti papildomą tyrimą ir gauti naujų duomenų šiam momentui nėra. Todėl byla V. P. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinės teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir 2 d. sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 2 p.,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. P. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.