Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. P. ir K. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų K. P. ir V. P. ieškinį atsakovei A. B. dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų K. P. ir V. P. ieškinį atsakovei A. B., kuriuo prašoma pripažinti ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises į 153/400 dalis, t. y. 306 kv. m žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 4933/12259 dalis, t. y. 246,65 kv. m pastato – gyvenamojo namo su garažu ir pagalbinio ūkio patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. spalio 26 d., priteisiant iš ieškovų atsakovės naudai likusią nesumokėtą 20 000 Eur sumą bei priteisti iš atsakovės ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Teisme gautas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) atlikti įrašą viešame registre dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato – gyvenamojo namo su garažu ir pagalbinio ūkio patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, disponavimo šiuo turtu uždraudimo iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) leisti ieškovams gyventi gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nutarė atlikti įrašą viešame registre dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato – gyvenamojo namo su garažu ir pagalbinio ūkio patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o kitą ieškovų prašymo dalį atmesti ir išaiškinti ieškovams, jog teismui priimant galutinį teismo sprendimą byloje, teismas taip pat kartu išspręs ir procesinius klausimus, tame tarpe ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

8. Teismas sutiko su ieškovų teiginiu, jog jeigu ginčo turtas būtų suvaržytas, parduotas arba kitaip perleistas tretiesiems asmenims, palankaus ieškovams teismo sprendimo atveju tokio sprendimo vykdymas būtų apsunkintas. Teismo vertinimu, pritaikius laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo – bus užkertamas kelias bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas apsunkintų, ar net padarytų neįmanomu ieškovams palankaus sprendimo įvykdymą.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. nutarties dalį, kuria atmesta ieškovų prašymo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei A. B. atlikti veiksmus, kuriais būtų ribojama ieškovų galimybė naudotis ginčo turtu, įskaitant bet neapsiribojant veiksmus, kuriais ieškovai būtų verčiami atlaisvinti gyvenamojo namo patalpų dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ar kaip nors kitaip būtų trukdoma jiems naudotis šių patalpų dalimi, iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

11. Atskirajame skunde nurodoma, kad patenkinus ieškovų ieškinio reikalavimus, tai sukeltų teisines pasekmes – pasikeistų ginčo turto nuosavybės teisė (šiuo metu buto nuosavybės teisė viešajame registre registruota tik atsakovei), todėl nagrinėjamu atveju siekiant realiai apginti reikalavimą pareiškusios šalies teises ir išvengti tolesnių teisinių ginčų, turėtų būti konstatuota, kad yra tikslingumas taikyti atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones. Įvertinus ieškinyje keliamą reikalavimą (ieškovai siekia įgyti visas daiktinės teisės turinį sudarančias teises – teisę daiktą valdyti, juo naudotis bei disponuoti), ieškovų nurodytas faktines aplinkybes, kurios patvirtina, kad ieškovams ginčo turtu valdymo ir naudojimosi juo galimybė suteikta jau trejus metus (nuo 2023 m. rudens) bei atsižvelgus į tai, jog atsakovai ėmėsi realių veiksmų, siekdami susigrąžinti neribotą valdymo teisę ginčo objektą (atsiuntė raginimą išsikraustyti), turėtų būti nustatyta ir pripažinta, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrintų padėties bylos nagrinėjimo metu stabilumą, išsaugojimą bei šalių interesų pusiausvyrą. Toks laikinųjų apsaugos priemonių tikslas status quo gali būti pasiektas uždraudus atsakovei imtis veiksmų, dėl kurių ieškovai būtų priversti atlaisvinti ginčo objekto dalį ar kaip nors kitaip būtų trukdoma jiems naudotis gyvenamojo namo dalimi.

12. Atskirajame skunde teigiama, jog ieškovai sutinka, kad gal būt jų prašoma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių formuluotė yra ydinga lingvistine prasme. Tokio pobūdžio bylose yra daugiau naudojama laikinųjų apsaugos priemonių formuluotė, kuria prašoma uždrausti pažeidimą ketinančiam daryti asmeniui imtis bet kokių veiksmų, dėl kurių prieš galimą pažeidimą daromam asmeniui būtų priverstas atlaisvinti patalpas, ar kaip nors kitaip būtų trukdoma naudotis patalpomis ir pan. Tačiau ieškovų siekiamas tikslas ir prašymo esmė, net perfrazavus prašomos laikinosios apsaugos priemonės formuluotę, išlieka tokia pati – iki ginčo išsprendimo naudotis (fiziškai gyventi) ginčo patalpomis uždraudžiant atsakovei atlikti veiksmus, ribojančius šią ieškovų teisę. Nepaisant to, šiuo skundu ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei imtis bet kokių veiksmų, dėl kurių ieškovai būtų priversti atlaisvinti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų dalį ar kaip nors kitaip būtų trukdoma jiems naudotis šių patalpų dalimi. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl daikto nuosavybės teisės, tačiau atsakovė atliko nesąžiningus veiksmus, kuriais yra bandoma daryti poveikį daikto valdymo teisei, nors ieškovai jau tris metus atsakovės sutikimu gyvena ginčo turte ir jį sąžiningai valdo bei naudoja. Tokiu būtų atsakovė nesąžiningai siekia pakeisti esamą padėtį ir iškraustyti ieškovus, nors reikalavimo dėl daikto atlaisvinimo ar perdavimo nėra pareiškusi. Toks atsakovės elgesys yra nesąžiningas ir tiesiogiai lemia ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymo apsunkinimą, nes ieškinio tenkinimo atveju tarp šalių gali kilti naujas ginčas, susijęs su daikto valdymo teise (pvz., atsakovė atsisakys perduoti turtą, atliks jo perplanavimą, neatlaisvins jo, sugadins ir pan.). Pažymėtina, kad reikalavimas yra pareikštas dėl nuosavybės teisės pripažinimo, o ši teisė apima valdymą, naudojimą ir disponavimą. Netenkinus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus ieškinį, ieškovai įgis nuosavybės teisę, tačiau jiems dėl atsakovės veikimo gali būti apribota galimybė turtą valdyti ir naudoti. Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašoma išsaugoti situaciją ir ją laikinai sureguliuoti, o ne status quo situaciją pakeisti ieškovų interesų naudai. Tuo tarpu atsakovė jau ėmė atlikti veiksmus, kuriais nesąžiningai bando pakeisti esamą situaciją savo naudai ir daryti procese nesąžiningą poveikį ieškovams. Akivaizdu, kad atsakovei be teismo sprendimo atlikus veiksmus, susijusius su ieškovų iškeldinimu (pakeis spinas, sudės daiktus į dėžes ir bandys iškeldinti) arba ėmus trukdyti ieškovams gyventi ginčo turte ir juo naudotis (atjungs elektrą, vandenį ar pan.) ieškovai būtų verčiami prievarta keisti byloje poziciją atsakovės pageidaujamu būdu. To negali būti ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turėtų tai užtikrinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų K. P. ir V. P. ieškinį atsakovei A. B. dėl nuosavybės teisių pripažinimo dalis, kuria nutarta netenkinti ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalies – leisti ieškovams gyventi gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

16. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai identifikavo pareikšto reikalavimo apimtį jį siejant su laikinųjų apsaugos priemonių siekiamu tikslu.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

17. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų K. P. ir V. P. ieškinį atsakovei A. B., kuriuo prašoma pripažinti ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises į 153/400 dalis, t. y. 306 kv. m žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 4933/12259 dalis, t. y. 246,65 kv. m pastato – gyvenamojo namo su garažu ir pagalbinio ūkio patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. spalio 26 d., priteisiant iš ieškovų atsakovės naudai likusią nesumokėtą 20 000 Eur sumą bei priteisti iš atsakovės ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tarp šalių nėra ginčo, kad tarp šalių 2023 m. kovo 12 d. buvo sudaryta preliminarioji turto pardavimo sutartis, kuria šalys, be kita ko, susitarė, jog atsakovė už 100 000 Eur parduos nuosavybės teise priklausančią namo bei žemės sklypo dalį (pirmą namo aukštą su rūsiu bei žemės sklypo dalį), esančią adresu (duomenys neskelbtini), padalytą pagal projektuotojo paruoštą ir patvirtintą padalijimo projektą, o ieškovai ją pirks. Byloje pateiktais duomenimis taip pat nustatyta ir nėra ginčo, jog ieškovai yra sumokėję atsakovei 100 000 Eur. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi netenkintas ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalis – leisti ieškovams gyventi gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

19. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK XI skyriaus „Procesas“ penktajame skirsnyje „Laikinosios apsaugos priemonės“ nustatyta tvarka. Laikinųjų apsaugos priemonių nebaigtinis sąrašas nustatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje.

20. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba sprendimo įvykdymo negalimumui. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-338/2013, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013, 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

21. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl pirmosios sąlygos buvimo – ieškinio preliminaraus pagrįstumo (prima facie ieškinio įvertinimas), vertino, jog pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja, t. y. egzistuoja tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas. Atskirajame skunde nekeliamas ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, klausimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritardamas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams ir argumentams, toliau šioje nutartyje pasisako tik dėl antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

22. Dėl antrosios sąlygos teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020 16 punktas). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

23. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismų praktikoje suformuota nuostata, kad ieškiniai dėl pripažinimo paprastai nereikalauja priverstinio vykdymo. Pagal pareikštus ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo (sukūrimo, pakeitimo, panaikinimo) paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).

25. Vis dėl to, ieškovai byloje pareiškė ieškinį, kuriuo siekia, kad būtų pripažinta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu jie įgyvendintų nuosavybės teisę į tą ginčo turtą. Dėl šalis siejančių ar siejusių teisinių santykių ir iš jų šalims kilusių teisių bei pareigų bus pasisakyta išnagrinėjus bylą ir priėmus teismo sprendimą dėl ginčo esmės. Tačiau, nagrinėjamu atveju itin svarbu, jog atsakovė neginčija ir iš dalies netgi patvirtina ieškovų nurodomas aplinkybes, kad ginčo turtu ieškovams leista naudotis nuo 2023 m. rudens, ieškovai atliko ginčo turte atitinkamus remonto darbus ir kad tai yra ieškovų pagrindinė gyvenamoji vieta, tačiau atsakovė kilus teisminiam ginčui reikalauja ieškovų iš ginčo turto išsikraustyti.

26. Patenkinus ieškovų ieškinio reikalavimus, tai sukeltų teisines pasekmes – pasikeistų ginčo nekilnojamo turto nuosavybės teisė (šiuo metu nuosavybės teisė viešajame registre registruota atsakovei), todėl nagrinėjamu atveju byloje siekiant realiai apginti reikalavimą pareiškusios šalies teises ir išvengti tolesnių teisinių ginčų, yra tikslinga taikyti atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones.

27. Šiuo atveju aktualu paminėti, kad pagal tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

28. Vertinant ieškinyje keliamus reikalavimus (ieškovai siekia įgyti visas daiktinės teisės turinį sudarančias teises – teisę daiktą valdyti, juo naudotis bei disponuoti) ir bylos šalių nurodytas faktines aplinkybes, kurios patvirtina, kad ieškovams ginčo turto valdymo ir naudojimosi juo galimybė suteikta jau maždaug dvejus su puse metų, bei atsižvelgus į tai, jog atsakovė imasi veiksmų, siekdama susigrąžinti neribotą valdymo teisę ginčo turto atžvilgiu (pareiškė reikalavimą ieškovams išsikraustyti), pripažintina, kad šalims konfliktuojant ir esant neišspręstam ginčui dėl nuosavybės teisių į ginčo turtą, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrina padėties bylos nagrinėjimo metu stabilumą, status quo išsaugojimą. Toks laikinųjų apsaugos priemonių tikslas gali būti pasiektas uždraudus atsakovei atlikti veiksmus, kuriais būtų ribojama ieškovų galimybė naudotis ginčo turtu iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

29. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šalių susitarimo pagrindu atsakovė jau prieš keletą metų yra perdavusi ieškovams ginčo turto valdymo teisę, o iki bylos iškėlimo teisme jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai kaip nors ginčo turtą naudotų netinkamai ar ne pagal paskirtį, neapmokėtų jiems tenkančios komunalinių mokesčių dalies ar pan. Todėl nėra pagrindo manyti, kad teismo nutartimi, kuria, siekiant laikinai išlaikyti nepakitusią teisinę padėtį, ginčo situacijos stabilumą, pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės, papildomai varžančios atsakovės teisę valdyti ginčo turtą iki ginčo byloje bylos išnagrinėjimo iš esmės, atsakovės teisės yra suvaržomos labiau nei būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti. Be to, jei išnagrinėjus ginčą iš esmės ieškinys būtų atmestas, atsakovė, be kita ko, galėtų reikalauti atlyginti žalą už ieškovų naudojimąsi jos turtu per ginčo laikotarpį. Tuo labiau, jog, kaip minėta, bylos duomenis nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad ieškovai jau yra sumokėje atsakovei 100 000 Eur – tai procesiniuose dokumentuose patvirtina ir atsakovė, todėl rizika, kad minėtu atveju gauti žalos atlyginimą būtų sudėtinga ar neįmanoma yra minimali.

30. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones netinkamai įvertino sąlygų tokių priemonių taikymui egzistavimą, jų ryšį su ieškovų pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais, neužtikrino teisinės padėties status quo išsaugojimo bylos nagrinėjimo metu, faktinės ginčo situacijos stabilumo bei šalių interesų pusiausvyros. Atkreiptinas dėmesys, jog tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-183-330/2022). Vertinant tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarties dalį netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalies tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. nutarties dalį, kuria nutarta netenkinti ieškovų K. P. ir V. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį – leisti ieškovams gyventi gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą šioje dalyje tenkinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos uždrausti atsakovei A. B. atlikti veiksmus, kuriais būtų ribojama ieškovų K. P. ir V. P. galimybė naudotis ginčo turtu – namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų dalimi (pirmu namo aukštu su rūsiu) ir šio turto naudojimui reikalinga žemės sklypo dalimi, įskaitant bet neapsiribojant veiksmus, kuriais ieškovai būtų verčiami atlaisvinti ginčo turtą ar kaip nors kitaip būtų trukdoma jiems naudotis šiuo turtu iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti atsakovei A. B., kad ji atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.