- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- A15.-2158-486/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01719-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. U., gim. (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. U. 2020 m. gegužės 18 d., 10 val. 22 min., vairuodamas automobilį „Man TGX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini) individuali įmonė“ vardu, 2020-05-18, apie 10.20 min., adresu (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš aikštelės, posūkio metu atsitrenkė į tvorą, kurią nulenkė – nuvertė, taip sugadindamas įmonės (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 p., reikalavimus. Padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais veiksmais G. U. įvykdė administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
G. U. į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai. Duomenų apie svarbias neatvykimo priežastis negauta, tačiau gautas jo prašymas, kuriame G. U. nurodo, kad savo kaltę pripažįsta visiškai bei prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje pakanka duomenų išsamiai ir teisingai išnagrinėti bylą, byla nagrinėtina iš esmės G. U. nedalyvaujant (LR ANK 630 straipsnio 2 dalis).
Be G. U. visiško prisipažinimo įvykdžius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Administracinio nusižengimo protokole išdėstytos faktinės bylos aplinkybės (b. l. 3).
Kauno AVPK Kaišiadorių r., PK vyresniosios tyrėjos A. D. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020-05-19,12.06 val., buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) automobilis Man TGX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į tvorą ją apgadino, automobilio vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 5).
Fotonuotraukose atsispindi įvykis (b. l. 8-9).
Rašytiniame G. U. paaiškinime nurodoma, kad jis įvykio dieną vairuodamas automobilį „Man TGX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškojo vietos sustojimui ir apsisukdamas priekabos kampu kliudė tvorą (b. l. 17).
Iš sąmatos matyti, kad tvoros remontas kainuos 830 eurų (b. l. 18-19).
Motyvuojamoji dalis
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Tuo tarpu ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo G. U. kaltė, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad G. U. vairuodamas automobilį „Man TGX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini) individuali įmonė“ vardu, 2020-05-18, apie 10.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš aikštelės, posūkio metu atsitrenkė į tvorą, kurią nulenkė – nuvertė, taip sugadindamas įmonės (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jo veika kvalifikuotina kaip administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
Sprendžiant dėl G. U. administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Be to, teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eismo įvykio metu vairavęs automobilį, jo nesuvaldęs ir atsitrenkęs į tvorą, suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau, pasišalino. Tokie jo veiksmai yra laikomi tyčiniais, nes akivaizdu, kad jis suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas sąmoningai iš jos pasišalino. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2017 m. gruodžio 13 d. įstatymo redakcija) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad 1 MGL yra 50 eurų bei į tai, kad G. U. veiksmais dėl svetimo turto apgadinimo padaryta žala siekia 830 eurų (b. l. 19) , t. y. viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (750 eurų). Pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog G. U. protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „Man TGX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padaręs eismo įvykį, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir pažeidė KET 222 punktų reikalavimus. Ši jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.
Dėl skirtinų nuobaudų.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Tuo tarpu ANK straipsnio 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą G. U., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad duomenų apie jo turėtas administracinius nusižengimus teismui nepateikta, Liteko duomenų apie tai nerasta. G. U. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes G. U. skirtinos ANK 417 straipsnio 7 dalies, 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini arčiau baudų minimumo. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
Dėl skirtinos administracinio poveikio priemonės.
Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi šiuo aspektu pažymėtina, jog tokios poveikio priemonės taikymas ar netaikymas yra teismo diskrecijos teisė. Akivaizdu, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos G. U. aiškiai suvokė, kad dėl tokio jo elgesio gali atsirasti pasekmės. Būtent tai, teismui leidžia pagrįstai manyti, kad G. U. siekdamas išvengti atsakomybės, nusprendė pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tačiau teismas, diskrecijos teise spręsdamas dėl šios administracinio poveikio priemonės būtinumo kartu įvertina ir tai, kad G. U. tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, dirba vairuotoju, teisės yra labai reikalingos, byloje itin blogai jį apibūdinančių duomenų nesurinkta, išreiškė akivaizdų gailėjimąsi dėl nusižengimų, nurodė, jog atlygins padarytą žalą, jam šiuo nutarimu skiriama pakankamai griežta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas pakankamai didelis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad ANK numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti šiuo atveju nėra būtina skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, todėl tokia administracinio poveikio priemonė neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 35, 36, 38 straipsniais, 417 straipsnio 7 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646, 664, 665 straipsniais,
nutaria:
G. U., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 11 (vienuolikos) eurų dydžio baudą.
G. U. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, G. U. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –20115109538.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.