Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. L., jos atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei, atsakovo M. G. atstovui advokatui Raimundui Gargasui, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui M. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad 130 Eur per mėnesį išlaikymo vaikui nepakanka. Atsakovas iki 2024 m. spalio mėn. dar mokėjo išlaikymą, vėliau visiškai nustojo mokėti. Ieškovė patvirtino, kad per mėnesį dukros poreikių patenkinimui reikalinga apie 681 Eur suma, nurodė, kad dukros maitinimui mokykloje išleidžia apie 100 Eur, maistui – virš 200 Eur. Dukra greit auga, dažnai tenka pirkti rūbus, avalynę. Kirpykla per mėnesį kainuoja 20 Eur, perka dukrai higienos priemones, dušo žėlę, šampūnus. Patiria išlaidų dukros laisvalaikiui, pvz., dalyvavo Helovyno šventėje, pirko bilietą. Dukra kartu su klase vyksta į ekskursijas, todėl reikia pirkti bilietus. Perka ugdymo priemones, sąsiuvinius, parkerį ir kt. Šiais mokslo metai reikėjo pirkti mokyklinę uniformą – džemperį, kainavusį 30 Eur. Išlaidos internetui – 7,90 Eur. Ieškovės šeima už pirktą namą moka paskolą 260 Eur per mėnesį, kas vienam šeimos nariui sudaro 65 Eur. Pagal pateiktus į bylą pirkinių kasos kvitus, ieškovė pirko dukrai striuke, batus, rašomąjį stalą, stalo žaidimą. Dukra sveikatos problemų neturi. Pati ieškovė šiuo metu nedirba. Anksčiau yra dirbusi Krekenavos agrofirmoje, logistikos įmonėje Panevėžyje. Nedirbo 6 metus, nes gyveno kaime, augino vaikus, neturėjo vairuotojo pažymėjimo važinėjimui į darbą. Šiuo metu ieškovė ieško darbo per skelbimus, yra registruota užimtumo tarnyboje, iki kovo mėn. gaus nedarbo išmoką, kuri yra apie 320 Eur dydžio. Kitą mėnesį tikisi pradėti dirbti, turi tik pagrindinį išsilavinimą. Ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką. Iš valstybės už vaikus gaudavo apie 305 Eur dydžio išmoką, nuo šių metų gaus apie 400 Eur už du vaikus.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė palaikė pateiktą rašytinę išvadą (b. l. 30–33) ir nurodė, kad tėvų pareigos vaikams lygios, abu tėvai turi išlaikyti nepilnamečius vaikus ir negalima šios pareigos perkelti tik vienam iš tėvų. Išlaikymas turi užtikrinti visas sąlygas būtinas vaiko pilnaverčiam vystymuisi. Sunki turtinė padėtis, negali būti priežastis neteikti vaikui tinkamo išlaikymo. Šalių mergaitė auga, jai šiuo metu 11 metų, jos poreikiai didėja, atsiranda nekasdienių išlaidų. Turi būti tenkinami ne tik būtieji poreikiai, bet ir poreikiai bendravimui, laisvalaikiui. Tarnybos nuomone 130 Eur dydžio per mėnesį išlaikymas nėra pakankamas, neatitinka vaiko interesų , todėl ieškovė laiku ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl išlaikymo padidinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nepilnametė G. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra V. L. ir M. G. dukra (b. l. 6). Pagal Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dabar patvirtintos taikos sutarties 3.1. punktą atsakovas įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai G. G. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 130 Eur nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirta ieškovė (Taikos sutarties 3.2 punktas) (b. l. 4–5). Ieškovė(duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. L. (b. l. 7), kartu su juo augina nepilnametį sūnų K. L., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Pareiškėja kartu su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–12). Pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį likusią 12500 Eur kainą už turtą pirkėjai turi sumokėti iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Antstolis E. S. vykdo skolos išieškojimą iš ieškovės, kreditorės AB „NEO finance“ naudai, likusi išieškoti skolos su palūkanomis suma – 9865,67 Eur, vykdymo išlaidos 787,35 Eur (b. l. 71). Ieškovė registruotų transporto priemonių neturi (b. l. 17). Atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su G. G. (b. l. 66). UAB „BnP Finance“ yra suteikusi 2000 Eur vartojimo kreditą atsakovui, kurį jis turi grąžinti iki 2026 m. spalio 16 d., mokėdamas kas mėnesį po 154,12 Eur (b. l. 67). Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto nėra (b. l. 58–59, 68, 70). Atsakovas buvo registruotas užimtumo tarnyboje nuo (duomenys neskelbtini), darbo paieška nutraukta nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 69).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko motinos ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra tėvų turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita. Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais.

Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvo, privalančio teikti išlaikymą, nedarbas ar gaunamos minimalios mėnesinės pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Išlaikymas šalių nepilnametei dukrai buvo nustatytas Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta taikos sutartimi mokant po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad išlaikymas po 130 Eur kas mėnesį šiuo metu nepakankamas tenkinti vaiko poreikius. Ieškovės pateiktu į bylą paskaičiavimu vaiko poreikių patenkinimui kas mėnesį dabar reikalinga apie 681 Eur suma (b. l. 72), kuri išleidžiama vaikų maistui, drabužiams, avalynei, higienai, vaistams, vitaminams, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, telefonui ir internetui, gyvenamojo būsto išsimokėjimui, komunalinėms išlaidoms. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino kokias išlaidas patiria dukros poreikių tenkinimui, patvirtino, kad reikalinga apie 681 Eur suma. Atsakovo atstovas iš esmės šios sumos neginčijo, įrodymų, kurie pagrįstų mažesnes išlaidas, nebuvo pateikta. Teismo vertinimu ieškovės nurodyta vaiko išlaikymo suma per mėnesį nėra nepagrįstai didelė, atitinka 11 metų amžiaus vaiko poreikius, juolab, kad Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti, o kaip nurodyta pirmiau atsakovas įrodymų, kurie pagrįstų mažesnes išlaidas neteikė.

Šios bylos nagrinėjimo metu minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra 1038,00 Eur, atskaičius privalomus mokėti mokesčius sudaro apie 777,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Tai reiškia, jog ieškovės reikalaujamas priteisti iš atsakovo išlaikymas vaikams po 270 Eur kiekvienam kas mėnesį neviršija numatyto orientacinio vienos MMA (777 Eur/2= 388,50 Eur) dydžio, todėl nustatant vaiko poreikius ieškovė neturi teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Taigi atsakovui nepateikus teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių mažesnes vaiko išlaikymo išlaidas, teismas vadovaujasi pirmiau nustatyta aplinkybe, kad šalių vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 681 Eur suma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, privalomą žemesnės instancijos teismams, t. y. pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2024 m. sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos dydis buvo 55 Eur, o nuo 2025 m. sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos dydis yra 70 Eur. Papildomai išmoka vaikui už tą patį vaiką skiriama ir mokama kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo), išskyrus asmenis, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai, išskyrus atvejį, kai bendrai gyvenantiems asmenims paskirta socialinė parama mokiniams pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymą, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį viršija 2 valstybės remiamų pajamų dydžius. Tokiu atveju skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (6 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal byloje pateiktą Kėdainių miesto seniūnijos 2024 m. spalio 25 d. pažymą ieškovei buvo mokama 305,80 Eur išmoka už vaikus arba 152,90 Eur vienam vaikui. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2025 m. sausio mėn. išmoka vienam vaikui bus apie 200 Eur.

Atsižvelgus į pirmiau nurodyta teismų praktiką ir ieškovei mokėtina išmoką už dukrą – 194,60 Eur ((70 Eur x 1,75= 122,50 Eur) + (70 Eur x 1,03= 72,10 Eur)), šalių dukros poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga 681 Eur suma mažintina išmokos vaikui dydžiu ir laikytina, kad likusios sumos – 486,40 Eur (681 Eur – 194,60 Eur) teikimą turi pasidalinti abu tėvai.

Pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Vadovaujantis minėtu tėvų valdžios lygybės principu, abu vaiko tėvai, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, lygiomis dalimis turi prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad apie 6 metus nedirbo, augino vaikus, šiuo metu intensyviai ieško darbo, mano, kad iki kovo mėn. įsidarbins. Vienintelės pajamos apie 320 Eur nedarbo išmoka, kuri bus mokama iki kovo mėn. Šeimą išlaiko sutuoktinis. Byloje teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovei buvo mokama išmoka nuo 392,40 Eur iki 403,73 Eur per mėnesį.

Ieškovė kartu su sutuoktiniu turi išsimokėtinai įsigijusi žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), už kurį kas mėnesį moka 260 Eur. Antstolio E. S. kontoroje iš ieškovės vykdomas 9865,67 Eur skolos su palūkanomis kreditorės AB „NEO finance“ naudai ir 787,35 Eur vykdymo išlaidų išniekojimas. Registruotų transporto priemonių ieškovė neturi. Ieškovė su sutuoktiniu turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį sūnų K. L., gim. (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis atsakovas registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto objektų neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nuo 2024 m. birželio 11 d. iki 2024 m. spalio 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini), vidutinis darbo užmokestis neatskaičius privalomų mokėti mokesčių buvo 1058,88 Eur per mėnesį (liepos – rugsėjo mėn.). Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. atsakovui mokama 423,09 Eur išmoka. Iki 2026 m. spalio 16 d. atsakovas turi mokėti po 154,12 Eur grąžindamas paskola, suteikta UAB „BnP Finance“. Atsakovo nedarbo priežastys teismui nėra žinomos, tačiau tokios priežastys nėra svarbios, kadangi pagal suformuotą teismų praktiką, nedarbas negali būti laikoma pateisinančia priežastimi neteikti reikiamo dydžio išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui. Byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, kurie objektyviai gali riboti atsakovo galimybes susirasti darbą ir dirbti. Nesant tokių duomenų, atsakovas privalo dėti maksimalias pastangas susirasti darbą, dirbti ir gauti pajamas iš kurių galėtų vykdyti įstatyme nustatytą pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Įvertinus nustatytas aplinkybes matyti, kad abu tėvai šiuo metu nedirba, turi kreditorinių įsiskolinimų, registruotų transporto priemonių neturi. Nors ieškovė turi nekilnojamojo turto, tačiau jis pirktas išsimokėtinai, kas mėnesį reikia mokėti įmokas, be to, ieškovė turi dar vieną išlaikytinį nepilnametį vaiką, todėl spręstina, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši. Atsižvelgus į pirmiau nustatytą šalių dukros poreikių patenkinimui reikalingą sumą 486,40 Eur (išskaičius valstybės mokamas išmokas) bei tai, kad ieškovei, su kuria nustatyta nuolatinė dukros gyvenamoji vieta, neišvengiamai tenka didesnė dalis išlaidų ir rūpesčių, susijusių su nepilnamečio vaiko kasdienių poreikių tenkinimu, atsakovas turi prisidėti 250 Eur dalimi prie dukros išlaikymo, todėl ieškinys tenkinamas iš dalies ir pakeičiamas Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos taikos sutarties 3.1 punktas, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai G. G. po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) iki jos pilnametystės (CK 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė – motina su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 2.1. punktu (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už šalių atstovavimą teisme, žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, nes abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleistos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos taikos sutarties 3.1 punktą, ir priteisti iš atsakovo M. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.