- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-27
- Bylos Nr.
- 1-114-810/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39418-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- R. Z.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.10Kitos kardomosios priemonės
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, vykdanti individualią veiklą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Z. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent 2022 m. spalio 16 d. apie 3.40 val. Leipalingio plente, Druskininkų sav. teritorijoje, kelio (Nr. 180) Druskininkai – Leipalingis – Seirijai 2-ame (1800 metrų) kilometre, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo G. K. priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį ,,Toyota Prius”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,02 promilių neblaivumas, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji R. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo pripažino ir paaiškino, kad 2022 m. spalio 15 d., nuomotu iš G. K. automobiliu ,,Toyota Prius”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), atvyko susitikti su seserimi G. Z. į Varnėnų kaimą. Ten buvo sesers draugas N. V., jo mama D. V.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Sesers draugas ir mama nuėjo miegoti, o ji su seserimi sugalvojome vykti į diskoteką Druskininkuose. Bandė išsikvieti taksi, bet nepavyko, todėl nutarė važiuoti pati. Pravažiavus Merkinės žiedą, nutarė, kad nereikia vykti ir norėjo apsisukti. Apsisukimo metu automobilio galiniai ratai nuslydo ir automobilis užstrigo šalikelėje. Bandė automobilį ištempti, buvo sustojusi padėti kita transporto priemonė, tačiau nepavyko. Atvyko policijos pareigūnai, patikrino jos blaivumą alkotesteriu ir nustatė 2,02 promilių neblaivumą. Kaltę ji pripažino, buvo pristatyta į policijos komisariatą ir sulaikyta. Su automobilio savininkę sutartį dėl automobilio nuomos buvo sudariusi dar 2021 metais, juo vykdė pavežėjos darbą įmonėje „Bolt“, tačiau vėliau sutarties nepratęsinėjo. Dėl padaryto nusikaltimo laibai gailisi ir prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti tėvo J. Z. atsakomybėn.
Transporto priemonės savininkė G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilį „Toyota Prius“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), pirko prieš 4 metus, juo nevažinėjo, todėl sūnus pasiūlė išnuomoti. Automobilį išnuomojo sūnus D. K., tai buvo pernai rudenį. Nuomos sutartis buvo sudaryta su R. Z., nuomos suma buvo 100 Eur už savaitę. Apie šį įvykį ji sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. R. Z. asmeniškai nepažįsta, nebuvo niekada jos mačiusi. Ji negalėjo žinoti, kad R. Z. taip gali pasielgti.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji R. Z., kuri yra kaltinama nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamosios R. Z. prisipažinimo, kaltinamosios kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais:
iš liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog tarnybos metu, dirbant ekipaže su tyrėju A. Č., Leipalingio plente, Druskininkų sav., teritorijoje, kelio (Nr. 180) Druskininkai – Leipalingis – Seirijai 2-ame (1800 metrų) kilometre, pastebėjo griovyje (pakibusį ant kelio sankasos) automobilį ,,Toyota Prius”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Prie automobilio buvusi moteris R. Z. pripažino, kad vairavo automobilį ir įvažiavo į griovį (užklimpo). Vairuotojai R. Z. neblaivumo matavimo prietaiso Drager Alcotest Nr. ARFM-0238 duomenimis 2022 m. spalio 16 d. 3.42 val. buvo nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, 4.06 val. – 2,02 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 49-52);
iš liudytojos G. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji atsisakė duoti parodymus prieš savo artimąjį giminaitį – seserį R. Z. (1 t., b. l. 53-57);
iš įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokolų matyti, jog automobilis ,,Toyota Prius”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), stovi Leipalingio plente, Druskininkų sav. teritorijoje, kelio (Nr. 180) Druskininkai – Leipalingis – Seirijai 2-ame (1800 metrų) kilometre, griovyje (pakibęs ant kelio sankasos). Po apžiūros automobilis ,,Toyota Prius”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę, esančią Santaikos g. 31D, Alytuje, ir remiantis G. K. prašymu, 2022 m. spalio 19 d., automobilis perduotas saugojimui savininkei G. K. (1 t., b. l. 65-69; 10; 11-13; 17-23);
iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. I 892222 matyti, jog automobilio ,,Toyota Prius“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurio pirma registracijos data 2007 m. sausio 26 d., savininkė yra G. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 11; 14; 15);
iš neblaivumo nustatymo akto matyti, jog neblaivumo matavimo prietaiso Drager Alcotest Nr. ARFM-0238 (patikros sertifikato Nr. 1710503) duomenimis 2022 m. spalio 16 d. 3.42 val. R. Z. buvo nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, 4.06 val. – 2,02 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 9);
iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės matyti, jog automobilio ,,Toyota Prius”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), pagaminto 2007 m., kurio variklio darbinis tūris 1497 cm³ (kuras - hibridas), įvykio metu rinkos vertė buvo 4 160,00 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 16; 14; 11).
R. Z. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. Z. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamoji savo kaltę, jog vairavo būdama neblaivi, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino visiškai, nurodydama ir tokiu būdu patvirtindama kaltinime nurodytas inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes. R. Z. kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo A. S. parodymai, neblaivumo nustatymo akte, apžiūros protokoluose užfiksuoti ir kiti duomenys. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. Z. 2022 m. spalio 16 d. apie 3.40 val. Leipalingio plente, Druskininkų sav. teritorijoje, kelio (Nr. 180) Druskininkai – Leipalingis – Seirijai 2-ame (1800 metrų) kilometre, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo G. K. priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį ,,Toyota Prius”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,02 promilių neblaivumas. Todėl kaltinamosios veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamoji ir kaltinamosios tėvas J. Z. byloje pateikė prašymus atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant kaltinamąją tėvo atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukti (1 t., b. l. 186, 188). Prokuroras nesutinka, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodydamas, jog kaltinamoji neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose numatytų sąlygų.
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Pažymėtina, kad net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).
Nors prokuroras nurodo, kad kaltinamoji neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, t. y. nusikalstamą veiką padarė ne be pirmą kartą, tačiau pažymėtina, kad asmens ankstesnis teistumas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-137/2012, Nr. 2K-142-697/2022, 11 punktas). Šiuo atveju kaltinamoji už užsienio valstybėse įvykdytas nusikalstamas veikas – vagystes, buvo nuteista 2010 m. lapkričio 26 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d., Lietuvos Respublikoje ji neteista, todėl ji nagrinėjamą nusikalstamą veiką laikoma padariusi pirmą kartą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamoji R. Z. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (1 t., b. l. 116-120), visiškai pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teisme patvirtino padarytos veikos faktą, paaiškino veikos padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi, jos neteisėtais veiksmais jokia žala nepadaryta. Taigi, šiuo atveju yra pirmos trys BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos būtinos sąlygos, kurioms esant asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kita būtina BK 40 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, jog asmuo <...> laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, o tuo pačiu ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).
Iš R. Z. charakterizuojančių duomenų matyti, kad ji Lietuvos Respublikoje neteista, tačiau Austrijoje 2010 m. lapkričio 26 d. nuteista aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant trims metams, Didžiojoje Britanijoje 2015 m. lapkričio 2 d. nuteista šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant dvylikai mėnesių, uždraudžiant lankytis nustatytose vietose dvylikai mėnesių, 180 svarų sterlingų, 85 svarų sterlingų bauda, taip pat 5 000 svarų sterlingų (mokėtina konkrečiam gavėjui) bauda (1 t., b. l. 116-120), 2 kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, nuobaudos galiojančios (1 t., b. l. 124-126). Teismo posėdyje kaltinamoji paaiškino, kad šį nusikaltimą padarė ir automobilį vairavo norėdama su seserimi nuvykti į diskoteką Druskininkuose, nors prieš tai vartojo alkoholį. Ankstesni teistumai ir padaryti administraciniai nusižengimai bei naujos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės be jokios abejonės, patvirtina neatsakingą R. Z. elgesį ir necharakterizuoja jos kaip nepriekaištingai besilaikančios įstatymų. Jokio realaus poreikio vairuoti automobilį kaltinamajai nebuvo, ji tiesiog neblaivi sumanė vykti pramogauti. Kaltinamoji neabejotinai suvokė, jog vairuoja automobilį būdama neblaivi, tačiau to nepaisė. Automobilį vairavo tarpmiestiniame kelyje, nakties metu, bandydama apsisukti nuvažiavo į šalikelę, taip keldama grėsmę ne tik savo bei sesers, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, turtui ir netgi gyvybei. Anksčiau paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas ir padarytus administracinius nusižengimus jokio poveikio jos elgesiui nepadarė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys neduoda pakankamo pagrindo pagrįstam ir neabejotinam manymui, jog kaltinamoji R. Z. ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-P-82/2010, 2K-44-489/2016, 2K-52-648/2017), o tai neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.
Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
J. Z. yra kaltinamosios tėvas, senatvės pensininkas (1 t., b. l. 181), neteistas (1 t., b. l. 187, 195), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau praeityje vieną kartą baustas administracine tvarka pagal ANK 428 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2018 m. birželio 15 d. neblaivus vairavo dviratį (1 t., b. l. 196). J. Z. teisiamojo posėdžio metu paaiškindamas šio administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes nurodė, kad dviračiu vyko įsigyti alkoholio. Nors kaltinamoji prašydama atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją pagal laidavimo tėvo atsakomybėn nurodė, kad tėvas alkoholio nevartoja, tačiau teismo posėdžio metu J. Z. nurodė, kad alkoholį vartoja bent pora kartų į savaitę, t. y. išgeria po keletą litrinių butelių 6 laipsnių stiprumo alaus. Kaip paaiškėjo teisiamojo posėdžio metu J. Z. net nebuvo žinoma apie ankstesnius kaltinamosios teistumus užsienio valstybėse, jam taip pat nėra žinomos ir tikslios šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. J. Z. teisiamojo posėdžio metu negalėjo atsakyti, koks kaltinamajai buvo nustatytas neblaivumas, su kuo ji vartojo alkoholį, kam priklausantį automobilį vairavo kaltinamoji ir kokiu tikslu buvo Druskininkų sav. Tuo pagrindu darytina išvada, kad, nors ir nurodoma, jog siūlomas laiduotojas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, tačiau aukščiau minėti laiduotoją charakterizuojantys duomenys bei teisiamojo posėdžio metu nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo manyti, kad laiduotojas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo autoritetą kaltinamajai, vien tai, kad jie šiuo metu kartu gyvena ir gerai sutaria, neįrodo, kad jis gali daryti jai teigiamą įtaką. Teismui kyla pagrįstos abejonės, ar prašomas paskirti laiduotojas J. Z. apskritai turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes iki šiol galimas laiduotojo autoritetas kaltininkės nuo neteisėtų ir pavojingų veiksmų nesustabdė. Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog J. Z. galimybė daryti teigiamą įtaką R. Z. būtų akivaizdi, todėl jis nėra laikytinas tinkamu laiduotoju.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą teismų praktiką, spendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo, teismas be kita ko yra įpareigotas apsvarstyti, ar kaltininkas yra tokia nesavarankiška bei nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar yra nesusiformavę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017). Kaip nurodo prašyme kaltinamoji ji yra įgijusi du tarptautinius aukštuosius išsilavinimus, iki šios nusikalstamos veikos padarymo vykdė individualią veiką (pavežėjos), viena augina nepilnametį sūnų, jos tikslas yra dirbti gerai apmokamą vadovaujamą darbą. Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai spręsti, kad kaltinamoji, būdama beveik 35 metų amžiaus, neturinti jokių psichikos sutrikimų, yra subrendusi ir savarankiška asmenybė, gebanti kontroliuoti savo veiksmus bei susilaikyti nuo nusikalstamų veikų, ji puikiai žino ir supranta, kaip turi elgtis, norėdama išvengti nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismo vertinimu tokiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nėra papildomai reikalinga jo tolesnio elgesio korekcija bei autoriteto turinčio asmens priežiūra BK 40 straipsnio prasme ir jai laiduotojo paskyrimas šiuo atveju net nebūtų tikslingas. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad šiuo atveju nesant BK 40 straipsnio sąlygų visumos, atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra pagrindo.
Bausmės skyrimas
Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę R. Z., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltininkės asmenybę – Lietuvos Respublikoje neteista (1 t., b. l. 116-120), 2 kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, nuobaudos galiojančios (1 t., b. l. 124-126), nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, mokosi pagal dvišalę profesinio mokymosi sutartį (1 t., b. l. 183-185). Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes bei kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus prokuroro siūlomą įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimumui.
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialiąja teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Byloje nustatyta, jog R. Z. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,02 promilės). Todėl siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų terminą (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismo įsitikinimu toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas padės kaltinamajai įgyvendinti bausmės paskirtį. Kadangi kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu – R. Z. yra taikomi analogiški apribojimai kaip ir jai skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl nagrinėjamu atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2022 m. spalio 16 d.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamoji R. Z. nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį ,,Toyota Prius”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejai, o tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Toyota Prius”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. K. (1 t., b. l. 11, 14, 15). G. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jai priklausantį automobilį jos sūnus D. K. išnuomojo kaltinamajai prieš metus laiko, jai nebuvo žinoma, kad jos automobilis bus panaudotas nusikalstamai veika daryti. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad duomenų patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkė būtų žinojusi, jog jai priklausantis automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, t. y., kad jį R. Z. vairuos neblaivi, byloje nėra. Todėl, remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamosios išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2022 m. spalio mėnesį automobilio „Toyota Prius”, kurio techninės charakteristikos sutampa su R. Z. vairuotu automobiliu, vidutinė kaina Lietuvoje buvo 4 160,00 Eur (1 t., b. l. 16), kurią prokuroras siūlo išieškoti iš kaltinamosios. Pažymėtina, kad taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat turėtų būti įvertinamas tokio išieškojimo (tiek viso, tiek dalies turto) proporcingumas. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs kaltinamosios asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumą, sprendžia, kad iš kaltinamosios išieškotina visa konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Prius”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 4 160,00 Eur. Teismo vertinimu, konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, jog ji būtų laikoma neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, akivaizdžiai pažeidžianti kaltinamosios teisėtus interesus.
Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų
R. Z. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 89-92), kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina, o kardomoji priemonė specialios teisės sustabdymas – paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimas naudotis specialia teise) vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su vaizdo ir garso įrašu – paliktinas saugoti prie bylos medžiagos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. Z. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 51 MGL (2550,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. Z. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jai skirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti R. Z. naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 16 d.
Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. Z. atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, išieškoti iš R. Z. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Prius”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 160,00 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.
Kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su vaizdo ir garso įrašu, saugomą pakete Nr. 1 – palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti R. Z., kad bauda turi būti sumokėta per 2 (mėnesius) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o automobilio vertę atitinkanti pinigų suma iš karto įsiteisėjus nuosprendžiui, į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, esančių: AB „Citadele“ bankas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, mokant baudą nurodyti įmokos kodą 6801, mokant automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 6610.
Įspėti R. Z., kad nustatytu laiku nesumokėjus arba nepervedus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Neturint lėšų baudai sumokėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio nuostatomis, bauda jos sutikimu, gali būti pakeista viešaisiais darbais, o vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.