Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams M. S., D. S. dėl skolos ir turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams išsikėlus iš buto, jis buvo nuniokotas, buto remonto vien medžiagoms ieškovas išleido 552,74 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Byloje reiškiami trys reikalavimai: dėl skolos už buto nuomą priteisimo, nuostolių dėl buto užliejimo, atlyginimo, žalos nuomojamam butui atlyginimo.

Dėl skolos už buto nuomą.

Nustatyta, kad V. J. nuosavybės teise priklauso 18,45 kv. m. gyvenamoji patalpa su 6,82 kv. m. (3,66+0,2+0,92+0,2+0,92+0,92) bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini).

2013 m. gegužės 1 d. ieškovas ir atsakovai sudarė nuomos sutartį, kuria iki 2014 m. rugsėjo 30 d. su baldais išnuomojo 25 kv. m. gyvenamąsias patalpas (b. l. 12-14). Nuomininkai įsipareigojo už nuomą kas mėnesį mokėti po 57,92 Eur (200 Lt) nuomos mokestį bei nuomojamų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius, pilnai atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu, jeigu tai įvyksta dėl nuomininko kaltės. Pagal šios sutarties 3.1.1 punktą nuomotojas įsipareigojo per dvi dienas nuo sutarties pasirašymo dienos perduoti nuomininkui nuomojamas patalpas dalyvaujant abiems šalims ar jų įgaliotiems atstovams, kurie sudaro ir pasirašo nuomojamų patalpų priėmimo perdavimo aktą, o pagal sutarties 3.1.3 punktą- priimti iš nuomininko nuomojamas patalpas sudarant perdavimo- priėmimo aktą. Nuomotojas įsipareigoja savo lėšomis atlikti nuomojamų patalpų kapitalinį remontą, kai vykdomas viso pastato ar gretimų, su nuomojamomis patalpomis susisiejančių patalpų rekonstravimas ar remontas (3.1.2 p.). Nuomininkai įsipareigojo suderinus su nuomotoju savo lėšomis atlikti nuomojamų patalpų bei vidaus inžinerinių tinklų priežiūrą ir einamąjį remontą (3.2.5 p.), pilnai atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu, jeigu tai įvyksta dėl nuomininko kaltės (3.2.6 p.); pasibaigus nuomos sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, per dvi darbo dienas perduoti nuomojamas patalpas, remiantis perdavimo- priėmimo aktu (3.2.8 p.), laiku mokėti nuomotojui nuompinigius už naudojimąsi nuomojamomis patalpomis ir komunalinių bei kitų paslaugų mokesčius (3.2.9 p.). Jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota (6.2 p.).

2015-07-22 šalys sudarė tokią pat sutartį iki 2015 m. gruodžio 31 d., nustatydami nuomos mokestį 60 Eur (b. l. 15-17).

Šių sutarčių 4 dalyje numatyta sutarties nutraukimo tvarka ir sąlygos: kiekviena šalis turi teisę nutraukti sutartį raštu apie tai įspėjusi kitą šalį prieš dvi savaites (4.1 p.), šalys sutartį gali nutraukti abipusiu rašytiniu susitarimu, nesilaikant sutarties 4.1 punkte nurodyto įspėjimo termino (4.4 p.).

2016 m. vasario 1 d. ieškovas ir atsakovas D. S. sudarė buto (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį, pagal kurią perdavė laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis butu, panaudos gavėjas įsipareigojo butą grąžinti tokios būklės, kokios buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, daryti einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti panaudos objekto išlaikymo išlaidas (b. l. 18). Panaudos sutarties sudarymas leidžia teigti, jog 2015-07-22 nuomos sutartis buvo nutraukta abipusiu šalių susitarimu.

2015 m. kovo 6 d. ieškovas ir atsakovas D. S. susitarė panaudos sutartį nutraukti nuo 2016-03-15. 2016-03-06 ieškovas raštu informavo D. S., kad panaudos sutartis nutraukiama 2016-03-15 (b. l. 19).

2016 m. kovo 17 d. atsakovė sudarė buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su Kauno miesto savivaldybe ir tos pačios dienos savivaldybės būsto perdavimo- priėmimo aktu jį priėmė (b.l. 69-72).

Dėl nesumokėtų mokesčių

CK 6.487 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutarčių 2.3 ir 2.4 punktuose buvo numatyta, kad nuomininkai kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos apmoka nuomotojui komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius už praėjusį mėnesį, o pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus prieš terminą, sumoka visas pagal sutartį mokėtinas sumas per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties termino pasibaigimo ar sutarties nutraukimo dienos. Panaudos sutarties 2.2 punkte panaudos gavėjas įsipareigojo naudoti perduotą panaudos objektą pagal jo paskirtį, išlaikyti ir saugoti jam pagal šią sutartį perduotą panaudos objektą, daryti einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti kitas panaudos objekto išlaikymo išlaidas.

Nustatyta, kad atsakovai iš ginčo buto išsikėlė 2016-03-19, todėl visas buto išlaikymo ir komunalinių paslaugų išlaidas iki šio laikotarpio privalo apmokėti. Kadangi patalpų perdavimo-priėmimo aktas nebuvo sudarytas, tikslūs skaitiklių parodymai apie išnaudotą vandenį, elektrą nėra užfiksuoti, todėl teismas patikrina atsakovų prašomų priteisti sumų pagrįstumą proporcingai atsakovų gyventoms bute kovo mėnesį 19 dienų. Kaip matyti iš UAB „Kauno švara“ 2016 m. balandžio 29 d. sąskaitos už kovo ir balandžio mėn. (20 b.l.), likutis laikotarpio pradžiai buvo 3,10 Eur, už kovo mėnesį (31 diena), paskaičiuota 1,55 Eur, todėl atitinkamai už 19 dienų- 0,95 Eur (1,55/31x19), o pridėjus 3,10 Eur įsiskolinimą iš viso 4,05 Eur. Iš AB „Kauno energija“ sąskaitos už kovo mėn. (b.l. 21) nustatyta, kad įsiskolinimas 78,96 Eur, priskaičiuota 31,59 Eur, todėl bendra skolos suma 98,32 Eur (78,96 +31,59/31x19). Iš UAB „Kauno vandenys“ 2016-03-31 sąskaitos (b.l. 22) nustatyta, kad įsiskolinimas 23,01 Eur, priskaičiuota 6,32 Eur, todėl bendra skolos suma 26,88 Eur (23,01 +6,32/31x19). Iš UAB „Nemuno būstas“ 2016-03-31 sąskaitos (b.l. 23) nustatyta, kad įsiskolinimas 13,16 Eur, priskaičiuota 6,58 Eur, todėl bendra skolos suma 17,19 Eur (13,16 +6,58/31x19), bendra suma yra 146,44 Eur..Akivaizdu, kad atsakovai naudojosi ir butui tiekiama elektra, tačiau jokių įrodymų apie jos sunaudojimą ir apmokėjimą bei susidariusį 2016-03-19 įsiskolinimą ieškovas nepateikė. Taip pat ieškovas pripažino, kad 100 Eur šiai skolai padengti atsakovė sumokėjo, todėl teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė skolos už butui teiktas paslaugas 46,44 Eur sumai (CPK 178 str.).

CK 6.200 straipsnis nustato, kad šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Išsinuomotame bute atsakovai gyveno kaip šeima, tai buvo šeimos gyvenamoji patalpa. CK 3.109 straipsnyje nustatyta, kokios prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, atsakovų prievolė dėl nuomos mokesčio yra solidari (CK 3.109 str. 1 d. 3 p.), todėl iš atsakovų solidariai priteistina 46,44 Eur skola už buto nuomą.

Dėl kapitalinio ir einamojo remonto

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punktą, statinio kapitalinis remontas – statinio remontas, kai: statinio susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos (išskyrus laikančiąsias sienas, karkasą ir pamatus, kurie tik stiprinami) keičiamos į tokias pat ar ilgaamžiškesnes bei geresnes naudojimo savybes turinčias laikančiąsias konstrukcijas ar esamos laikančiosios konstrukcijos stiprinamos; iš dalies keičiama statinio fasadų išvaizda; keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant jų pralaidumo; įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos <...>. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 21 punktą, statinio paprastasis remontas (atitinka CK sąvoką „einamasis remontas“) – statinio remontas, kai: atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų remonto darbai – šalinami šių elementų defektai nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų, bet keičiant ar stiprinant kitas statinio konstrukcijas bei statinio elementus; keičiamos pertvarų vietos; nežymiai keičiamas statinio fasadas (atnaujinama fasado apdaila, įstiklinamos gyvenamojo namo atskirų butų lodžijos, balkonai, pakeičiami butų ar kitų patalpų langai, durys, vėdinimo angos nekeičiant kiekvieno iš jų matmenų daugiau kaip 10 procentų), keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai; šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai – pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų <...>. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20, 21 punktų redakciją, galiojusią nuo 2010-10-01 ir galiojančią šiuo metu, statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.); statinio paprastasis remontas (atitinka CK sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – Reglamentas) ginčo teisiniams santykiams aktualios redakcijos 10 punktą, statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Pagal Reglamento 12 punktą, statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti kaip statinio rekonstravimas ar statinio kapitalinis remontas, tarp jų: statinio nelaikančiųjų konstrukcijų įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; pastatų atnaujinimas (modernizavimas), jei neatliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį; nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis; pastatų ar jų dalių apšiltinimas; balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; architektūros detalių pakeitimas; statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas ir kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.

CK 6.492 straipsnio 1 dalis numato nuomotojo pareigą daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis. CK 6.493 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. Nuomininkas gali nutraukti prieš terminą nuomos sutartį – kai nuomotojas nedaro remonto, kurį jis privalo daryti (CK 6.498 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai). Atsakovai nuomos sutartimis įsipareigojo suderinus su nuomotoju savo lėšomis atlikti nuomojamų patalpų bei vidaus inžinerinių tinklų priežiūrą ir einamąjį remontą (3.2.5 p.). Šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad einamojo remonto atsakovai per visą naudojimosi ginčo patalpomis nedarė, išskyrus tai, kad pradžioje išklijavo sienas ieškovo jiems duotais tapetais. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukos nėra pakankami spręsti, jog ginčo patalpoms buvo reikalingas kapitalinis remontas. Priešingai, iš pateiktų fotonuotraukų ir antstolės filmuotos medžiagos galima daryti tik išvadą, jog ginčo patalpoms reikalingas einamasis remontas ir tokia patalpų būklė (pelėsiu apimtos sienos, išpuvę grindys, išlaužta spynos vieta durų staktoje, atplyšę ne tik tapetai, bet vietomis ir nukritęs tinkas ir t.t.) rodo, kad tokios patalpų būklės negalima priskirti natūraliam jų nusidėvėjimui. Atsakovai pripažįsta, jog patalpų būklė nėra gera. Nors atsakovų pakviesti liudytojai J. A., V. G., R. L., G. S. parodė, kad bute visada buvo pelėsis, jis buvo apleistas, nedaromas remontas, tačiau buto priėmimo-perdavimo akto šalys nepateikė, o atsakovai nuomos sutartį sudarė, sutikdami su ieškovo prašomu nuomos mokesčiu. Atsakovai, prieš išsinuomodami patalpas, ir įsipareigoję mokėti 200 Lt, o vėliau 60 Eur nuomos mokestį, turėjo galimybę įvertinti ginčo patalpų būklę ir sudarydami nuomos sutartį bei sutikdami su tokio dydžio nuomos mokesčiu bendrabučio tipo gyvenamąjame name su bendro naudojimo patalpomis, tokiais veiksmais pripažino, kad patalpų būklė yra tinkama gyventi ir naudoti patalpas pagal paskirtį. Teismo nuomone, labiau tikėtina, kad už tokią kainą tokio apleisto buto, kaip jį apibūdino atsakovai ir liudytojai, atsakovai nebūtų sutikę nuomotos. Ieškovas pripažino, kad patalpoms buvo reikalingas einamasis remontas, davė atsakovams tapetus, kuriuos atsakovai priklijavo, tačiau pagal sutartį daryti einamąjį remontą ir buvo atsakovų pareiga. Byloje nepateikta įrodymų, kad patalpas apėmęs pelėsis atsirado dėl to, kad ieškovas nedarė kapitalinio remonto. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad pelėsis atsirado dėl atsakovų veiksmų, dėl kurių prieštaravo ieškovas- skalbyklės įrengimo ir naudojimo gyvenamojoje patalpoje ir naudojimosi dušo kabina, kuri prieš tai buvusių nuomininkų buvo įrengta, kaip paaiškino ieškovas, nenumatytoje pagal namo projektą vietoje, dėl ko dėl nepakankamo patalpos vėdinimo kaupėsi drėgmė ir susidarė sąlygos pelėsiui. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovai nevykdė sutartyje ir nuomos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose jiems nustatytos prievolės palaikyti normalią nuomojamo turto būklę ir daryti jo einamąjį remontą.

Dėl žalos ir nuostolių atlyginimo.

Ieškovas reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, todėl privalo įrodyti žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246-6.248 straipsniai).

Ieškovas reiškia reikalavimą solidariai iš atsakovų priteisti 379,87 Eur žalai atlyginti, kuri atsirado dėl to, kad buvo užlietas žemiau esantis butas. Ieškinio dydį grindžia Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-321-454/2016 esančia medžiaga bei joje priimtu procesiniu sprendimu- 2016 m. birželio 13 d. taikos sutartimi, kuria ieškovas sutiko atlyginti Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group reikalavimą atlyginti žalą, atsiradusią dėl žemiau esančio buto užliejimo. Ieškovas minėtą sumą draudimo bendrovei sumokėjo (b. l. 101).

Byloje nustatyta, kad šalys gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi susitarė, kad atsakovai įsipareigoja ieškovui savo lėšomis atlikti nuomojamų patalpų bei vidaus inžinerinių tinklų priežiūrą ir einamąjį remontą (3.2.5 p.), pilnai atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu, jeigu tai įvyksta dėl nuomininko kaltės (3.2.6 p.) (12 b.l.).

Byloje nustatyta, kad iš atsakovams išnuomoto buto 2014-10-10 buvo vandeniu aplietas žemiau esantis butas. Šį faktą patvirtino ir paties ieškovo darytos ir draudimo bendrovei pateiktos nuotraukos, kuriose matyti drėgmės pėdsakai, jokio kito užliejimo šaltinio nebuvo nustatyta. Tuo metu bute gyveno ir vandeniu naudojosi atsakovai. Ieškovo paaiškinimais, tai ne vienintelis kartas (buvo dar keturi atvejai), kai atsakovų nuomos laikotarpiu buvo užlietas butas, atsakovė buvo pasirašiusi netgi rašytinį įsipareigojimą atlyginti dėl to visus nuostolius (b.l . 122). Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad skalbimo mašinos stovėjimo vietoje yra stipriai pažeistos grindys, sienoje ryškūs buvusios drėgmės pėdsakai (antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukos Nr. 020-023). Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus labiau tikėtina, kad vandens pratekėjimas į žemiau esantį butą yra neatsargus atsakovų elgesys naudojantis dušo kabina ir skalbykle gyvenamojoje patalpoje, todėl atsakovų neatsargūs veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusia turtine žala (CK 6.246-6.248 straipsniai). Dėl 379,87 Eur žalos dydžio pagrįstumo byloje ginčo nekilo. Ieškovui atlyginus atsakovų padarytą žalą, jis įgijo regreso teise reikalauti iš atsakovų nuostolių atlyginimo, todėl ši suma priteistina iš atsakovų ieškovui. Pažymėtina, kad 2017-06-05 ADB Compensa Vienna Insurance Group raštas patvirtina, kad 2016-03-05 buvo ir vėl sugadintas turtas- butas (duomenys neskelbtini), draudimo bendrovė atlygino žalą J. S. (b.l. 99-100).

Byloje pateiktos buto nuomos sutartys patvirtina, kad ieškovas atsakovams išnuomojo kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį 1968 metų statybos name kartu su baldais, bei kitu turtu, kurie buvo patalpose sutarties pasirašymo metu. CK 6.500 straipsnis nustato, kad nuomininkas yra atsakingas už išsinuomoto daikto pabloginimą, ir nuomotojui privalo atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Taigi, sistemiškai aiškinant sutarties nuostatas, kad nuomininkas įsipareigoja pilnai atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu, jeigu tai įvyksta dėl nuomininko kaltės ir CK 6.500 straipsniu, darytina išvada, kad atsakovai įsipareigojo atlyginti nuostolius, atsiradusius ne tik dėl perduoto turto, bet ir nuostolius dėl pačių patalpų pabloginimo.

Pateikti žalos (nuostolių) dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Atsakovai, atstovaujami advokato, nors ir nesutiko su ieškovo nuostolių paskaičiavimu, tačiau savo kainų, paskaičiavimų, nepateikė bei nepateikė byloje įrodymų, paneigiančių ieškovo apskaičiuotos žalos dydžio. Į bylą ieškovas pateikė įrodymus – kvitus apie statybinių medžiagų, kurios buvo panaudotos ginčo buto paprastajam remontui, įsigijimą. Kvituose nurodytoms medžiagoms ir daiktams nebuvo taikytas nusidėvėjimo procentas. Byloje nėra įrodymų, kokios būklės butas buvo išnuomotas atsakovams, kokios kokybės ir nusidėvėjimo baldai buvo išnuomoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad bute buvę daiktai ir medžiagos buvo naudojami ne vienerius metus. Remontas bute paskutinį kartą buvo atliktas atsakovų ne vėliau kaip 2012 m., kai butas buvo išnuomotas atsakovams. Kad butas buvo 1968 m. statybos name, tačiau buvo pakankamai geros būklės ir tinkamas gyventi, patvirtina sutarta būsto nuomos kaina 200 Lt, vėliau 60 Eur. Atsakovus tokia kaina tenkino visą nuomos laikotarpį, o neatlygintinė panaudos sutartis buvo sudaryta tik 2016 m. vasario 1 d., todėl atmestini atsakovų argumentai, kad bute buvo neįmanoma gyventi (CPK 185 str.). Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog name esančioms patalpoms yra nustatytas 27 procentų dydžio turto nusidėvėjimo koeficientas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.251 straipsnį, yra ne kartą pažymėjęs, jog žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuotolių atlyginimo principo. Šio principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; kt.).

Ieškovas nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl šiuo atveju neturėtų būti taikomas minėtas principas, taip pat nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti aplinkybę, kad turto nusidėvėjimo koeficientas būtų mažesnis ar jo iš viso nereikėtų taikyti. Atsakovai nagrinėjamoje byloje nepateikė savo žalos apskaičiavimo. 27 procentų nusidėvėjimo koeficientas yra įrašytas viešame registre, kurio duomenys pagal CK 4.262 straipsnį ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį yra nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, o taip pat į faktą, kad ieškovas prašo priteisti ne visas patirtas buto atkūrimo į būklę, įvertinus jo normalų nusidėvėjimą, išlaidas, o tik susijusias su statybinių medžiagų įsigijimu, į Nekilnojamo turto registre nurodytą 27 procentų turto nusidėvėjimo koeficientą, priteistina suma sumažintina 27 procentais. Tokiu būdu reikalavimas tenkintinas 403,50 Eur sumoje (552,74 Eur prašoma priteisti tiesioginė žala x 27 proc. nusidėvėjimo), likusioje 149,24 Eur dalyje ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CPK 12, 178 straipsnių nuostatas, teismų praktiką, visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, išskyrus kaltę, turi įrodyti ieškovas. Byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia teismui konstatuoti, jog žalos atsiradimo šaltinis buvo atsakovų neatsargūs veiksmai, susiję su vandens naudojimu bute, dėl kurių buvo sugadintas žemiau esančių butų savininkų turtas, o ginčo butas dėl to nusidėvėjo labiau, negu įprasta normaliomis sąlygomis, atsakovai be to nevykdė sutartyje bei įstatyme numatytos pareigos laiku atlikti buto einamąjį remontą. Todėl galima konstatuoti, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, kurie susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala. Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, ieškovas privalo įrodinėti jo teisę sukuriančius, o atsakovas tokią teisę paneigiančius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011). Ieškovas ieškinį įrodė iš dalies 829,81 Eur (46,44 Eur komunalinių paslaugų skola + 379,87 Eur nuostoliai dėl užliejimo + 403,50 žala dėl buto būklės pabloginimo), todėl ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 178 straipsnis). Atsakovai nurodo, kad pagal nuomos sutarties 2.2 punktą yra įmokėję 120 Eur avansą, kuris turėtų būtų įskaitytas nuomos sutartyje numatytų mokesčių padengimui. Nors ieškovas teigia, kad iš šios sumos jis atlygino žalą tretiesiems asmenims dėl kitų atvejų, kai buvo užlietas butas, tačiau tokių įrodymų į šią bylą nepateikė, todėl esant įskaitymą reglamentuojančioms sąlygoms, 120 Eur avanso suma įskaitytina į ieškovui priteistiną sumą ir ieškovui priteistina iš viso 709,81 Eur.

Prašymas priteisti iš atsakovų 100 Eur už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimą priskirtinas prie būtinųjų bylos nagrinėjimo išlaidų, todėl kaip žalos dalis nepriteistina, o priteistina kaip būtinosios išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Patenkinta 63 procentai ieškinio reikalavimų (patenkinti reikalavimai 709,81 Eur, buvo prašoma priteisti 1130,50 Eur). Ieškovas šioje byloje sumokėjo 57 Eur žyminį mokestį (nors mokėtina suma nuo 1130,50 Eur buvo 34 Eur), 100 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (17 b.l.). Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui priteistina 63 procentai jo pagrįstų bylinėjimosi išlaidų 84,42 Eur ((34+100)x63 proc. ), po 42,21 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Atsakovai sumokėjo advokatui Giedriui Ulinskui už suteiktas teisines paslaugas 580 Eur (75, 131, 132 b.l.).

Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), t.y. už 2017 m. balandį-birželį patirtas išlaidas taikomas 822,8 Eur, 2017 m. liepą- rugsėjį 817,6 Eur koeficientas. Atsiliepimas į ieškinį parengtas 2017 m. gegužės mėn., už jo parengimą rekomenduojama maksimali priteistina suma pagal 8.2 punktą yra 2057 Eur (822,8 x 2,5). Advokatas atstovavo atsakovus 2017 m. liepos 11 d. parengiamajame teismo posėdyje, kurio trukmė 41 min., todėl pagal Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktus maksimali priteistina suma yra 81,76 Eur (817,6 x 0,1 x 1 val.), bei teismo posėdyje 2017 m. rugsėjo d. (3 val. 26 min.), todėl pagal Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktus maksimali priteistina suma yra 245,28 Eur (817,6 x 0,1 x 3 val.), iš viso už atstovavimą teismo posėdžiuose maksimali priteistina suma yra 327,04 Eur, o įskaitant ieškinio parengimą – 2384,04 Eur. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, atsakovų patirtos ir prašomos priteisti 580 Eur atstovavimo išlaidos yra keturis kartus mažesnės už maksimalias rekomenduojamas, todėl laikytinos protingomis bei atitinkančiomis bylos sudėtingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad atmesta 37 procentai ieškinio reikalavimų, atsakovams iš ieškovo priteistina 214,60 Eur (580 Eur x 37 proc.), kiekvienam po 107,30 Eur.

Ieškovui ir atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, įskaitytinos, kiekvienam atsakovui iš ieškovo priteistina po 65,09 Eur (107,30-42,21) bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes jos, paskirsčius šalims proporcingai, neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 709,81 Eur (septynis šimtus devynis eurus 81 ct) skolos už nuomą ir žalai bei nuostoliams atlyginti. Priteisti M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65,09 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 9 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65,09 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 9 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.