Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. J. skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties R. N. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. liepos 10d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio (toliau – Institucija) nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. N. nubaustas 144 EUR bauda dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 str. 10 d., už tai, kad 2015 m. birželio 3 d. 21 val. (duomenys neskelbtini), jam priklausantis palaidas mišrūnų veislės šuo, išbėgęs į gatvę iš neaptvertos teritorijos įkando R. J. vilkinių veislės šuniui, tuo padarydamas R. J. 89 eurų žalą. Tokiais veiksmais R. N. pažeidė 2013-10-04 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr.AD-1192 “Dėl gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisyklių tvirtinimo” VI d. 31 p., 33 p. reikalavimus.

R. N., nesutikdamas su šiuo nutarimu jį skundė Kėdainių rajono apylinkės teismui, kuris 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi panaikino 2015 m. liepos 10 d. Institucijos nutarimą ir administracinę bylą R. N. atžvilgiu nutraukė. Apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, kuris šuo kurį užpuolė ir sužalojo pirmas, kokia žala buvo padaryta R. N., dėl kieno veiksmų buvo padarytas sužalojimas R. N. šuniui, be to, nustatyta, kad Institucijos nutarimas priimtas nenagrinėjus bylos ir neatitinka faktinėms aplinkybėms, todėl yra pagrindas administracinę bylą nutraukti.

Skunde pažymima, kad R. N. sodybos teritorija nėra uždara, tad jis net negalėjo paleisti savo šuns iš voljero pabėgioti po kiemą, nesiėmęs priemonių, kad išbėgęs iš teritorijos šuo nesukeltų pavojaus tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Kelias, einantis pro R. N. sodybą nėra R. N. sodybos teritorijoje, tai yra vieša vieta, todėl apeliantas turi teisę vestis pavedžioti šunį šiuo keliu. Savo šunį jis vedė laikant už pavadėlio ir į R. N. sodybos teritoriją su savo šunimi neįžengė. Todėl teismo motyvas „kad byloje nenustatyta kuris šuo kurį užpuolė ir sužalojo pirmas“ yra visiškai nepagrįstas, nes R. N. turėjo užtikrinti, kad jo pavojingos veislės šuo neišbėgtų už namų valdos teritorijos ir nekeltų pavojaus pro šalį vedamiems gyvūnams.

Suinteresuotas asmuo savo skunde pabrėžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą ir matydamas, kad byloje trūksta įrodymų dėl įvykio vietos, laiko, ar R. N. turėjo leidimą laikyti savo šunį, ar šis šuo nepriskiriamas prie pavojingų veislių šunų ir ar šita aplinkybė nelemia jo laikymo sąlygų bei kitų įrodymų, reikalingų teisingai išnagrinėti šią bylą, galėjo pats imtis iniciatyvos gauti trūkstamus įrodymus arba matydamas, kad negalima gauti teismui reikalingų įrodymų, panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą pareigūnui, įgaliotam surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą, kad būtų atliktas papildomas bylos aplinkybių tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

R. J. skundas tenkintinas.

Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Apylinkės teismas, nagrinėjantis skundą dėl organo priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrina, ar institucija, priėmusi nutarimą, tinkamai vadovavosi šiomis normomis. Teismo išvados dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo taip pat turi būti argumentuotos ir pagrįstos išsamia surinktų duomenų analize.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir nesurinko visų įrodymų, svarbių bylos baigčiai. Tuo pažeidė ATPK 257 str. bei 284 str. nuostatas. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.

Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nebuvo surinkta duomenų, kuris iš šunų užpuolė pirmas, ar nukentėjusiojo šuo tuo metu buvo su pavadėliu, kokia žala buvo padaryta R. N., dėl kieno veiksmų buvo padarytas sužalojimas R. N. šuniui (žaizda kirstinė), nebuvo nustatyta ar Gyvūnų laikymo taisykles pažeidė ne vien tik R. N., bet ir nukentėjusioji pusė. Pažymėtina, kad nors apylinkės teismas ir nurodė šias aplinkybes, tačiau nesiėmė jokių priemonių šioms aplinkybėms nustatyti, surinkti papildomus įrodymus. Teismas taip pat nenustatinėjo ar R. J. atžvilgiu buvo taikoma administracinė atsakomybė, nors kaip pats pripažino apylinkės teismas, kartu su skundu buvo pateiktas rašytinis įrodymas - E. E. veterinarijos įmonės pažyma, kurioje nurodyta, jog S. A. šuniui 2015-06-03 taip pat konstatuotas sužalojimas – kirstinė žaizda ant dešinės kojos riešo srityje, žaizdos ilgis apie 5 cm. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos apylinkės teisme nagrinėjant skundą buvo apklaustas R. N., R. J. ir liudytoja S. A., buvo gauti prieštaringi parodymai, todėl nesant kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų liudytojų aiškinimus, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog Kėdainių rajono apylinkės teismas nesiėmė visų galimų priemonių kilusiems neaiškumams pašalinti. Šiuo atveju būtų tikslinga išsiaiškinti ar R. N. šuniui laikyti yra reikalingas leidimas, ar jis yra priskiriamas kovinių ir pavojingų šunų veislėms, ir ar šita aplinkybė nelemia jo laikymo sąlygų, taip pat išsiaiškinti tikslią įvykio vietą. Pažymėtina, kad skunde suinteresuotas asmuo nurodo, jog kelias, einantis pro R. N. sodybą vieša vieta ir nėra sodybos teritorijoje, todėl jis turi teisę vestis pavedžioti šunį šiuo keliu, į R. N. sodybos teritoriją jis su šunimi neįžengė, todėl šuniui nebuvo poreikio ginti savo teritoriją. Šios aplinkybės teismas netyrė. Tikslinga būtų apklausti ir policijos pareigūną, tyrusį šią administracinę bylą.

Pažymėtina, jog teismas, siekiant išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, turi teisę rinkti įrodymus ir neturi būti vien tik pasyvus proceso stebėtojas. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, todėl Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

Suinteresuoto asmens R. J. skundą tenkinti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį naikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.