Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant: administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. N., jo atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui, nukentėjusiajam R. J., jo atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. N. skundą dėl Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK pareigūno 2015-07-10 nutarimo Nr. 66N-33522401-15 administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis tyrėjas E. K. 2015-07-10 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. N. dėl to, kad 2015-06-03, 21.00 val., (duomenys neskelbtini), R. N. priklausantis palaidas mišrūnų veislės šuo, išbėgęs į gatvę iš neaptvertos teritorijos, įkando R. J. vilkinių veislės šuniui, tuo padarydamas R. J. 89 Eur žalą, tokiais savo veiksmais R. N. pažeidė 2013-10-04 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD-1-1193 „Dėl gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisyklių patvirtinimo“ VI d. 31 p., 33 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d., už ką R. N. 2015-07-11 nutarimu Nr. 66N-33522401-15 buvo paskirta 144 Eur bauda.

Jo atstovas advokatas Vytautas Polikaitis prašė bylą nutraukti, nes nenustatytas tikslus įvykio laikas ir neišsamiai atliktas tyrimas.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Nukentėjusysis R. J. paaiškino, kad 2015-06-03 d. apie 21 val. jis išėjo su savo vilkšuniu pasivaikščioti, ėjo keliu nuo Vainotiškių k. link Krakių kelio pro R. N. sodybą. Grįžtant namo tuo pačiu viešu keliu laikotarpyje apie 21.30 ir 21.50 val., jis savo šunį vedė už pavadėlio, iš šalia esančios R. N. neaptvertos sodybos staiga išbėgo palaidas R. N. šuo, kuris puolė jo vilkšunį, ir šunys susikibo. Jam pavyko prisitraukti savo šunį, tačiau R. N. šuo vėl puolė prie jo šuns, todėl jis su koja bandė nustumti R. N. šunį. Jo paties šuo į R. N. sodybos teritoriją nebuvo įėjęs, kelias palei sodybą, kurioje buvo užpultas jo šuo, yra vieša vieta, kurioje gali vaikščioti visi žmonės. Konfliktas baigėsi, kai R. N. pasišaukė savo šunį. Jo vilkšunis konflikto metu buvo sužalotas, vėžė jį pas veterinarijos gydytoją. Jis savo šunį priregistravo, vedžioja su pavadėliu, laiko voljere, aptvertoje teritorijoje ir laikosi nustatytų taisyklių. Lyg šiol R. N. šunys laksto neaptvertoje teritorijoje, palaidi, ženklo prie sodybos, kad joje yra šunys nėra. Neseniai du mažieji R. N. palaidi šunys buvo jį užpuolę važiuojantį dviračiu.

Jo atstovė advokatė Rima Šmigelskytė prašė skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK 2015-07-10 nutarimą Nr. 66N-33522401-15 administracinio teisės pažeidimo byloje.

Liudytojas E. K. apklaustas teisme paaiškino, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK, surašė R. N. ATP protokolą ir nutarimą dėl to, kad 2015-06-03 dieną R. N. neužtikrino, kad jo šuo neišbėgtų į viešą vietą-gatvę iš neaptvertos teritorijos ir sužalojo kitą šunį. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje ant kelio prie (duomenys neskelbtini) namo, vieta yra vieša, ten gali vaikščioti žmonės, vedžioti šunis, jei jie su pavadėliu. Protokole ir nutarime galėjo būti neteisingai nurodytas įvykio laikas. Nuvažiavęs apžiūrėti įvykio vietos matė, kad R. N. neaptvertoje teritorijoje lakstė du maži šuniukai. Mišrūnų veislės šuo turėtų būti tik registruotas, leidimas jam laikyti nėra reikalingas, ar priskiriamas koviniams ir pavojingiems šunims, nežino.

Liudytojas D. Č. apklaustas teisme paaiškino, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK, yra Dotnuvos seniūnijos inspektorius. R. N. pažeidė gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisykles, kadangi jo palaidas šuo išbėgo iš neaptvertos teritorijos į kelią-gatvę ir apkandžiojo R. J. šunį. R. N. šuo nėra kovinių ir pavojingų šunų sąraše, kadangi tokio sąrašo ir nėra. Tiksliai nustatyti šuns kilmę galėtų kinologų ekspertas, bet ir ta ekspertizė nebūna tiksli. Toje vietoje vedžioti šunis galima. R. N. yra prašęs jo įpareigoti R. J. nevedžioti savo šuns pro jo sodybą, taip pat yra pasakęs, kad atsiveš savo staforšyrą ir kai R. J. eis su savo šuniu pro jo sodybą, jis paleis savo šunį. R. N. neaptvertoje teritorijoje lyg šiol laksto du maži, palaidi šuniukai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Šioje byloje priimtame nutarime Institucija nustatė, kad 2015-06-03, 21.00 val., (duomenys neskelbtini), R. N. priklausantis palaidas mišrūnų veislės šuo, išbėgęs į gatvę iš neaptvertos teritorijos, įkando R. J. vilkinių veislės šuniui, tuo padarydamas R. J. 89 Eur žalą, tokiais savo veiksmais R. N. pažeidė 2013-10-04 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD-1-1193 „Dėl gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisyklių patvirtinimo“ VI d. 31 p., 33 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. įtvirtinta atsakomybė už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimą, dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui.

Gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisyklės (toliau – Taisyklės) yra patvirtintos 2013-10-04 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD-1-1193. Taisyklių 31 punkte numatyta, jog kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos. Taisyklių 33 punkte numatyta, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jeigu užtikrinama, kad šuo iš jo neišbėgs. Taigi Taisyklės reikalauja, kad šunys būtų laikomi taip, jog neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribos. Taisyklėse išaiškinta, kad uždara žemės valda – žemės valda, kurios teritorija yra aptverta tvora su vartais. Žemės valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susiję keli sklypai.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą konstatuotina, kad R. N. pažeidė minėtas Taisyklių nuostatas, dėl ko atsirado žala kito asmens turtui. Jo kaltę, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. numatytą pažeidimą, patvirtina paties R. N., nuketėjusiojo R. J. ir liudytojų teisme duoti paaiškinimai, kiti byloje surinkti įrodymai:

- nukentėjusiojo R. J. 2015-06-03 pareiškimas (b. l. 4) ir tos pačios dienos R. J. rašytinis paaiškinimas (b. l. 8), kuriuose R. J. nurodė, jog 2015-06-03 jis išėjo su savo vilkšuniu pasivaikščioti, ėjo keliu nuo (duomenys neskelbtini) k. link Krakių kelio. Grįžtant namo tuo pačiu keliu, apie 21.50 val. ties viena sodyba juos pasivijo šuo ir užpuolė, šunys susikabino. Po kiek laiko jam pavyko šunis atkirti. Atėjęs kaimynas R. N. į jo priekaištą „matai, ką padarė tavo šuo“, pasakė „tai gerai‘. Jo šuniui buvo sužalotas kairys žandas, šunį gydys pas veterinarijos gydytoją;

- 2015-06-03 22.48 val. darytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos ant kelio esančios dėmės, panašios į kraują (b. l. 7-8);

- įvykio registracijos suvestine, iš kurios matyti, kad 2015-06-03 21.54 min. buvo gautas R. J. pranešimas apie tai, kad jam vaikštant su šunimi pribėgo kito kaimo gyventojo šuo (be pavadėlio ir antsnukio), kuris puolė ant pranešėjo šuns ir įkando; 2015-06-03 22.07 min. į įvykio vietą buvo išsiųsta patrulių grupė (b. l. 10);

- UAB „Puppis“ išrašas iš ligos istorijos, iš kurio matyti, kad R. J. su savo vokiečių aviganių veislės šuniu 2015-06-04, apie 2 val. nakties kreipėsi į veterinarinę kliniką, šuniui nustatytos kastinės žaizdos snukio srityje iš abiejų pusių, apie 2x2 cm dydžio, gausus kraujavimas, atlikus bendrą nejautrą, žaizdos sutvarkytos, paskirtas gydymas namuose, paskirti receptiniai vaistai Betamox inj. tirp. (b. l. 11);

- 2015-06-04 pinigų priėmimo kvito kopija, iš kurios matyti, kad UAB „Puppis“ už veterinaro paslaugas buvo sumokėta 89,00 Eur (b. l. 12);

- R. N. 2015-07-10 rašytinis paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2015-06-03 jis išleido savo mišrūnų veislės šunį palakstyti savo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Jo sklypas yra neaptvertas. Kiti jo šunys pradėjo loti (sodyboje laikomi 3 šunys, kurie yra nepririšti) ir vienas iš šunų nubėgo į kelią ir gatvėje jo šuo susikibo su kitu šuniu. Šalia buvo iš matymo pažįstamas, kaimynystėje gyvenantis R. J.. Matė, kaip R. J. spardo jo šunį ir nori savo šunį atitraukti. Matė, kad rankoje jis laikė šuns pavadėlį. Jis iš toli pašaukė savo šunį, kuris atbėgo pas jį. Jis savo šunį prižiūri, kad nepabėgtų iš teritorijos, bet jie pabėga tik dėl to, kad R. J. vedė pro jo sodybą savo šunį (b. l. 13).

Išklausius R. N. ir nuketėjusiojo R. J. paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2015-06-03 vakare, po 21.00 val., (duomenys neskelbtini), susipjovė R. N. mišrios veislės šuo ir nukentėjusiojo R. J. vilkinis šuo. Ginčo dėl šio fakto byloje nėra. UAB „Puppis“ išrašas iš ligos istorijos ir 2015-06-04 pinigų priėmimo kvito kopija įrodo, kad jog įvykio metu nukentėjusiojo R. J. vedžiotas, jam priklausantis šuo buvo sužalotas (nustatytos kastinės žaizdos), o už jo gydymą buvo sumokėta 89,00 Eur, t. y. nukentėjusysis patyrė 89,00 Eur žalą. Iš nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad konfliktas tarp šunų kilo, kai jam vedant po pasivaikščiojimo savo šunį, laikomą už pavadėlio, einant viešu keliu, iš šalia esančios R. N. neaptvertos sodybos išbėgo palaidas R. N. šuo ir užpuolė jo šunį. R. N., duodamas teismui paaiškinimus, patvirtino nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, kad vieta, kurioje įvyko šunų konfliktas, yra už jo sodybos teritorijos ribų, taip pat nurodė, kad jo sodybos teritorija yra neaptverta, prieš įvykį jis pats paleido savo šunį iš voljero palakstyti. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma neginčytinai įrodo, kad 2015-06-03 vakare R. N. priklausantis palaidas šuo, išbėgęs į (duomenys neskelbtini) gatvę iš neaptvertos teritorijos, įkando R. J. vilkinių veislės šuniui, dėl ko R. J. patyrė 89 Eur turtinę žalą. Šiuo atveju turtinė žala nuketėjusiajam R. J. buvo padaryta dėl to, jog R. N. neužtikrino, jog jo laikomas šuo neišeitų už žemės valdos, kurioje jis yra laikomas, ribos, paleidęs šunį iš voljero jo nepririšo, o paleido laisvai lakstyti savo neaptvertoje sodyboje, nors to daryti negalėjo, nes sodybos teritorija yra neuždara (nepatverta tvora), ir tokiais savo veiksmais jis pažeidė Taisyklių 31 ir 33 p. reikalavimus.

Iš R. N. skundo turinio ir jo teisme duotų paaiškinimų matyti, kad esminis argumentas, dėl kurio jis ginčija priimtą nutarimą, yra nutarime nurodytas pažeidimo padarymo laikas 2015-06-03, 21.00 val. Šis R. N. argumentas iš esmės yra pagrįstas, nes byloje surinktų įrodymų visuma – nukentėjusiojo R. J. 2015-06-03 paaiškinimas ir jo teisme duoti paaiškinimai, paties R. N. paaiškinimai patvirtina, kad konfliktas tarp šunų įvyko tą pačią dieną, tačiau šiek tiek vėliau, nei nurodyta R. N. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime – t.y. apie 21.30 - 21.50 val. Toks netikslus pažeidimo laiko nurodymas protokole laikytinas kaip neteisingai protokolą surašiusio asmens įvertintas pažeidimo padarymo laikas, tačiau tai nelaikytina esminiu proceso pažeidimu, sudarančiu pagrindą skundžiamą nutarimą naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes pats pažeidimo padarymo faktas yra nustatytas. Institucijos surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas netikslus pažeidimo padarymo laikas taip pat nesudaro pagrindo bylą grąžinti Institucijai naujo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimti nutarimą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802-2007, N444-3214/2008 ir kt.).

Todėl teismas patikslina skundžiamo nutarimo nustatomąją dalį, nurodydamas, kad pažeidimas padarytas „2015-06-03, laikotarpyje apie 21.30 - 21.50 val.“. Šios aplinkybės patikslinimas nekeičia nei padaryto pažeidimo esmės, nei jo kvalifikacijos. Tokiu būdu nėra pasunkinama R. N. padėtis ar pažeidžiamos jo teisės į gynybą, o tik patikslinamos įvykio aplinkybės, dėl kurių pažeidėjas pasisakė teikdamas skundą dėl Institucijos nutarimo bei nagrinėjant bylą teisme.

Administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 110 str. 10 d., pažeidėjui, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į jo asmenybę, pagrįstai buvo skirta minimali ATPK 110 str. 10 d. numatyta administracinė nuobauda – 144 Eur dydžio bauda, netaikant gyvūno (šuns) konfiskavimo.

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas Institucijos 2015-07-10 nutarimas Nr. 66N-33522401-14 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Nukentėjusiojo R. J. atstovė advokatė R. Šmigelskytė pateikė teismui pinigų priėmimo kvitus, iš kurių matyti, kad R. J. sumokėjo už teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija administracinėje byloje Nr. A4–689–03 yra išaiškinusi, jog ATPK 279 straipsnis numato išlaidų (darbo užmokesčio skirtumas, išlaidos, susiję su atvykimu pas bylą nagrinėjantį organą ir pan.) priteisimą administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams. Tačiau atstovavimo išlaidų atlyginimas ATPK nenumatytas (žr. pvz. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-340/2012). Todėl nuketėjusiojo atstovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už skundo surašymą ir atstovavimą, negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. N. skundo netenkinti.

Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo E. K. 2015-07-10 nutarimą Nr. 66N-33522401-15, kuriuo R. N. už Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda - 144 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.