Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja J. K.-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-6775-877/2016, kuria iš dalies tenkintas antstolės prašymas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė A. A. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti medinę malkinę bei sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš pareiškėjos, paskirti J. K. 50,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai, skaičiuojant nuo 2015 m. rugpjūčio 18 dienos (1 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi antstolės A. A. prašymą tenkino, leido išieškotojui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-04-10 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-140410-00019 – nugriauti ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos su M. S. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) pastatytą medinę malkinę, kurios ilgis – 6,10 m, plotis – 3,94 m, aukštis – apie 3 m, bei sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš J. K., skyrė J. K. 5 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nugriauti malkinę nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, baudą sumokant išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai (30–33 b. l.).

Teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys, skolininkės J. K. atsiliepime nurodytos aplinkybės bei suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės paaiškinimai patvirtina, jog J. K. neatliko veiksmų, kuriuos buvo įpareigota atlikti 2015 m. liepos 17 d. sprendimu. Nors J. K. perstatė malkinę ir pastatė ją apie 1,37 m atstumu nuo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos bei pakeitė malkinės išmatavimus, kurie dabar yra: ilgis – 6,10 m, plotis – 2,57 m, aukštis – apie 3 m, tačiau teismas konstatavo, kad tokia malkinės, esančios (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija nesudaro pagrindo konstatuoti sprendimo įvykdymo pilna apimtimi. A. J. K. argumentus, kad ji pašalino savavališkos statybos padarinius, teismas atmetė kaip nepagrįstus, konstatuodamas, jog ir sumažinta bei rekonstruota malkinė yra pastatyta tokiu būdu, kad jos įteisinimui yra reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas, kurio J. K. statybą kontroliuojančiai institucijai nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkė J. K. patraukė malkinę toliau nuo sklypo ribos, bandydama įvykdyti 2015 m. liepos 17 d. sprendimą, teismas skolininkei J. K. paskyrė 5 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, baudą sumokant išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja J. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. J. K. įvykdė Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą, t. y. nugriovė pastatytą malkinę, stovinčią ant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribos, ir, panaudodama tas pačias statybines medžiagas, pastatė malkinę, kurios matmenys: ilgis – 6,10 m., plotis – 2,57 m., aukštis apie 3,10 m. Antstolės reikalaujamo nugriauti pastato nėra, jo vietoje stovi kitas statinys, kuris yra nutolęs 1,37 m. nuo kaimyninio žemės sklypo ribos.

4.2. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), geodeziniai matavimai nėra atlikti, todėl nėra galimybės atlikti nesudėtingo pastato registracijos. Šiuo metu yra rengiami žemės sklypo kadastriniai matavimai, nesudėtingo pastato projektas bei ruošiamas pareiškimas gretimo sklypo savininkui dėl sutikimo gavimo tikslu įteisinti naujai pastatytą malkinę. Įpareigojimas nugriauti naujai pastatytą malkinę ir skirti 5 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną yra neproporcingas siekiamam tikslui atkurti teisėtumą ir pašalinti pažeistas statinio aukštingumo teisės aktų nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 17 d. sprendimu įpareigojo J. K. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-04-10 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-140410-00019 – nugriauti ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos su M. S. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) , pastatytą medinę malkinę, kurios ilgis – 6,10 m, plotis – 3,94 m, aukštis – apie 3 m, bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti šią medinę malkinę bei sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skųstas, todėl įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstolei A. A.. Antstolė A. A. 2016 m. sausio 18 d. aktu konstatavo, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimas neįvykdytas, todėl kreipėsi į teismą dėl leidimo taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes ir baudos skyrimo J. K. (v. b. 28 b. l.).

7. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi leido išieškotojui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-04-10 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-140410-00019 – nugriauti ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos su M. S. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) pastatytą medinę malkinę, kurios ilgis – 6,10 m, plotis – 3,94 m, aukštis – apie 3 m, bei sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš J. K.. Paskyrė J. K. 5 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nugriauti malkinę nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, baudą sumokant išieškotojo naudai. J. K. su šia teismo nutartimi nesutinka.

8. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti tokius veiksmus, tačiau savo iniciatyva per teismo nustatytą terminą jų neatlieka, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 771 straipsnyje nustatytos priemonės. Pagal šį straipsnį, pirmiausia, antstolis, nustatęs, kad toks sprendimas neįvykdytas, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį teismui (CPK 771 straipsnio 1 dalis). CPK 771 straipsnyje nustatyti sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi priklausomai nuo to, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti ar nutraukti atsakovas, gali atlikti ar nutraukti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys. Skolininkui nevykdant teismo sprendimo gera valia, vienas iš būdų pasiekti, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas – leisti jį įvykdyti išieškotojui skolininko lėšomis, tačiau tai galima tik tokiais atvejais, kai vykdytina prievolė nėra asmeninio pobūdžio. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priima nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013).

9. Taigi, teismo nustatytą pareigą nugriauti statinius gali atlikti ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas, teismui jam tokią teisę suteikus. Pažymėtina, kad CPK 273 straipsnio 2 dalyje atskirai aptarti teismo sprendimai bylose dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, nustatant, kad tokiais atvejais gali būti priimtas sprendimas, nurodytas statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą kreipėsi inspekcija arba dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo kitas viešojo administravimo subjektas ar prokuratūra, teismas, priimdamas šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą, jame nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens lėšomis. Taigi, įstatymų leidėjas pripažįsta, kad neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats atsakovas. Kadangi neteisėtos statybos padarinių šalinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis, tai už įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius nevykdymą negali būti skiriama bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio surašyto akto pagrįstumą ir nustatęs, jog skolininkas sprendimo neįvykdė, taip pat į tai, kad antstolio nurodymas į CPK 771 straipsnį pareiškime ar prašyme skirti baudą skolininkui teismo nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014), konstatavo, kad teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. Nustatęs, kad skolininko prievolė nėra asmeninė ir sprendime yra nustatyti jo neįvykdymo padariniai pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, teismas turėtų antstolio prašymą taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytas sankcijas atmesti, tačiau kartu, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, taikyti CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimo neįvykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-467/2014).

11. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 771 straipsnio 2 dalimi – taikė Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendime nustatytus sprendimo neįvykdymo teisinius padarinius – leido išieškotojui įvykdyti teismo sprendimą skolininkės lėšomis. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo teisinius padarinius, nepagrįstai apeliantei skyrė baudą CPK 771 straipsnio 5 dalies pagrindu. Vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis šioje dalyje naikintina.

12. Apeliantė J. K. atskirajame skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą ji įvykdė, t. y. nugriovė pastatytą malkinę, stovinčią ant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribos, ir, panaudodama tas pačias statybines medžiagas, pastatė kitą malkinę, kurios matmenys: ilgis – 6,10 m, plotis – 2,57 m, aukštis apie 3,10 m. Apeliantės teigimu, senosios malkinės vietoje stovi visiškai kitas statinys, kuris yra nutolęs 1,37 m nuo kaimyninio žemės sklypo ribos (41 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis atskirojo skundo argumentas yra teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

13. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų: pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą. Privalomą rašytinį gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimą (susitarimą) numato ir Statybos techninio reglamento ATR 1.07.01.2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktas. Kadangi apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, o atskirajame skunde ji pati nurodė, kad atstumas iki kaimyninio žemės sklypo ribos yra 1,37 m, todėl, net ir sumažinus malkinės matmenis, malkinė neatitinka sodo sklype statomiems statiniams keliamų reikalavimų. Sutiktina su suinteresuoto asmens argumentu, jog pasikeitus savavališkai pastatyto statinio techniniams matmenims, tai negali būti traktuojama kaip naujo statinio statyba. Civilinės ir vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad savavališkai pastatyta malkinė, dėl kurios yra priimtas Kauno apylinkės teismo 2015-07-17 sprendimas, nėra nugriauta, o sprendimas nėra įvykdytas. Apeliantė šių duomenų nepaneigė, įrodymų, patvirtinančių teismo sprendimo įvykdymą, nepateikė. Pirmosios instancijos teismui konstatavus teismo sprendimo neįvykdymo faktą, pagrįstai leista taikyti Kauno apylinkės teismo 2015-07-17 sprendime nurodytas pasekmes. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais, 2016-04-21 nutarties dalis dėl leidimo išieškotojui nugriauti savavališkai pastatytą malkinę paliktina nepakeista.

14. CPK 771 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Minėta teisės norma reglamentuoja teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymą skolininkui nevykdant teismo sprendimo, todėl, vadovaujantis šia teisės norma, tikslintina Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis, išieškotojui leidžiant įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą, o ne Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-04-10 privalomąjį nurodymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria J. K. skirta 5 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nugriauti malkinę nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, baudą sumokant išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai.

Patikslinti nutarties dalį, kuria leista išieškotojui nugriauti medinę malkinę, ir ją išdėstyti taip:

Leisti išieškotojai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, juridinio asmens kodas 288600210, įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą - nugriauti ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos su M. S. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pastatytą medinę malkinę, kurios ilgis – 6,10 m, plotis – 3,94 m, aukštis – apie 3 m, bei sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš J. K., a. k. (duomenys neskelbtini)