Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei D. B., trečiajam asmeniui notarei R. V. dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo prašo: panaikinti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, mirus (duomenys neskelbtini) K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Teismui netenkinant reikalavimo panaikinti D. B. (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, mirus (duomenys neskelbtini) K. S., reiškiamas alternatyvus reikalavimas:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje neginčytinai nustatytas faktas, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė yra brolis ir sesuo (el. b. 2 tomas, b. l. 49, 50), kurie po mirties lygiomis dalimis paveldėjo savo mirusio tėvo K. S. turtą (el. b. 2 tomas, b. l. 94). Akivaizdu, kad nelieka ginčo, jog žemės sklypas lygiomis dalimis tarp šalių yra padalintas teisėtai ir pagrįstai, tačiau kyla ginčas dėl kito nekilnojamojo turto–pastatų padalijimo.

Ieškovo K. S. tėvai yra O. E. S., mirusi (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 tomas b. l. 52) ir K. S., miręs (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 tomas b. l. 45). Ieškovas turi vieną seserį, atsakovę D. B. Ieškovo tėvai O. E. S. ir K. S. susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 tomas b. l. 70).

Ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) kartu su savo abiem tėvais gyveno 67,78 kv. m naudingo ploto gyvenamajame name, adresu: (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) ieškovo tėvas K. S., gyvendamas santuokoje su ieškovo motina O. E. S., sudarė pirkimo pardavimo sutartį dėl gyvenamojo namo, 67,78 kv. m ir jo priklausinių – ūkinio pastato ir rūsio, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo už 28151,05 rublių. Už perkamą namą ieškovas S. K. sumokėjo 2718 rub., ieškovo motina O. S. sumokėjo 11000 rub., ieškovo tėvas S. K. sumokėjo 14540 rub. (el. b. 1 tomas b. l. 20 – 23).

Civilinio kodekso 3.88 straipsnis vertintinas kaip norma, kuri detalizuoja bendrąją normą, kad visas turtas, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Ši norma taip pat nustato, kad turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neturi reikšmės, kieno vardu jis įgytas – vieno ar abiejų sutuoktinių (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

O. E. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po O. E. S. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą įpėdiniai nesikreipė.

(duomenys neskelbtini) mirė ieškovo tėvas, po jo mirties, per įstatymu nustatytą terminą, dėl palikimo priėmimo kreipėsi ir ieškovas, ir atsakovė. Laikotarpiu nuo 2002 iki 2008 metų paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti, nes vienintelis registruotas turtas buvo santuokoje su O. E. S. įgytas gyvenamas namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ieškovas. 2008-03-14 buvo priimti Apskrities viršininko įsakymas (duomenys neskelbtini) ir sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dviejų žemės sklypų, t. y. 0,2800 ha, esančio po gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), ir 2,400 ha, esančio (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota mirusio K. S. nuosavybė į minėtus žemės sklypus.

(duomenys neskelbtini) buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai atsakovei ir ieškovui į po ½ dalį po K. S. mirties atsiradusių žemės sklypų, t. y. 0,2800 ha žemės sklypo, esančio po gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), ir 2,400 ha, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 tomas b. l. 94–98).

(duomenys neskelbtini) Prienų rajono 2-ajame notaro biure gauti (duomenys neskelbtini) ieškovo K. S. ir atsakovės D. B. pareiškimai dėl palikimo priėmimo po jų tėvo, K. S., mirties (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Šių pareiškimų pagrindu Notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo išduotas liudijimas apie priimtą palikimą, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė kreipėsi į notaro biurą su bendru prašymu išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į šiuos mirusiojo K. S. vardu registruotus žemės sklypus: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei buvo išduotas bendras paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo abu įpėdiniai lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, paveldėjo žemės sklypus.

(duomenys neskelbtini) atsakovė D. B. kreipėsi į notaro biurą su prašymu išduoti papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į ½ dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini). Notarė, įvertinusi paveldėjimo byloje esančius duomenis, (duomenys neskelbtini) atsakovei išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovė paveldėjo ½ dalį šio turto: pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) į notaro biurą su prašymu išduoti papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į ½ dalį pastatų kreipėsi ir ieškovas K. S. Notarė, įvertinusi paveldėjimo byloje esančius duomenis, ieškovui taip pat (duomenys neskelbtini) išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas paveldėjo ½ aukščiau minėtų pastatų.

Nagrinėjamu atveju būtina pastebėti, jog notaro veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos notariato įstatymas (toliau – Notariato įstatymas). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notariatas yra visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektinės teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaro veiklos ypatumus savo praktikoje yra aptaręs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veikla ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka ir reikalavimu – atsisakyti atlikti toki veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Pabrėžtina, kad notaras atlikdamas notarinius veiksmus, o konkrečiai šiuo atveju, priimdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir išduodamas paveldėjimo teisės liudijimus, yra saistomas ne tik aukščiau minėto Notariato įstatymo, tačiau ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių paveldėjimo teisinius santykius. Todėl, prieš atlikdamas minėtą notarinį veiksmą, notaras privalo patikrinti prašomo atlikti notarinio veiksmo atitiktį ne tik notaro veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, bet ir CK bei kitų aktualių teisės aktų reikalavimams. Kaip minėta, Notariato įstatymo 1 straipsnyje numatyta, jog notarams suteikta teisė juridiškai tvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tai lemia, jog prieš atlikdamas bet kokius notarinius veiksmus, notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Būtina pažymėti, jog notarui taikomas bonus pater familias etalonas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013, teisėjų kolegija pažymi, kad bonus pater familias etalono taikymas notarui reiškia ne tik tai, kad jis turi būti toks geras teisininkas, kad nebūtų sandorių, turiniu ar forma neatitinkančių įstatymų, bet ir toks atidus teisininkas, kad atkreiptų dėmesį į visas sandorio sudarymo aplinkybes, o kilus menkiausiai abejonei, darytų viską, kad sandoris būtu įformintas tinkamai, arba atsisakytų atlikti notarini veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis).

Taigi, teisės aktai įpareigoja notarą elgtis ypatingai atidžiai ir rūpestingai ir įsitikinti, jog prašymas atlikti notarinį veiksmą yra pagrįstas ir teisėtas. Pastebėtina, jog jau minėto Notarų etikos kodekso 8 straipsnio 1 dalyje numatyta –„Notaras notarinius veiksmus atlieka asmenų prašymu, užtikrindamas visų notarinio veiksmo šalių interesų apsaugą“.

Notarė, atlikdama notarinius veiksmus, atsižvelgė į pačių ginčo šalių dar 2002 metais pateiktą (duomenys neskelbtini) seniūno A. L. išduotą pažymėjimą apie asmens gyvenamąją vietą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 tomas b. l. 46). Byloje nėra ginčo dėl to, jog mirusysis K. S. buvo sudaręs santuoką su ginčo šalių motina O. E. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į O. E. S., turtą, Prienų rajono 2-ajame notaro biure nebuvo pradėta, t. y. niekas iš galimų įpėdinių nesiėmė aktyvių veiksmų, kad įgytų paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises. Prieš išduodama šioje civilinėje byloje ginčijamus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, notarė patikrino abiejų mirusių sutuoktinių duomenis ir įpėdinius VĮ Registrų centro duomenų bazėse. Atlikus minėtą patikrą buvo nustatytas faktas, kad sutuoktiniai testamentų nepaliko, ir abiejų sutuoktinių įstatyminiai įpėdiniai yra tie patys asmenys: ieškovas ir atsakovė.

Atsižvelgiant į tai, jog mirusysis K. S. buvo sudaręs santuoką su O. E. S., mirusia (duomenys neskelbtini), notarei kilo pareiga vadovautis O. E. S. palikimo atsiradimo metu (duomenys neskelbtini) galiojusiu palikimo priėmimo klausimus reglamentavusiu 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintu Civiliniu kodeksu (toliau – 1964 m. CK). Atvejis, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, yra įtvirtintas tiek 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnyje, tiek dabar galiojančio Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju yra ypatingai svarbu akcentuoti, jog 1964 m. CK galiojimo metu juridinę reikšmę turintis faktas, jog asmuo priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, buvo nustatomas ne vien tik teismo sprendimu (kaip yra šiuo metu), bet taip pat ir kitomis įrodomąją galia turinčiomis priemonėmis. Ši pozicija yra grindžiama teisingumo ministro 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtintos Notarinių veiksmų atlikimo Lietuvos notarinėse kontorose instrukcijos 95 punkto 2 dalimi bei ją aptariančia aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kurioje nurodoma: pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, asmuo, priėmęs palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti ir norėdamas gauti jo nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą – paveldėjimo teisės liudijimą – privalėjo kreiptis į notarą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad palikimas priimtas valdyti. Tokiais įrodymais galėjo būti: namų valdybos pažymėjimas, vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymėjimas, kad įpėdinis gyveno kartu su palikėju arba kad įpėdinis priėmė palikėjo turtą, finansų organo pažymėjimas, kad įpėdinis po palikimo atsiradimo mokėjo gyvenamojo namo mokesčius, arba mokesčių mokėjimo kvitai, įsigaliojusio teismo sprendimo, nustatančio faktą, jog palikimas buvo laiku priimtas, nuorašas bei kitokie dokumentai, patvirtinantys faktą, kad įpėdinis pradėjo valdyti palikėjo turtą (Teisingumo ministro 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtintos Notarinių veiksmų atlikimo Lietuvos TSR valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijos 95 punkto 2 dalis). Taigi, teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatomas teisiškai reikšmingas faktas, kad asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, buvo vienas iš įrodymų, bet ne vienintelis palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Paveldėjimo byloje esančiame seniūno pažymėjime nurodoma, jog būtent mirusysis K. S., iki mirties (duomenys neskelbtini) gyveno ir buvo registruotas (duomenys neskelbtini) ir buvo namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) galva. Negali būti ginčo dėl to, jog vadovaujantis aukščiau aptarta kasacinio teismo praktika, toks dokumentas yra pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, kad mirusysis K. S. priėmė savo mirusios sutuoktinės O. E. S. palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Apibendrinant O. E. S. palikimo atsiradimo metu (duomenys neskelbtini) galiojusių palikimo priėmimo klausimus reglamentavusių teisės aktų reikalavimus bei juos aptariančią kasacinio teismo praktiką konstatuotina, jog paveldėjimo byloje esant ginčo šalių pateiktam pažymėjimui, notarė turėjo pareigą vertinti, kad mirusysis K. S. priėmė mirusios savo sutuoktinės O. E. S. palikimą pradėjęs faktiškai ji valdyti. Dėl šios priežasties ginčijamų (duomenys neskelbtini) liudijimo ir (duomenys neskelbtini) liudijimo išdavimo metu visi pastatai turėjo būti laikomi mirusiojo K. S. nuosavybe.

Pažymėtina, jog paveldėjimo byloje esant seniūno pažymėjimui, pastatų nuosavybės forma (ar bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė su sutuoktine O. E. S. ar asmeninė mirusiojo K. S. nuosavybė) neteko prasmės, kadangi bet kuriuo atveju visų pastatų savininku vis tiek turėjo būti laikomas mirusysis K. S. Pirmuoju atveju, jei pastatai laikytini mirusiojo K. S. ir O. E. S. bendrąja jungtine nuosavybe, seniūno išduoto pažymėjimo pagrindu mirusysis K. S. laikytinas savo sutuoktinės turto, tame tarpe ir 1/2 dalies pastatų, paveldėtoju. Antruoju atveju, jei pastatai laikytini asmenine mirusiojo K. S. nuosavybe, tai pastatų dalis į O. E. S. palikimą apimtį apskritai negalėjo patekti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovo K. S. teiginiu, kad atsakovė pripažįsta faktą, kad ieškovas su šeima gyveno ir gyvena ginčo namuose. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių tėvas nebuvo sudaręs testamento, kaip ir nėra ginčo dėl to, kad atsakovė turėjo teisę paveldėti jai pagal įstatymą priklausančią turto dalį po tėvo mirties. Esmė yra ta, kad atsakovė ir ieškovas negalėjo po tėvo mirties paveldėti to, ko tėvas neturėjo, t. y. jo sutuoktinei O. E. S. priklausančios turto dalies. Šiuos ieškovo argumentus kategoriškai paneigia paveldėjimo byloje esantis seniūno pažymėjimas, kurio, atsižvelgiant į O. E. S. palikimo atsiradimo metu (duomenys neskelbtini) galiojusių palikimo priėmimo klausimus reglamentavusių teisės aktų reikalavimus, visiškai pakako konstatuoti juridinę reikšmę turinčiam faktui, jog mirusysis K. S. priėmė savo mirusios sutuoktinės palikimą pradėdamas faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą. Ši aplinkybė lemia, jog visi pastatai bet kuriuo atveju priklausė mirusiajam K. S. Atkreiptinas dėmesys, jog kitoks susidariusios situacijos vertinimas prieštarautų kasacinio teismo suformuotai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Rašytiniais įrodymais įrodyta, kad šalių mirusiems tėvams priklausiusiame name gyveno ne tik ieškovas, bet ir atsakovė, tai patvirtina rašytiniai įrodymai, kurie atsakovės yra pridėti prie tripliko – Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, kurioje nurodyta, kad D. B. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). Taigi, po motinos O. E. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos turtą valdė ne tik ieškovas, bet ir atsakovė, atsakovė gyveno šiame name, dirbo nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kolūkyje, buvo priimta į jo narius, tai patvirtina kolūkiečio knygelė išduota atsakovei. Atsakovei priklausantys investiciniai čekiai buvo panaudoti ginčo turto įgijimui, tačiau namas buvo įgytas bendrąja jungtine nuosavybe mirusių tėvų ir dėl to ginčo nėra, nes niekada nebuvo ketinama šio namo bendrasavininkiu padaryti ieškovą ar atsakovę. Šiuo atveju būtina vertinti tą aplinkybę, kad ginčo namo pirkimo–pardavimo sutartis nėra pateikta VĮ Registrų centre.

Ieškovas pripažįsta tą aplinkybę, kad buvo visų šeimos narių sutarimu nuspręsta, kad tėvas bus šeimos galva ir jo vardu bus privatizuotas gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai.

O. E. S. palikimo atsiradimo metu (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo tik vienas iš pagrindų tokiam faktui nustatyti, tačiau jokiu būdu ne vienintelis. Toks faktas galėjo būti nustatomas ir institucijų išduotų dokumentų, tokių kaip paveldėjimo byloje esantis seniūno išduotas pažymėjimas, pagrindu. Paveldėjimo byloje nėra jokių dokumentų, institucijų išduotų pažymų, kurie (kaip seniūno pažymėjimas) būtų pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusios O. E. S. palikimą be mirusiojo K. S. priėmė ir kiti jos įpėdiniai, tame tarpe ir ieškovas. Antra vertus, juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovo ir atsakovės tėvas priėmė mirusios savo sutuoktinės palikimą, iki šios dienos nėra paneigtas ir yra galiojantis. Dėl šios priežasties, nepaisant pastatų nuosavybės formos (ar bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė su sutuoktine O. E. S. ar asmeninė mirusiojo K. S. nuosavybė), mirusysis K. S. laikytinas visų pastatų savininku, o ne tik ½ dalies pastatų savininku. Ieškovas pateikė prašymą notarei dėl papildomo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo į ½ dalį visų pastatų, o ne į ¼ dalį, taigi, tokiu būdu laikė tėvą visų pastatų, o ne tik ½ dalies pastatų, savininku. Šią aplinkybę patvirtina civilinėje byloje esanti (duomenys neskelbtini) prašymo, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kuriame nurodoma: (duomenys neskelbtini) mirus tėvui K. S., prašau išduoti papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į ½ (vieną antrąją) dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini). Norėdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimą (pagal dabartinį savo įsivaizdavimą pateikiamą procesiniuose dokumentuose) tik į tėvo dalį, ieškovas turėjo teikti prašymą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Pagal Notariato įstatymo 52 straipsnio 2 dalį, kai turtas registruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatantis nuosavybės teisės liudijimas. Notarinėje praktikoje pagal analogiją vadovaujamasi Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalimi ir reikalaujama, kad pergyvenusio sutuoktinio sutikimas būtų išreikštas raštu. Tuo atveju, kai abu sutuoktiniai yra mirę, t. y. vėliau miršta ir pergyvenęs sutuoktinis, išduodamas nuosavybės teisės liudijimas mirusiojo sutuoktinio vardu, jeigu to sutuoktinio, kuris turėjo teisę prašyti nuosavybės teisės liudijimo, įpėdiniai to prašo.

Nagrinėjamu atveju mirusiojo K. S. įpėdiniai (ieškovas ir atsakovė) ne tik, kad neprašė išduoti nuosavybės teisės liudijimo, bet ir nepateikė nuosavybės teisės į pastatus registravimo juridinio dokumento, nes, matyt, jo neturėjo. (duomenys neskelbtini) prašymo, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), turinys bei aplinkybė, jog paveldėjimo byloje nebuvo pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, patvirtina, jog ir pats ieškovas visą laiką laikė, jog jo tėvas K. S. priėmė savo sutuoktinės O. E. S. palikimą ir tapo vieninteliu pastatų savininku.

Šiuo metu galiojantis Civilinis kodeksas numato, kad juridinę reikšmę turinčius faktus dėl palikimo priėmimo nustato tik teismas. Pabrėžtina, jog tokios pozicijos laikosi ir pats ieškovas, kuris dublike nurodo ir teismo posėdžio metu nurodė, kad „tik teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo“. Nuo O. E. S. mirties, per trisdešimt metų ieškovas niekada nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis priėmė mirusios savo motinos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, nustatymo. Dar daugiau, ieškovas tokių aplinkybių ar tikslų niekada nenurodė ir notarei. Toks faktinis ieškovo elgesys per visą laikotarpį po O. E. S. rodo, jog ieškovas nesiekė paveldėti po jos mirties. Posėdžio metu nurodė, kad nebuvo poreikio to daryti.

Reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo gali reikšti ir atsakovė. Paveldėjimo byloje esantys duomenys patvirtina, jog po O. E. S. mirties pastatuose savo gyvenamąją vietą buvo registravę tiek ieškovas, tiek ir atsakovė. Nors paveldėjimo byloje ir nėra seniūno išduotam pažymėjimui savo įrodomąją galią galinčių prilygti dokumentų, kurie patvirtintų, jog ieškovas ir atsakovė priėmė mirusios savo motinos palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti, tačiau šie įpėdiniai turi vienodas galimybes kreiptis dėl tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismine tvarka. Pažymėtina, kad teismui nustačius, jog tiek ieškovas, tiek ir atsakovė priėmė mirusios savo motinos O. E. S. palikimą pradėdami faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą, ginčo šalių nuosavybės dalys nepasikeistų ir jiems vis tiek priklausytų po ½ dalį pastatų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuoja teisminė praktika nurodo, kad jeigu ilgą laiką palikimą tariamai priėmęs asmuo nesikreipė nei į notarą nei į teismą, kas šiuo atveju buvo po motinos mirties, tai po ilgo laiko tarpo, šios bylos atveju beveik po trisdešimt metų, jis gali pretenduoti tik į tą turtą kuris yra išlikęs ir kurio kiti įpėdiniai nėra priėmę ir nėra jo įforminta.

Be to teismas privalo vadovautis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, kaip tai numato Civilinio kodekso 1.5 straipsnis. Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad ginčo pastatų savininkas buvo šalių tėvas K. S. Tuo laikotarpiu galiojo kolūkinė teisė. Visas ūkis buvo įregistruotas K. S., A., vardu. Būtent ir pirkimo–pardavimo sutartis, nors bandoma rašytinius įrodymus nuginčyti liudytojų parodymais, tačiau tą draudžia procesinės teisės normos, rašytiniai įrodymai nuosavybės teisės įregistravimas K. S., A. vardu, gali būti nuginčijamas tik rašytiniais įrodymais. Liudytojai teigia, kad specialistui buvo suteiktas namas, jei taip būtų, tai būtų ir kolūkio sprendimas ar būtų kitas dokumentas, sutartis, kuomet namas buvo privatizuotas būtų taip pat sudaryta ieškovo vardu. Buvo senesnis namas, kuris buvo apgriuvęs, todėl ginčo namas buvo suteiktas ginčo šalių tėvui. Namo privatizacijai buvo panaudoti čekiai, tiek mirusiojo, tiek mirusios motinos tiek ir paties ieškovo, tiek ir atsakovės. Vykstant privatizacijai, kuomet buvo privatizuotas ginčo turtas, 1992 m., atsakovė dar buvo nepilnametė, todėl visi investiciniai čekiai jos buvo apiforminti jos tėvų vardu. Jie ir buvo panaudoti namo privatizavimui.

Ieškovas neginčijo šios sutarties, neginčijo nuosavybės teisių į ginčo turtą nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovas pateikė teismui šią sutartį, patvirtino, kad ši sutartis visada buvo pas jį, jis su ja sutiko, jos neginčijo, tai daryti išvados, kad namas buvo suteiktas jam, nėra jokio teisinio pagrindo. Be to ieškovas pats pripažino tą aplinkybę, kad privatizavimo metu jie sutiko, kad ginčo pastatai būtų privatizuoti mirusiojo K. S., A., vardu.

Po tėvų mirties buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į pasodybinį sklypą. Ieškovas puikiai žinojo, kad viskas jam tenka lygiomis dalimis su atsakove, dėl to jis ir parašė notarei tokį prašymą, kurio net neprašo nuginčyti ieškinio reikalavimu. Todėl teismas negali tenkinti ieškinio reikalavimų, ieškovui neprašant panaikinti prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį turto.

Bylos faktinės aplinkybės grindžiamos ne liudytojų parodymais, o rašytiniais įrodymais, yra pateikta namų ūkio knyga, kuri rašyta iki motinos mirties, po motinos mirties, namų ūkyje buvo tėvas, ieškovas ir atsakovė.

Byloje yra pateikti ir kiti rašytiniai įrodymai, pažymėjimas apie asmens gyvenamąją vietą, šiame pažymėjime yra padaryta klaida dėl datos, išduodant pažymėjimą, tačiau pats tekstas yra surašytas teisingas, kad K. S. iki mirties gyveno ir buvo registruotas ginčo pastate ir buvo ūkio galva. Visi dokumentai patvirtina, kad mokesčiai buvo mokami K. S., A., vardu ir jis juos po savo sutuoktinės mirties mokėjo ir niekada šis ūkis nebuvo perrašytas ieškovo vardu.

Pateikta Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad atsakovė D. B. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Iki to laiko namų ūkio knygoje yra įregistruota, kad ji buvo tame ūkyje, buvo deklaruota nuo (duomenys neskelbtini). Paminėti dokumentai patvirtina, kad kaip ieškovas, taip ir atsakovė buvo deklaruota minėtu adresu, gyveno šiame ginčo turte ir po motinos mirties.

Ieškovas teigia, kad ieškovo vaikai gimė ir deklaravę gyvenamąją vietą ginčo pastate, tačiau byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad atsakovės sūnus nuo gimimo iki (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs gyvenamąją vietą ginčo turte.

Ieškovas taip pat teigia, kad atsakovė nebuvo (duomenys neskelbtini) kolūkio narė. Byloje pateikta narystės kolūkyje knygelė, kurioje nurodyta, kad atsakovė nuo (duomenys neskelbtini), priimta į (duomenys neskelbtini) kolūkio narius. Faktas, kad atsakovė 1993 metais dirbo ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje, vėliau buvo atleista ir pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) siuvykloje, nepakeičia fakto, kad ji gyveno ginčo pastate, nes kaip nurodo pati atsakovė, ji į darbą važinėjo iš namų. Daryti išvados, kad pastovi gyvenamoji vieta yra toje vietovėje kur yra darbo vieta nėra jokio teisinio pagrindo. Nors liudytojai nurodė, kad atsakovė gyveno kažkur kitur, tačiau konkrečiai negalėjo nurodyti pas ką ir kur tiksliai gyveno atsakovė. Todėl teismas esant rašytiniams įrodymams negali remtis liudytojų menamais parodymais.

Po motinos mirties likusį turtą valdė trys asmenys, tėvas, kuris buvo šeimos galva, ieškovas ir atsakovė.

Ieškovas teigia, kad jis remontavo ginčo namą. Tačiau pateikti įrodymai apie remontą tik 2018 metais. Ieškovas taip pat pastatė tvorą, tačiau žemė buvo jau paveldėta lygiomis dalimis, tai jis be atsakovės sutikimo tvorą statė. Ieškovas visada žinojo, kad ginčo namo savininkas yra su atsakove ir jis tai įtvirtino pateikdamas prašymą notarei, todėl buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, jie įregistruoti Registrų centre. Atsakovė neprieštaravo, kad ieškovas naudojosi visu ginčo turtu, tačiau ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad jis yra viso ginčo turto savininkas.

Liudytojų parodymais teismas negali remtis, nes jie yra fragmentiški, dalis liudytojų ten negyveno, lankydavo savo giminaičius, apie tam tikras detales apie kurias davė parodymus jiems tapo žinoma iš kitų asmenų, kurie buvo nedraugiškuose santykiuose su mirusiais tėvais.

Ieškovas taip pat pripažino ir aplinkybę, kad iš ginčo namų jis su šeima buvo išėjęs ir pats, tuomet juose gyveno tėvas ir atsakovė. Tai patvirtina, kad mokesčių našta buvo palikta tėvui.

Apibendrinant sprendime išdėstytas aplinkybes ir įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad ginčo (duomenys neskelbtini) liudijimą ir (duomenys neskelbtini) liudijimą panaikinti nėra pagrindo, notarė juos išdavė vadovaudamasi aktualių teisės aktų reikalavimais bei aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, buvo atidi ir rūpestinga. Išduodama minėtus liudijimus notarė vadovavosi paveldėjimo byloje buvusiu seniūno išduotu pažymėjimu bei aplinkybe, jog ginčo šalys (ieškovas ir atsakovė), pateikdamos prašymus dėl minėtų paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimų išdavimo, pripažino, jog visų pastatų savininku yra tik jų tėvas K. S., jog jokių kitų juridinę reikšmę turinčių faktų dėl mirusiosios O. E. S. palikimo priėmimo (duomenys neskelbtini) liudijimo ir (duomenys neskelbtini) liudijimo išdavimo metu nebuvo, kaip ir nėra šiuo metu. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog ieškovas nėra įrodęs, jog jis priėmė palikimą po savo motinos O. E. S. mirties, nėra jokio pagrindo panaikinti (duomenys neskelbtini) liudijimą ir (duomenys neskelbtini) liudijimą, todėl šis ieškinio reikalavimas turi būti atmestas.

Ieškovas pirmuoju ieškinio reikalavimu iš esmės ginčija palikėjo K. S., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniams, t. y. pačiam ieškovui K. S. ir atsakovei D. B. išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, tik kuriuos nuginčijus ieškovui antruoju ieškinio reikalavimu galėtų kilti teisinės pasekmės prašant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas po O. E. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiniu valdymu. Kadangi, po ieškovo K. S. motinos mirties likęs turtas jau yra patekęs į įpėdinių, mirus ieškovo tėvui, paveldėto turto sudėtį, notarės išduotų paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu, ir jie yra nenaikinami, todėl, esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad, jeigu į turtą kitam įpėdiniui yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas (CK 5.8 straipsnis). Esant pirmiau paminėtam, pateiktas ieškinio reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas, nes ieškovas tik esant nuginčytiems paveldėjimo teisės liudijimams, turi pagrindą kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kasacinis teismas taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; kt.). Taigi, šiuo atveju neturėdamas subjektinės teisės reikšti antrąjį reikalavimą, ieškovas neturi teisės ar įstatymų saugomo intereso (CPK 5 straipsnis), kuris turi būti apgintas, todėl tokio pobūdžio ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas ir jis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš byloje pateiktų advokatės Aušros Ručienės prašymo ir prie jo pridėtų sąskaitų už teisinę pagalbą ir mokėjimo nurodymo kopijų (el. b. 3 tomas, b. l. 33–37) matyti, kad atsakovė turėjo 4000 Eur atstovavimo išlaidų. Įvertinus tai, kad atsakovės atstovė teikė teisines konsultacijas, rengė atsiliepimus į ieškinį, rengė tripliką, dalyvavo teismo posėdžiuose, išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 punktai), todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo K. S.

Taip pat byloje trečiąjį asmenį notarę R. V. atstovavo advokatė Audronė Žemeckė.

Iš byloje pateiktų advokatės Audronės Žemeckės prašymo ir prie jo pridėtų sąskaitų už teisinę pagalbą ir mokėjimo nurodymo kopijos (el. b. 3 tomas, b. l. 25–27) matyti, kad notarė R. V. turėjo 847 Eur atstovavimo išlaidų. Įvertinus tai, kad trečiojo asmens atstovė teikė teisines konsultacijas, rengė atsiliepimą į ieškinį, rengė tripliką, dalyvavo teismo posėdyje, išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 punktai), todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo K. S.

Taip pat byloje susidarė bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą, jos sudaro 79,49 Eur, jos priteistinos iš ieškovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) atstovavimo išlaidų ir trečiajam asmeniui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) atstovavimo išlaidų ir 79,49 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 49 ct) valstybei (ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.