- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- e2S-963-889/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01709-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Investa Baltic“
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei „Center-Europe“
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Investa Baltic“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Investa Baltic“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Center-Europe“ dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Investa Baltic“ pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašė priteisti iš skolininkės UAB „Center-Europe“ 23 994 Eur skolą, 63 824,04 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 441 žyminį mokestį, 120 Eur už teisines paslaugas ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą (prekes sandėliuojamas Lietuvoje), pinigines lėšas ir turtines teises, areštuojant Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse bankuose esančias pinigines lėšas, nuosavybės teise priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto reikalavimo sumos – 87 818,04 Eur. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių skolininkė gali imtis nesąžiningų veiksmų (paslėpti turtą, perleisti prekes tretiesiems asmenims ar pan.), dėl kurių teismo įsakymo įvykdymas gali tapti sunkesnis arba pasidaryti neįmanomas. Skolininkė laiku neatsiskaitė, nereaguoja į siunčiamus reikalavimus, priminimus ir pranešimus, vengia kontakto atskiromis ryšio priemonėmis – telefonu, elektroninio pašto, WhatsApp programėle ir kt. Be to, praėjo ilgas laiko tarpas (67 dienos), kai skolininkė negrąžina už prekių įsigijimą ir jų pristatymą sutartomis sąlygomis avansu pervestų piniginių lėšų; neatmestina, kad skolininkė nuo pat pradžių pateikdama pasiūlymą apie galimų prekių tiekimą ir sudarydama sutartį neplanavo pristatyti prekių. Skolininkės įmonės akcininkai ir vadovė yra ne Lietuvos piliečiai, o Lietuvoje gyvena ir veiklą vykdo pagal Migracijos departamento išduotą dokumentą, suteikiantį užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Skolininkė 2023 m. rugpjūčio 25 d. turėjo 2 241,77 Eur sumos socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi kreditorės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Teismas nurodė, jog nei didelė reikalavimų suma, nei prasta skolininkės finansinė padėtis nėra pakankamos aplinkybės konstatuoti sprendimo neįvykdymo grėsmę, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų į turto paslėpimą, jo masės ar vertės sumažinimą.
2.2. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad kreditorė nepagrindė skolininkės nesąžiningumo. Kreditorės argumentai, kad skolininkė, nevykdydama pirkimo–pardavimo sutarties ir negrąžindama avanso, elgiasi nesąžiningai, yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau savaime nesudaro pagrindo nuspręsti apie skolininkės nesąžiningus ketinimus išvengti prievolės vykdymo, nes prievolės nevykdymas gali būti nulemtas įvairių, nebūtinai su skolininkės nesąžiningumu susijusių priežasčių.
2.3. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas kreditorės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atmetė kaip nepagrįstą, kreditorei neįrodžius, jog egzistuoja sąlygos, būtinos taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskirajame skunde kreditorė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirojo skundo argumentai:
3.1. Kreditorė pažymi, kad, kadangi skolininkei perduotos prašomos priteisti lėšos nebuvo išleistos kreditorei skirtoms prekėms įsigyti ir vis dar yra pas skolininkę, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pinigų negrąžinimas kreditorei yra nulemtas to, kad skolininkė finansiškai negali to padaryti. Pati skolininkė delsimą grąžinti pinigus taip pat motyvuoja ne finansiniu neišgalėjimu, o neapsimokėjimu dėl nepalankaus valiutų kurso. Skolininkės prievolės grąžinti kreditorei gautą avansą nevykdymas yra sąlygotas ne skolininkės finansinio neišgalėjimo, o nenorėjimo įvykdyti prievolę.
3.2. Iš šalių susirašinėjimo galima nuspręsti, kad skolininkės veiklą organizuojantis vadovas linkęs (duomenys neskelbtini). Šis skolininkės vadovo polinkis (duomenys neskelbtini) kelia abejonę, ar skolininkė pajėgi užtikrinti savo priimamų sprendimų racionalumą, taip kelia įtarimų, kad skolininkei perduotos piniginės lėšos gali būti išvaistytos.
3.3. Pažymi, kad kitos aplinkybės, pagrindžiančios skolininkės nesąžiningumą, buvo išdėstytos kreditorės pateiktame pareiškime pateikiant pagrindžiančius rašytinius įrodymus apie tai, kad skolininkė: nereaguoja į siunčiamus reikalavimus, rašytinius priminimus ir raginimus grąžinti avansu sumokėtas pinigines lėšas už prekių įsigijimą; ignoruoja kreditorės skambučius ir žinutes elektroninėmis ryšio priemonėmis; bendra skolos suma – 87 818,04 Eur – teismų praktikoje yra pripažįstama didele; praėjo ilgas laiko tarpas (67 dienos), kai skolininkė negrąžina jai pervestų piniginių lėšų, todėl neatmestina prielaida, kad skolininkė nuo pat pradžių pateikdama pasiūlymą neplanavo pristatyti prekių; skolininkės įmonės akcininkai ir vadovas yra ne Lietuvos piliečiai, o Lietuvoje gyvena ir veiklą vykdo pagal Migracijos departamento išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; skolininkė 2023 m. rugpjūčio 25 d. turėjo 2 241,77 Eur sumos socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą; tai patvirtina, kad skolininkė turi finansinių problemų arba iš anksto suplanuotu apgaulės būdu užvaldė didelės vertės turtą, pinigines lėšas pervesdama į trečiųjų asmenų banko sąskaitas ruošiant įmonę bankrotui ar ruošiantis išvykti iš laikinos gyvenamosios vietos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. Šioje byloje kreditorė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas netenkino kreditorės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių – skolininkės turto arešto – taikymo.
6. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
7. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y., nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
8. Šioje byloje kreditorė prašė išduoti teismo įsakymą dėl 23 994 Eur skolos, 63 824,04 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš skolininkės. Reikalavimą grindė šalių sudaryta sutartimi dėl prekių pirkimo–pardavimo sutarties ir jos pagrindu skolininkei sumokėto avanso neteisėto negrąžinimo faktu. Kreditorės teisė reikalauti iš skolininkės avanso ir sutartyje numatytų delspinigių sudaro šios bylos įrodinėjimo dalyką. Bylos aplinkybės, susijusios su šalis siejančiomis materialiosiomis teisėmis ir pareigomis ir jų (ne)vykdymu, bus patikrintos ir įvertintos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šioje proceso stadijoje teismas netiria byloje pateiktų įrodymų ir negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos. Taigi, kiek teisėti ir pagrįsti kreditorės reikalavimai skolininkei, bus įvertinta išnagrinėjus bylą iš esmės. Byloje 2023 m. rugpjūčio 30 d. kreditorės pareiškimo pagrindu buvo išduotas teismo įsakymas, tačiau jis, skolininkei pareiškus prieštaravimus, neįsiteisėjo; kreditorė pareiškė ieškinį byloje, taigi išduotas teismo įsakymas Tauragės apylinkės teismo2023 m. spalio 9 d. nutartimi buvo panaikintas, o ieškinys priimtas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje kaip viena iš būtinųjų jų taikymo sąlygų nustatomas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Teismas, įvertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali tapti sunkesnis ar neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-261-450/2019).
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kreditorė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė rašytinius įrodymus, tikėtinai pagrindžiančius jos pareikštus materialinius reikalavimus, taigi laikė pareiškimą tikėtinai pagrįstu. Šalys šios pirmosios instancijos teismo konstatuotos vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų neginčija, todėl plačiau dėl šios sąlygos egzistavimo nepasisakytina.
10. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (t. y. antra būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga), pažymėtina, jog CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ir nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020). Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai išplėtotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje nurodoma, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto kaip turto areštas taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir (ar) įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019).
12. Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės įrodinėjimo pareiga visada tenka tai šaliai, kuri pareiškia ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti kitai ginčo šaliai (ar šalims) disponavimo turtu suvaržymus arba kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020). Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie nesąžiningą atsakovo (skolininko) elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, ieškinio sumos dydis ir atsakovo turtinė padėtis nėra reikšmingi (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-395-516/2023).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kreditorė neįrodė skolininkės nesąžiningumo – nepateikė duomenų ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog skolininkė ketina imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, siekdama pabloginti savo turtinę padėtį. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių galimą nesąžiningą skolininkės elgesį, konkrečius jos veiksmus, siekiant ateityje nevykdyti teismo sprendimo. Pažymėtina, kad disponavimo turtu ribojimų tikslas yra ginčijamų teisinių santykių šalies turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020).
14. Nagrinėjamu atveju kreditorė su pareiškimu iš esmės nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų skolininkės siekį šioje bylos stadijoje perleisti turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Kreditorė teigia, jog skolininkė negrąžina avanso, nebendradarbiauja dėl skolos grąžinimo, nebendrauja, skola negrąžinama jau ilgą laiką. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tas faktas, kad, kaip teigia kreditorė, skolininkė vengia vykdyti savo įsipareigojimus, nesuponuoja išvados apie nesąžiningą skolininkės elgesį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad vengimas vykdyti sutartinius įsipareigojimus galėtų patvirtinti nebent tikėtiną skolininkės nesąžiningumą būtent su pareiškėja kaip galima skolininkės kreditore, tačiau kreditorės nurodomos aplinkybės dėl skolos negrąžinimo, vengimo bendrauti ir bendradarbiauti nėra pakankamos konstatuoti skolininkės ketinimą paslėpti savo turtą, perleisti tretiesiems asmenims, jį įkeisti ar bet kokia kita forma apsunkinti. Kita vertus, kaip jau nurodyta, aplinkybės, susijusios su vengimu vykdyti įsipareigojimus, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Dėl paties kreditorės pareikšto ieškinio reikalavimo ir pagrindo pagrįstumo bus pasisakyta išnagrinėjus ieškinį iš esmės. Taigi šioje proceso stadijoje, nusprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat nevertintinos ir kreditorės nurodomos avanso negrąžinimo priežastys (kreditorė teigia, jog skolininkė ne negali, o nenori grąžinti avanso) – jos nelaikytinos skolininkės nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu pagrindžiančiais faktais, nes, kaip nurodyta, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir pagrindą.
15. Kreditorė kaip skolininkės nesąžiningumą pagrindžiantį faktą nurodo tai, jog skolininkė turi socialinio draudimo įmokų įsiskolinimų; tai, kreditorės nuomone, patvirtina, kad skolininkė turi finansinių problemų arba iš anksto suplanuotu apgaulės būdu užvaldė didelės vertės turtą, pinigines lėšas pervesdama į trečiųjų asmenų banko sąskaitas ruošiant įmonę bankrotui ar ruošiantis išvykti iš laikinos gyvenamosios vietos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su viešai prieinamais duomenimis iš interneto portalo www.rekvizitai.lt, pažymi, jog, kaip matyti, 2023 m. rugsėjo 18 d. skolininkė turėjo 2 046,31 Eur socialinio draudimo skolą, tačiau nuo 2023 m. spalio 13 d. socialinio draudimo įsiskolinimų neturi. Tai, jog skolininkė tam tikru veiklos laikotarpiu turėjo socialinio draudimo įmokų įsiskolinimų, nesant duomenų apie tai, kad skolininkė ketina imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama sumažinti jai priklausančio turto masę, nepagrindžia jos nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu. Pabrėžtina, jog kreditorės teiginiai apie tikėtiną lėšų užvaldymą apgaulės būdu, jų pervedimą tretiesiems asmenims, ruošimąsi bankrotui, ketinimą išvykti iš šalies, taip pat apie tai, jog dėl skolininkės darbą organizuojančio vadovo polinkio (duomenys neskelbtini) kyla rizika, jog lėšos bus iššvaistytos, yra tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstos subjektyvios kreditorės interpretacijos. Kaip jau minėta, lėšų grąžinimo nepagrįstumas bus įvertintas išnagrinėjus bylą iš esmės, nes tai sudaro bylos išnagrinėjimo iš esmės dalyką, o įrodymų, patvirtinančių, jog skolininkė ketintų inicijuoti įmonei bankrotą, nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas kreditorės nurodytų aplinkybių reikšmę nusprendžiant dėl skolininkės nesąžiningumo, taip pat pabrėžia, jog asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y., jeigu ieškinio reikalavimai būtų patenkinti, bet jiems įvykdyti skolininkės turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą nulemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
16. Pasisakydamas dėl kreditorės nurodomos aplinkybės, jog skolininkės akcininkai ir vadovas yra užsienio piliečiai, Lietuvoje veikiantys Migracijos departamento leidimo laikinai gyventi pagrindu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši aplinkybė nelaikytina savaiminio asmenų nesąžiningumo elemento įrodymu. Kaip jau minėta, civilinėje teisėje galioja asmenų sąžiningumo prezumpcija, kuri vienodai taikytina tiek Lietuvos piliečiams, tiek Lietuvoje teisėtai gyvenantiems ir veikiantiems užsieniečiams. Kreditorė nepateikė jokių duomenų, jog skolininkės akcininkai ir vadovas Lietuvoje veiktų neteisėtai ar kad įmonės veikla būtų nelegali. Pabrėžtina, jog, kaip nustatyta iš bylos duomenų, skolininkė kaip įmonė yra oficialiai įregistruota Juridinių asmenų registre, taigi preziumuotina, jog kaip juridinis asmuo veikia teisėtai, o tai, kad akcininkai ir vadovas yra užsienio piliečiai, tačiau teisėtai vykdantys veiklą Lietuvoje (kaip teigia kreditorė), savaime nerodo nei didesnio juridinio asmens nepatikimumo, nei nesąžiningumo.
17. Kaip vieną iš aplinkybių, rodančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kreditorė taip pat pabrėžia didelę reikalavimo sumą. Pažymėtina, jog, nors didelė ieškinio suma pati savaime nepagrindžia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės turto areštą, tačiau ieškinio sumos dydis yra vienas iš kriterijų, kuriais remiantis gali būti nusprendžiama dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-944-798/2021; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1059-464/2021).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pakankamai duomenų apie skolininkei priklausančio turto masę, todėl reikalavimo sumos dydis ir skolininkės turimo turto masės ir jo vertės santykis, kartu su jos įsipareigojimų kitiems kreditoriams dydžiu, objektyviai negali būti nustatytas. Kreditorei nepateikus įrodymų dėl skolininkės nesąžiningų veiksmų siekiant sumažinti savo turto masę, reikalavimo dydis pats savaime šiuo atveju negali būti laikomas pagrindžiančiu grėsmę kreditorės interesams.
19. Taigi kreditorė iš esmės nepateikė jokių skolininkės nesąžiningus veiksmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu pagrindžiančių įrodymų. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vien ieškinio suma savaime nepagrindžia poreikio taikyti skolininko turto areštą. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomą galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant klausimą dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nuspręsti dėl tokios grėsmės buvimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1122-1120/2019, 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1199-553/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vien turtinio reikalavimo dydis, nesant kitų duomenų apie galimą skolininkės nesąžiningumą, aktualią turtinę padėtį, jos perspektyvas, pats savaime nei patvirtina, nei paneigia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kuriomis kreditorė grindžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pabrėžia, jog nei pavienės kreditorės nurodytos aplinkybės (didelė reikalavimo suma, nesąžiningas elgesys su kreditore, nebendradarbiavimas dėl skolos grąžinimo, tas faktas, jog skolininkės akcininkai ir vadovas yra užsienio piliečiai, jog skolininkė turėjo socialinių draudimo įmokų įsiskolinimų, jog vadovas, kaip teigia kreditorė, linkęs (duomenys neskelbtini)), nei jų visuma, kreditorei nepateikus duomenų, jog skolininkė ėmėsi (imsis) nesąžiningų veiksmų, siekdama paslėpti turtą ar kitaip sumažinti turimo turto masę, kad išvengtų kreditorei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, neįrodo skolininkės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu.
21. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog šiuo metu byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių skolininkės nesąžiningumą ir siekį išvengti galbūt kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, o vien reikalavimo suma nelemia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui neįrodyta, ir, nesant vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių.
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016). Taigi tai neužkerta kelio kreditorei ateityje, paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, įrodžius skolininkės nesąžiningumo aspektus, iš naujo kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
24. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nespręstina – jos bus paskirstytos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines situacijos aplinkybes, pagrįstai netenkino kreditorės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo kaip teisėta ir pagrįsta paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.