- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-14
- Bylos Nr.
- 2-562-930/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34643-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- A. V.
- Advokatai
- Janas Zavadskis, Vytautas Zenevskis
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Vytautui Zenevskiui, atsakovui R. V., jo atstovui advokato padėjėjui Janui Zavadskiui (Jan Zavadski),
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. prašymą dėl 2017 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi priteistos kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui R. V. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir susijusių teisinių pasekmių, išvada teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
atsakovas kraipėsi į teismą su prašymu išdėstyti 2017 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovei priteistos 33 148,67 Eur dydžio piniginės kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimą 10 metų laikotarpiui, įpareigojant atsakovą dengti įsiskolinimą kiekvieną mėnesį po 276,23 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas prašyme nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi nutarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą ir sumažinti ieškovei iš atsakovo priteistą kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį iki 32 571,51 Eur. Įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovui iškilo pareiga sumokėti ieškovei 32 571,51 Eur kompensaciją, 433,50 Eur ieškovės pirmos instancijos teise patirtų bylinėjimosi išlaidų bei 143,66 Eur ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 33 148,67 Eur. Atsakovas išlaiko nepilnametį vaiką, neturi santaupų, jo nuolatinis pragyvenimo šaltinis yra 295 Eur dydžio valstybinė pensija. Pažįstami ir draugai atsakovui reikalingo dydžio lėšų nepaskolino. 2018 m. kovo 14 d. jis kreipėsi į banką dėl 15 000 Eur kredito suteikimo, tačiau AB bankas nesuteikė prašomo kredito. Atsakovas stengiasi užsidirbti padėdamas ūkyje kaimynams ir pažįstamiems asmenims, bandė susirasti darbą, tačiau pabaigęs policijos mokyklą jokios kitos profesijos neįgijo, yra pensijoje, todėl nei privatus sektorius, nei darbo birža nieko jam pasiūlyti negali. Be to, atsakovas negali dirbti visą darbo dieną, nes slaugo savo sunkiai sergančią motiną, kuri dėl amputuotų bei sunkiai gyjančių galūnių nesikelia iš lovos, todėl jai reikalinga pastovi pagalba ir priežiūra. Jei ieškovė kreiptųsi į antstolius ir būtų pradėtas priverstinis išieškojimas, kuris galimai vyktų parduodant atsakovui priklausantį būstą, kuriame jis gyvena su nepilnamečiu vaiku, iš varžytinių, atsakovas netektų vienintelės gyvenamosios vietos. Esant tokiai situacijai, nukentėtų ne tik atsakovo, bet ir šalių sūnaus interesai, nes reikėtų ieškotis kitos gyvenamosios vietos, vaikui keisti ugdymo įstaigą, kas pakenktų jo psichologinei būklei. Atsakovas mano, kad priteistos skolos išdėstymas 10 metų laikotarpiui reikšmingai nepažeis ieškovės interesų, nes jos turtinė padėtis nėra bloga, ji turi nuosavybės teise jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, yra sveika ir darbingo amžiaus.
Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kuriuo iš dalies sutinka su atsakovo prašymu. Ieškovė nurodo, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi dalį gyvenamojo namo, kurio rinkos vertė - 140 000 Eur, ūkinį pastatą – 3 931 Eur vertės, ūkinį pastatą – 333 Eur vertės, 1125/1856 dalis žemės sklypo – apie 18 000 Eur vertės, automobilį Volvo – 1000 Eur vertės, taip pat 15 929 Eur asmeninių santaupų. Atsakovo turtą realizavus pakaktų lėšų ne tik teismo sprendimo įvykdymui, bet ir patogaus bei erdvaus būsto įsigijimui. Todėl konstatuoti, kad atsakovas negali įvykdyti teismo sprendimo nėra pagrindo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad yra įsiregistravęs darbo biržoje. Jo argumentai, kad jis neranda darbo, yra nepagrįsti, nes viešoje erdvėje galima rasti labai daug darbą siūlančių skelbimų. Jis taip pat nepateikia įrodymų apie savo motinos sveikatos būklę, jos darbingumo lygį, ar jai reikalinga pastovi priežiūra. Ieškovė sutinka, kad iš atsakovo priteistas 33 148,67 Eur suma būtų išdėstyta 36 mėnesių laikotarpiui mokant lygiomis dalimis po 920,80 Eur per mėnesį bei mokant 5 procentų metines palūkanas nuo neišmokėtos skolos likučio. Tokiu būdu ieškovės pinigai nenuvertėtų dėl infliacijos, o atsakovas būtų suinteresuotas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė savo prašymą. Papildomai paaiškino, kad jo gaunama pensija šiuo metu siekia 318 Eur per mėnesį, iš jos turi išlaikyti save ir nepilnametį vaiką. Vaiką išlaikyti padeda motina, kuri gauna pensiją, turi santaupų, tačiau jai reikia priežiūros, nes serga cukriniu diabetu, atsakovas turi gaminti maistą, negali dirbti pastovaus darbo. Be to, susiradęs darbą atsakovas prarastų socialines lengvatas. Todėl jis dirba nelegaliai, statybose, po 2-8 valandas per parą, uždirba apie 400-700 Eur per mėnesį. Santaupų atsakovas neturi. 2004-2005 m. atsakovo pajamų deklaracijose nurodytos santaupos išleistos - buvo suremontuotas vaiko kambarys, teiktas išlaikymas kitam vaikui. Nekilnojamojo turto nėra galimybės parduoti. Turto vertė, nurodyta nekilnojamojo turto registre, neatitinka realybės. Prie namų važinėja traukiniai, skraido lėktuvai, tai nėra paklausi vieta.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patikslino, kad prašo išdėstyti sprendimo įvykdymą nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo momento. Papildomai paaiškino, kad atsakovas neturi galimybių per 36 mėnesius išmokėti ieškovei visą teismo priteistą kompensaciją. Atsakovas yra pensininkas, prižiūri savo neįgalią motina, augina nepilnametį vaiką, negali oficialiai dirbti, todėl netoli namų dirba nelegalų darbą ir gauna pastovias pajamas. Nekilnojamasis turtas, kuris yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, nėra vertas tiek, kiek nurodyta VĮ Registrų centro išraše, nes šalia namo yra kelias, už 100 metrų - geležinkelis. Be to, nekilnojamojo turto pardavimas pažeistų vaiko interesus. Ieškovė gyvena bute, turi automobilį, yra darbinga, būtino poreikio šiuo metu gauti teismo priteistą kompensaciją, nėra. Nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo atsakovas ieškovei sumokėjo 968,78 Eur. Nors ieškovės prašymas priteisti palūkanas yra logiškas, tačiau atsakovo turtinė padėtis neleidžia mokėti civiliniame kodekse numatytų palūkanų, todėl atstovas prašo ieškovės prašymą dėl palūkanų priteisimo atmesti.
Atsiliepimas
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, nurodė, kad reikalavimo dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo nereiškia, nes teismo sprendimu jos nebuvo priteistos. Priteistinas palūkanas nurodė tik siekiant atkreipti dėmesį į tai, kad kompensacijos išdėstymo laikotarpiu atsakovas naudosis ieškovei priklausančiais pinigais. Papildomai paaiškino, kad atsakovo pozicija ieškovės atžvilgiu yra nesąžininga. Atsakovas dirba ir turi pastovių neoficialių pajamų. Iš šalims artimų žmonių ieškovei žinoma, kad atsakovas užsiima automobilių remontu ir tokiu būdu gauna nelegalių pajamų, todėl nesunkiai surinktų reikiamą sumą ir sumokėtų ieškovei teismo priteistą kompensaciją. Atsakovas nesiekia uždirbti daugiau, jam yra patogu dirbti „šešėlinėje“ rinkoje. Atsakovas nepateikė savo motinos specialių poreikių pažymos, įrodymų, kad ją reikia prižiūrėti, teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad nuolatinės priežiūros ji nereikalauja. Ieškovei reikalingi kompensacijos pinigai, nes planuoja pirkti didesnį butą, kadangi sūnus tapo pilnamečiu, jam reikalinga patogi atskira erdvė. Išdėsčius sprendimo vykdymą 10 metų laikotarpiui pinigai nuvertės. Ieškovė nesikreipė į antstolius priverstinio išieškojimo dėl didelių vykdymo išlaidų, tikėjosi, kad atsakovas teismo sprendimą vykdys geranoriškai.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo ir ieškovės prašymai tenkinami iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką.
Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti įvertinta ir reali asmenų finansinė būklė ir turtinė padėtis, susiklosčiusi šio klausimo sprendimo momentu. Turtinę padėtį apibūdina ne tik asmens periodinės pajamos, bet taip pat ir išlaidos, nuosavybės teise turimas turtas ir pan. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1011-661/2016).
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta šalių santuoka, ieškovei iš atsakovo priteista 33 539,78 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, priteisiant iš atsakovo ieškovei 433,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi sprendimas pakeistas, sumažinant iš atsakovo ieškovei priteistą kompensaciją iki 32 571,51 Eur, priteisiant iš atsakovo ieškovei 143,66 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš viso atsakovas ieškovei turi sumokėti 33 148,67 Eur kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo iš esmės grindžia prasta turtine padėtimi, t. y. tuo, kad neturi pajamų, santaupų, vertingo nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir sumokėti visą priteistą kompensacijos sumą iš karto, išlaiko nepilnametį vaiką ir prižiūri neįgalią motiną.
Priimant 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalį, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas prašė priteisti butą natūra jam, o iš jo ieškovės naudai priteisti piniginę kompensaciją, kadangi atsakovas turi santaupų iš kurių galės kompensaciją mokėti. Atsakovo turtinė padėtis įvertinta kaip pakankamai gera, kad jis galėtų sumokėti priteistą kompensaciją.
Po minėto teismo sprendimo priėmimo atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Byloje esančiais Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas, kaip ir priimant teismo sprendimą, oficialiai nedirba, gauna 318,65 Eur dydžio valstybinę pensiją (t. 5, b. l. 9). Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad jo vardu registruotų juridinių asmenų akcijų nėra (t. 5, b. l. 75). VĮ Regitra duomenimis atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė (t. 5, b. l. 78-84). Iš VĮ Registrų centro informacijos matyti, kad atsakovo vardu registruoti du ūkiniai pastatai, butas, 1125/1856 dalys žemės sklypo (t. 5, b. l. 14-20, 85-91), esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsižvelgtina į tai, kad nurodytoje namų valdoje atsakovas gyvena, augina vaiką, todėl buto pardavimas siekiant sumokėti kompensaciją ieškovei, prieštarautų šalių nepilnamečio sūnaus interesams.
Ieškovas nurodė negalintis dirbti oficialiai, nes turi prižiūrėti prastos sveikatos būklės motiną, pateikė į bylą jos sveikatos būklės įrodymus (t. V, b.l. 65-70), taip pat savo sveikatos būklės įrodymus (t. V, b.l. 11). Tačiau teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad motina nėra reikalinga nuolatinės priežiūros, byloje nėra duomenų apie tai, kad jai reikalinga slauga. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas yra nedarbingas. Nors jis, kaip buvęs policijos pareigūnas, yra pensijoje, jo amžius yra pakankamai jaunas, kad galėtų dirbti. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog dirba neoficialiai statybose ir kiekvieną mėnesį gauna pastovias pajamas, kurios siekia 600-700 Eur. Ieškovės teigimu atsakovas savo kieme turi autoservisą, uždirba pakankamai lėšų kompensacijai mokėti. Atsakovas šią aplinkybę neigė, teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilių remontuoti nemoka, nors nagrinėjant bylą iš esmės buvo paaiškinęs, kad automobilius retkarčiai remontuoja nemokamai. Atsakovui dirbant nelegaliai teismas neturi galimybių nustatyti tikrosios atsakovo turtinės padėties. Tačiau įvertinus tai, kad atsakovas gauna 300 Eur pensiją ir dar iki 700 Eur per mėnesį - už pagalbinius darbus, jo turtinė padėtis laikytina gera. Vis dėl to, priteista 32 571,51 Eur kompensacijos suma yra didelė, todėl atsakovas neturi realių galimybių ją sumokėti iš karto. Atsakovo gaunamos pajamos sudaro iki 1000 Eur per mėnesį, byloje nėra duomenų apie šiuo metu jo turimas santaupas. Nors iš atsakovo ieškovės naudai priteisus kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, ieškovė turi teisėtus ir pagrįstus lūkesčius gauti priteistą kompensaciją sprendimui įsiteisėjus ir disponuoti jai priklausančiomis lėšomis savo nuožiūra, turi būti atsižvelgta ir į proporcingumo principą, kadangi visos sumos sumokėjimas iš karto gali padaryti esminės žalos ne tik atsakovo bet ir šalių nepilnamečio vaiko turtinei padėčiai, vaiko gyvenimo kokybei.
Minėta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Proporcingumo principo pagalba turi būti užtikrinama ir tai, kad patenkinus atsakovo prašymą nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, atsižvelgiant į ginčo šalių esamą finansinę padėtį, apribotos ieškovės teisės ir interesai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo išdėstymo, svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad išdėsčius sprendimo vykdymą, nebus neproporcingai pažeisti teisėti kreditoriaus interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).
Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė šiuo metu nedirba. Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ji gauna apie 255 Eur per mėnesį išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (t. 5, b. l. 92-95). Sutiktina, kad ieškovei iš atsakovo priteistos piniginės kompensacijos sumokėjimo išdėstymas 10 metų laikotarpiui pažeistų ieškovės interesus, sąžiningumo principus, šalių interesų pusiausvyrą bei teisėtų lūkesčių principą. Ieškovė šiuo metu nedirba, bylos duomenimis, ji su sugyventiniu ir jau pilnamečiu tapusiu sūnumi gyvena dviejų kambarių bute, kur sūnui skirta erdvė svetainėje (t. III, b.l. 201-202). Suprantama, kad sūnui tapus pilnamečiu atsirado poreikis įsigyti didesnį būstą. Dešimties metų laikotarpis yra labai ilgas, išdėsčius kompensacijos mokėjimą tokiam laiko tarpui, atsakovo mokėtinos sumos, lyginant su bendra kompensacijos suma, būtų labai nedidelės, iš esmės net nepakankamos ieškovės, kuri šiuo metu nedirba, pragyvenimui, nekalbant apie turto įsigijimą. Tokiu būdu priteista kompensacija netektų vertės ir būtų iš esmės paneigtas teismo sprendimas, o atsakovas net 10 metų neatlygintinai naudotųsi ieškovei priklausančiais pinigais (jų dalimi). Toks sprendimo vykdymo išdėstymas neproporcingai pažeistų ieškovės teises, ji patirtų nuostolių, atsakovui būtų nepagrįstai suteiktas pranašumas. Teismas atsižvelgia į tai, kad nutraukiant santuoką pats atsakovas reiškė reikalavimą priteisti ieškovei 13 920,45 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį, vadinasi, turėjo turėti galimybę tokio dydžio kompensaciją mokėti. Teismams priteisus didesnę - 32 571,51 Eur kompensaciją ieškovas kreipėsi į banką tik dėl 15 000 Eur paskolos (t. V, b.l. 10), kas sudaro pagrindą manyti, jog atsakovas galimai turi likusią mokėtiną sumą. Tačiau nagrinėjant prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, atsakovas paaiškino, kad , nors reiškė reikalavimą dėl kompensacijos iš jo priteisimo, reikalingos mokėti sumos neturėjo, turėjo tik 5 000 Lt santaupas, tikėjosi likusią sumą surinkti, tačiau tai nepavyko, o santaupas išleido remontui, vaiko išlaikymui. Atsakovo nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai. Tai, kad jis pasirinko vietoj kompensacijos ieškovei mokėjimo gerinti savo būstą jį remontuodamas ir išleido santaupas, negali būti pagrindu išdėstyti sprendimo įvykdymą jo prašomam terminui. Pažymėtina, kad vaikui iš atsakovo priteistas 190 Eur per mėnesį išlaikymas. Sprendžiant iš atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jis turi galimybę mokėti po 276 Eur per mėnesį kompensaciją ieškovei, nors ir toliau turės išlaikyti vaiką, būtinybės panaudoti santaupas vaiko išlaikymui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nebuvo. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas veikė nesąžiningai, piktybiškai nesiekė sumokėti ieškovei bent dalies priteistos kompensacijos ir prisiėmė priverstinio teismo sprendimo vykdymo riziką.
Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dešimčiai metų negali būti tenkinamas pilnai. CK 3.117 straipsnio 3 dalis, numatanti kompensacijos mokėjimą tuo atveju kai sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, reglamentuoja, kad teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Ieškovė sutinka, kad atsakovas piniginę kompensaciją išmokėtų per 36 mėnesių laikotarpį. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad siekiant išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendimo įvykdymas išdėstytinas ieškovės nurodytam 36 mėnesių terminui, pradedant mokėti nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo dienos – 2018 m. vasario 28 d.
Į bylą pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovas jau sumokėjo ieškovei 143,46 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, be to yra sumokėta dar 825,12 Eur suma, kuri padengia pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas. Esant tokioms aplinkybėms, nebėra poreikio išdėstyti bylinėjimosi išlaidų mokėjimą, todėl teismas išdėsto tik priteistos 32 571,51 Eur kompensacijos mokėjimą, nustatydamas, kad ji turi būti išmokėta per 36 mėnesius mokant po 904 Eur per mėnesį, paskutinį mėnesį sumokant 931,51 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad reikalavimo dėl 5 procentų metinių palūkanų nereiškia, dėl jų atsiliepime nurodė tik siekiant atkreipti dėmesį, kad atsakovas kompensacijos išdėstymo laikotarpiu naudosis ieškovės pinigais. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu palūkanos už nesumokėtą kompensacijos dalį nebuvo priteistos, o teismas nagrinėja tik klausimą dėl teismo sprendimo išdėstymo, palūkanų klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 284, 290, 291, 292 straipsniais,
nutaria:
atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies.
Išdėstyti 2017 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iš atsakovo priteistos 32 571,51 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt vieno euro 51 euro cento) kompensacijos už atsakovui po santuokos nutraukimo atitekusią didesnę turto dalį mokėjimą 36 mėnesiui laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 905 Eur (devynis šimtus penkis eurus), paskutinį mėnesį sumokant 931,51 Eur (devynis šimtus trisdešimt vieną eurą 51 euro centą).
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.