Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų D. R. A. (D. R. A.), D. B. B. (D. B. B.), The Protestant Alliance ir Trinitarian Bible Society prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Pietų Velso Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 24 d. sprendimą byloje Nr. 2020/00320629,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjų D. R. A., D. B. B., The Protestant Alliance ir Trinitarian Bible Society prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Pietų Velso Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 24 d. sprendimą byloje Nr. 2020/00320629.

2. Pareiškime nurodyta, kad jis pateiktas siekiant priimti mirusiosios V. S. J. palikimą. 2020 m. (duomenys neskelbtini) Australijoje mirė V. S. J., gimusi 1944 m. (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 3 d. sudarytu testamentu V. S. J. visą savo turtą paliko testamente nurodytiems paveldėtojams, tame tarpe – pareiškėjams. Testamento vykdytojais ir patikėtiniais testatorė pagal testamentą paskyrė savo dukterėčią D. B. B. ir sūnėną D. R. A. Po V. S. J. mirties testamento vykdytojai kreipėsi į Naujojo Pietų Velso Aukščiausiąjį Teismą. Naujojo Pietų Velso Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 24 d. sprendimu byloje Nr. 2020/00320629 išdavė testamento vykdytojams oficialų testamento patvirtinimą. Atsižvelgiant į tai, kad mirusioji Lietuvos Respublikoje turėjo nekilnojamojo turto – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), siekiant priimti mirusiosios palikimą, esantį Lietuvos Respublikoje, pareiškėjai šiuo pareiškimu prašo pripažinti Naujojo Pietų Velso Aukščiausiasis Teismo sprendimą dėl testamento patvirtinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Užsienyje priimtų teismų sprendimų pripažinimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809–812 straipsniuose, o tokių sprendimų vykdymą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja CPK 813–815 straipsniai. Užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (CPK 809 straipsnio 1 dalis), jei kituose teisės aktuose nėra nustatyta kitaip. Tais atvejais, kai prašoma pripažinti ir leisti vykdyti ne Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą ir tarp teismo sprendimo kilmės valstybės bei Lietuvos Respublikos nėra sudaryta arba nėra konkrečiai bylai taikytinų tarptautinių dvišalių arba daugiašalių sutarčių, teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra atliekama pagal CPK įtvirtintas taisykles (CPK 810 straipsnio 1 ir 5 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl Australijos teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje, o Lietuva ir Australija nėra sudariusios tarptautinės sutarties, kurioje būtų reglamentuoti teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo kitoje valstybėje klausimai, nagrinėjamu atveju užsienio valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti spręstinas pagal CPK nuostatas.

4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo pripažinti ir leisti vykdyti Pietų Velso Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 24 d. sprendimą byloje Nr. 2020/00320629, kuriuo yra išduotas testamento vykdytojams oficialus testamento patvirtinimas.

5. CPK 786 straipsnyje, reglamentuojančiame daiktinių teisinių santykių bylų nagrinėjimą, įtvirtinta, kad išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu.

6. Bendroji taisyklė yra įtvirtinta CPK 810 straipsnyje, reglamentuojančiame užsienio teismų sprendimų pripažinimo sąlygas, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai (2 punktas); užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą (6 punktas).

7. CPK 789 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai gali nagrinėti bylas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, paskelbimo mirusiu ar pripažinimo nežinia kur esančiu, jeigu šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės, bet jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

8. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 789 straipsnio 1 dalį Lietuvos teismai visuomet turi išimtinę jurisdikciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos piliečio pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, o Lietuvos piliečio veiksnumo klausimai eksplicitiškai aptarti CPK 810 straipsnio 1 dalies 6 punkte, darytina išvada, kad pastaroji norma gali apimti ir atvejus, kurie priskiriami prie Lietuvos Respublikos išimtinės jurisdikcijos klausimų.

9. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 810 straipsnio 1 dalies 6 punkte įvardytos sritys (piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių klausimai) yra ypač socialiai jautrios, susijusios su papildomos apsaugos reikalingų asmenų teisių ir teisėtų apsauga. Šios normos tikslas – saugoti silpnesnius asmenis, tam tikrais atvejais neverčiant jų bylinėtis antrą kartą, net jeigu užsienio teisme ir yra pažeidžiama Lietuvos teismų jurisdikcija. Tai rodo įstatymo leidėjo apsisprendimą tam tikrais atvejais nesuteikti absoliučios reikšmės išimtinės jurisdikcijos pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-916/2023.

10. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ankstesniame punkte nurodytos teisės normos aiškinimo, yra atkreipęs dėmesį, jog CPK įtvirtinta atvejų, kai išimtinės jurisdikcijos pažeidimas nevertinamas kaip absoliutus pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą. Pavyzdžiui, CPK 789 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai gali nagrinėti bylas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jeigu šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės, bet jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu, remiantis CPK 810 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą. Įvertinęs šį teisinį reglamentavimą, kasacinis teismas padarė išvadą, jog Lietuvos piliečio veiksnumo ribojimo klausimo tiek priskyrimas išimtinės jurisdikcijos sričiai, tiek nurodymas CPK 810 straipsnio 1 dalies 6 punkte rodo įstatymo leidėjo apsisprendimą tam tikrais atvejais nesuteikti absoliučios reikšmės išimtinės jurisdikcijos pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-969/2022, 20 punktas).

11. Taigi šiuo atveju darytina išvada, kad nors Pietų Velso Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 24 d. sprendimas byloje Nr. 2020/00320629 galėtų būti pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, šioje byloje nėra pagrindo manyti, kad Lietuvos teismai byloje nebūtų galėję priimti analogiško sprendimo. Todėl teismas konstatuoja, kad Pietų Velso Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 24 d. sprendimas byloje Nr. 2020/00320629 negali būti laikomas pažeidžiančiu Lietuvos teismų jurisdikciją.

12. CPK 811 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę kreiptis bet kuris asmuo, turintis byloje teisinį suinteresuotumą. Prašymai dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo (atsisakymo pripažinti sprendimą) turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.

13. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, kartu su prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo pareiškėjas turi pateikti prašomą pripažinti užsienio teismo sprendimą, jo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, patvirtinimą, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat įrodymus, kad šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

14. Teismas, susipažinęs su pareiškėjų pateiktais įrodymais, vertina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų pateikti dokumentai atitinka ir bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, todėl sprendžia, jog nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pareiškėjų prašymą atmesti.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 809-815 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti pareiškėjų D. R. A. (D. R. A.), D. B. B. (D. B. B.), The Protestant Alliance ir Trinitarian Bible Society prašymą.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Pietų Velso Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 24 d. sprendimą byloje Nr. 2020/00320629.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.