Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-1949-863/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-09
Bylos Nr.: e2-1949-863/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Lysionok
Ieškovas: V. M.
Atsakovas: S. B.
Trečiasis asmuo: A. K.
Advokatai: Vladimiras Kanonovas

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok,sekretoriaujant Francui Rutkovskiui (Franc Rutkovskij),

dalyvaujant ieškovui V. M. ir jo atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Kanonovui (Vladimir Kanonov),

atsakovui S. B. ir jo atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,trečiajam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. patikslintą ieškinį atsakovui S. B. ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų byloje, A. K. dėl įpareigojimo įvykdyti sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) įpareigoti atsakovą S. B. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2006 m. gruodžio 21 d. Paslaugų pavedimo sutartį (sutarties 4–6 punktus), išmokant ieškovui 43 153,38 Eur dydžio atlyginimą; 2) atsakovui nevykdant teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę per teismo nustatytą terminą, skirti atsakovui 20 Eur baudą už kiekvieną įsipareigojimo nevykdymo dieną; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. sprendimu ieškovo V. M. ieškinį atmetė, priteisė atsakovui S. B. iš ieškovo 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

3. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2023 m. kovo 16 d. nutartimi bylą grąžino nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nurodė, jog ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas piniginis reikalavimas, kylantis iš sutarties, yra prieštaringos ir net viena kitą paneigiančios, jos neleidžia tiksliai identifikuoti, kokiu pagrindu iš įgaliojimo santykio ir rašytinės pavedimo sutarties, kurios šalimi atsakovas nėra, nevykdymo kildinamas reikalavimas yra nukreiptas atsakovui.

4. Siekdamas tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui ir nustatyti bylos nagrinėjimo ribas, vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti patikslintą ieškinį ir patikslinti ieškinio faktinį pagrindą.

Žemesnės instancijos teismas

5. 2023 m. balandžio 13 d. byloje pateiktas ir bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija priimtas ieškovo patikslintas ieškinys dėl atsakovo įpareigojimo įvykdyti 2006 m. gruodžio 21 d. paslaugų pavedimo sutartį – per protingą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovui nuosavybės teises į 0,08 ha žemės sklypą natūra. Pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu ieškovas kelis kartus ieškinį tikslino, byloje išnagrinėtas 2023 m. liepos 3 d. ieškovo patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovą S. B. įvykdyti 2006 m. gruodžio 21 d. Paslaugų pavedimo sutartimi ieškovo V. M. naudai sutartinę prievolę ir per protingą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti veiksmą – atsakovo S. B. sąskaita atlikti 0,0800 ha žemės sklypo atidalijimą ir perduoti ieškovui V. M. nuosavybės teises į 0,08 ha žemės sklypą natūra, suformuojant minimą 0,08 ha ploto žemės sklypą atsakovui priklausančiame 0,2943 ha bendro ploto turinčiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, vadovaujantis 2023 m. birželio 22 d. žemės sklypo vidinio padalijimo planu, pagal kurį 0,08 ha sklypą sudarys: 0,0664 ha žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide „B“, ir 0,0136 ha žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide „E“, kuriam prašoma nustatyti servitutą, užtikrinantį atsakovui S. B. patekimą į jam nuosavybės teise priklausančio sklypo dalį, plane pažymėtą raide „C“; 2) nustatyti žemės servitutą bendrame 0,2943 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypo dalyje, plane pažymėta raide D, turintį 0,0167 ha ploto, žemės sklypo dalies plane pažymėtais taškais: 6, 15, 17, 16, įpareigojant atsakovą S. B. bei trečiąjį asmenį A. K. užtikrinti ieškovui V. M. patekimą į jam asmeninėn nuosavybėn perduodamą žemės sklypą (taškai 16, 17, 18, 19, 20, 21 žemės sklypo dalis B); 3) priteisti ieškovui iš atsakovo visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinį grindė toliau nurodytais argumentais:

5.1. 2006 m. gruodžio 21 d. A. B. (atsakovo tėvas) išdavė ieškovui įgaliojimą būti atstovu Vilniaus apskrities viršininko administracijoje, kitose įmonėse tvarkant dokumentus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu į B. šeimos iki 1940 m. turėtą ir 1940 m. nacionalizuotą žemę Vilniaus mieste (Vilniaus m. k. v., – V. g. / (duomenys neskelbtini)) A. B. (A. B.) / atsakovo vardu; ir tuo tikslu pateikti bei gauti su nuosavybės atkūrimu susijusius dokumentus; taip pat, savo, t. y. ieškovo, nuožiūra pasirinkti gauti žemę natūra, ekvivalentine natūra kitoje vietoje arba gauti kompensaciją už žemę priimant sprendimą dėl kompensavimo būdų; dalyvauti matuojant žemės sklypo ribas, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atsakovo vardu daiktines teises ir A. B. ir (arba) atsakovo vardu gauti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.

5.2. Kartu su minėtu įgaliojimu, kuriame buvo aiškiai apibrėžtas pavedimo turinys, atsakovas sudarė ir pasirašė 2006 m. gruodžio 21 d. Paslaugų pavedimo sutartį, sutarties 4–6 punktuose buvo išspręstas ieškovo įgaliojime bei paslaugų sutartyje teikiamų paslaugų įvertinimas: atsakovas įsipareigojo už atstovavimą įgaliotiniui, t. y. ieškovui, neatlygintinai perleisti 0,08 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., per 14 dienų nuo nuosavybės teisės įgijimo sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilnius m. k. v., ir nuosavybės teisės įregistravimo VĮ Registrų centre dienos. Taip pat paslaugų pavedimo sutartyje sutarties šalys (6 punktas) susitarė apie tai, kad jeigu atsakovas (minėtoje sutartyje – įgaliotojas) vienašališkai atšaukia įgaliojimą, išduotą 2006 m. gruodžio 21 d., tai ieškovui privalomai kompensuojamos faktinės turėtos pavedimo išlaidos bei nuostoliai, kurių dydis šalių susitarimu buvo nustatytas lygus 0,08 ha žemės sklypo rinkos vertei Vilniaus mieste ((duomenys neskelbtini)) – 149 000,00 Lt (kas sudaro 43 153,38 Eur). Tokiu būdu akivaizdu, kad šalys laisva valia susitarė ir pripažino, kad visais atvejais ieškovui atlikus pavedimą atkurti nuosavybę į nacionalizuotą B. šeimos žemę, atsakovo ieškovo naudai skirtas minimalus privalomas atlygis sudaro – neįrodinėtina 149 000,00 Lt (43 153,38 Eur) dydžio suma, jeigu atsakovas neperduos ieškovui sutartimi suderinto 0,08 ha žemės sklypo.

5.3. Nei minėtoje paslaugų pavedimo sutartyje, nei minėtame įgaliojime nebuvo konstatuojama ir reikalaujama, kad ieškovas įsipareigotų padėti atsakovui atkurti nuosavybę į nacionalizuotą žemę 7 ha apimtimi, paslaugų pavedimo sutartis numatė nuosavybės atkūrimo pavedimą ieškovui ta apimtimi, kuria ieškovui pavyks tai padaryti (vertinant, kad kaip pačiam atsakovui, kaip ir A. B., buvo žinoma apie tai, kad atkūrimas vykdomas (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, kas reiškia, kad 7 ha žemės nuosavybės atkūrimas yra probleminis, o gal ir neįmanomas, todėl ieškovas negalėjo prisiimti prievolių daugiau, negu galėjo jų įvykdyti).

5.4. Ieškovas tiksliai ir sąžiningai vykdė jam pavestas funkcijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, tai įrodo Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 2004V, 2007 m. liepos 8. d. UAB korporacija „Matininkai“ žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktai, kadastrinių bylų sudarymas žemės sklypams, kad. Nr.: 0101/0006:2086; 0101/0006:1266 Vilniaus m. k. v., minėtų žemės sklypų savininkų susirinkimai dėl nuosavybės dalių paskirstymo, įvykę 2007 m., 2008 m. gegužės 26 d. įgaliojimas (notarinis registras P7-4116, Vilniaus miesto 33 notarų biuras) parduoti žemės sklypus ieškovo nuožiūra, bet nemažiau kaip už 40 000 Lt už 0,01 ha; Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. Sprendimas Nr. 21-01-5473 atkurti A. B. nuosavybę į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, VĮ Registrų centro pažymėjimai apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. 5938 ir Nr. 5981 žemės sklypams Vilniaus m. k. v. Verkių g. Paminėtų dokumentų gausa akivaizdžiai parodo ieškovo atliktų darbų apimtį.

5.5. A. B., pripažindamas savo prievolę pagal paslaugų pavedimo sutartį, siekė ją įvykdyti, aiškindamas savo delsimą pinigų surinkimu, įkalbinėjo ieškovą ne imti 0,08 ha žemės sklypą, bet sutikti paimti minimo 0,08 ha žemės sklypo piniginę išraišką. Ieškovas, žinodamas atsakovo šeimos padėtį, artimai bendraudamas su atsakovu (nes buvo ir yra kaimynai, ir palaikė artimus, draugiškus santykius), bendraudamas su A. B. sūnumi (dabartiniu atsakovu), neturėjo pagrindo vertinti, kad jo teisės į atlygį pagal sudarytą sutartį yra pažeidžiamos ar pažeistos, todėl nebuvo būtinumo kreiptis į teismą dėl teisių gauti atlygį pagal sutartį pažeidimo ir įpareigojimo atsakovui vykdyti prievolę natūra.

5.6. 2017 m. atsakovo tėvas A. B. mirė, nespėjęs įvykdyti savo sutartinių prievolių. Atsakovas po tėvo mirties priėmė tėvo visą turtą kaip palikimą, o tai reiškia, kad priėmė ir visas mirties dieną neįvykdytas prievoles pagal paslaugų pavedimo sutartį. Ieškovas ne tik žodžiu bendravo su dabartiniu atsakovu, bet ir nepraleidęs trijų mėnesių termino dėl informavimo apie mirusiojo tėvo A. B. neįvykdytas prievoles įteikė jam raštą apie tai, kad sutartinė A. B. prievolė nėra įvykdyta ir tai yra kreipimasis į S. B. dėl prievolės buvimo ir sutartinės prievolės įvykdymo. Tačiau dar iki tokio pranešimo pats atsakovas kreipėsi į ieškovą ir patvirtino, jog jam žinomas 2006 metų susitarimas, taip pat tai, kad sutartines tėvo prievoles įvykdys po liudijimo išdavimo.

5.7. Apie tai, kad atsakovui buvo žinoma, tiek apie pavedimo sutarties egzistavimą, tiek apie sutartines sąlygas ir šalių prisiimtas prievoles, patvirtina atsakovo ieškovui 2010 m. vasario 22 d. atsiųsta SMS žinutė.

5.8. Kadangi nuo 2017 m., žadėdamas įvykdyti sutartinę prievolę, atsakovas savo sutartinės prievolės neįvykdo, tai ieškovas turi pagrįstai manyti ir laikyti, kad sutartinės, nuolat patvirtinamos prievolės buvimo pažeidimo faktas turi būti skaičiuojamas ir laikomas nuo 2017 m., kai mirė A. B., kuris ne tik pripažino sutartinės prievolės ieškovui buvimą, bet galimai ir būtų minėtą prievolę įvykdęs, jeigu nebūtų miręs.

5.9. Pats atsakovas procesiniuose dokumentuose pripažino žinantis sutartinės prievolės ieškovo naudai pagal paslaugų suteikimo sutartį egzistavimą, kas patvirtina, kad jam buvo tinkamai ir tinkamu terminu pranešta apie neįvykdytą sutartinę prievolę. Nesutikdamas su ieškovo reikalavimu įvykdyti sutartinę prievolę visa apimtimi, atsakovas nurodė, kad sutinka atlyginti sutartinę prievolę 5 procentų apimtimi pinigine išraiška nuo grąžintos žemės vertės. Todėl ieškovas vertina, kad terminas senaties terminui skaičiuoti keliamam ieškovo reikalavimui, turi būti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie ieškovo teisių pažeidimą dienos, t. y. nuo 2017 m.; atsakovo pripažinimas ir sutikimas išmokėti sutartinio atlygio procentinę išraišką, ieškovo vertinimu, kartu yra ir atsakovo pripažinimas ieškinio pagrįstumo.

5.10. Ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu pateikė teismui projektinį 0,2943 ha žemės sklypo vidinio padalijimo pasiūlymą, kuriame atvaizduoti žemės sklype esantys statiniai, išlaikant būtinus atstumus nuo šių statinių iki formuojamo žemės sklypo ribų, išsprendžiant patekimo klausimą į visas bendro 0,2943 ha žemės sklypo dalis kiekvienam iš savininkų ir tuo užtikrinant visų savininkų interesų apsaugą bei išvengiant neproporcingos žalos sklypui padarymo. Pagal minėtą planą ieškovui atitenkanti 0,0664 ha dalis, pažymėta taškais: 17, 18, 19, 20 (sklypo dalis „B“), užtikrinant savininkui S. B. patekimą prie dalies, plane pažymėtos „C“ (0,1037 ha), pažymėta taškais 16, 17, 20, 21 (sklypo dalis „E“, bendras plotas 0,0136 ha) – minėtos dalys B+E sudaro 0,0136 ha + 0,0664 ha = 0,08 ha. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės sklypui, plane pažymėtam „E“, turi būti pritaikytas servitutas, taip užtikrinant S. B. patekimą prie jam atitenkančios sklypo dalies plane pažymėtos „C“. Sklypo dalis plane pažymėta „A“ (bendras plotas 0,0939 ha) priklauso nuosavybės teise atsakovui S. B. ir trečiajam asmeniui A. K., užtikrinant ieškovui V. M. patekimą į sklypo dalį, plane pažymėtą „B“, yra formuojamas kelias, pažymėtas plane „D“ (bendras plotas 0,0167 ha), pažymėtas taškais 6, 15, 17, 16. Remiantis VĮ Registrų centro pateikta pažyma, konstatuojama, kad tarp atsakovo S. B. ir trečiojo asmens A. K. yra nustatyta statiniais, esančiais 0,2943 ha adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimosi tvarka, žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp šių asmenų nenustatyta. Akivaizdu, kad siūlomu planu yra užtikrinamas priėjimas prie kiekvienos žemės sklypo dalies – „A“, „B“, „C“ kiekvienam suinteresuotam asmeniui.

5.11. Tuo atveju, jeigu bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, atsakovas turės pareigą, siekdamas įvykdyti reikalavimą, atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus bei savo sąskaita atlikti 0,0664 ha žemės sklypo atidalijimą (dalis „B“), remiantis ieškovo teismui teikiamu projektiniu pasiūlymu bei užtikrinti patekimą (pravažiavimą) prie žemės sklypo dalių „B“ (0,0664) ir „C“ (0,1037 ha) perėjimu, susidedančiu iš dalių D+E (0,0167 ha+ 0,0136 ha), pažymėtu taškais: 6, 15, 17, 18, 20, 21, 16.

Atsiliepimas

6. Atsakovas S. B. atsiliepime su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas savo atsiliepimą grindė toliau nurodytais argumentais:

6.1. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieškovas per 3 mėnesius nuo atsakovo tėvo A. B. mirties dienos (nuo palikimo atsiradimo dienos, kuri atsirado nuo 2016 m. balandžio 28 d.) būtų pareiškęs reikalavimą atsakovui. Ieškovas praleido tiek 3 mėnesių, tiek 3 metų senaties terminus kreiptis į atsakovą su reikalavimais po palikimo atsiradimo dienos: naikinamasis 3 metų senaties terminas suėjo 2019 m. balandžio 28 d., ieškovo ieškinys buvo pateiktas 2021 m. lapkričio 3 d., jau praleidus naikinamąjį terminą.

6.2. Atsakovas niekaip negalėjo perimti savo tėvo įsipareigojimų pagal 2006 m. gruodžio 21 d. įgaliojimą bei pavedimo sutartį, kadangi minėtas įgaliojimas, kurio pagrindu buvo sudaryta pavedimo sutartis, galiojo tik 3 metus ir pasibaigė 2009 m. gruodžio 21 d. Tai reiškia, jog nuo 2009 m. gruodžio 21 d. pasibaigė visi atsakovo tėvo įsipareigojimai pagal įgaliojimą ir pavedimo sutartį. Taigi 2010 metais atsakovo tėvas niekaip negalėjo atšaukti įgaliojimo, nes paties įgaliojimo 3 metų terminas jau buvo pasibaigęs. Kadangi ieškovas neįvykdė pareigos pagal įgaliojimą atkurti atsakovo tėvui nuosavybės teises į visą turėtą ir nacionalizuotą žemę (7 ha), tai tokiu atveju nei atsakovo tėvui A. B., nei atsakovui neatsirado jokių prievolių pagal 2006 m. gruodžio 21 d. įgaliojimą ir pavedimo paslaugų sutartį.

Šalies argumentai

6.3. Ieškovas nurodo, jog atsakovas neva pripažino prievolę, išsiųsdamas 2010 m. vasario 22 d. SMS žinutę, tačiau minėta SMS žinutė tik patvirtina, jog atsakovas nurodė, kad viską sprendžia jo tėvas. Be to, net jeigu būtų skaičiuojamas 10 metų senaties terminas nuo 2010 m. kovo 22 d., tai šiuo atveju irgi praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas. 2010 m. kovo 9 d. pareiškimu ieškovas kreipėsi į atsakovo tėvą dėl piniginių reikalavimų patenkinimo (dėl ieškinio dalyko), kuriame nurodė sumokėti iš viso 143 622,87 Lt per septynias dienas nuo anksčiau minėto pranešimo gavimo dienos. Atsakovo tėvas ieškovo pareiškimą gavo 2010 m. kovo 15 d., todėl reikalaujamą sumą privalėjo sumokėti iki 2010 m. kovo 22 d. Todėl šią datą atsakovo tėvui neįvykdžius savo įsipareigojimų, galima nuo šio termino skaičiuoti ieškinio senaties terminą.

6.4. Ieškovo įgaliojimų galiojimo metu atsakovo tėvui buvo grąžinti ir nuosavybės teise įgyti tik 0,35 ha žemės iš 2,33 ha žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. priklausiusios Vilniaus m. teritorijai. Šis nuosavybės teisių atkūrimas buvo nulemtas paties atsakovo tėvo veiksmų. Kad ieškovas būtų prisidėjęs prie šių nuosavybės teisių atkūrimo, byloje įrodymų nėra pateikta. Taip pat ieškovas nesiėmė veiksmų grąžinti namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei veiksmų dėl 4.67 ha žemės dalies, esančios nuo 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui prijungtoje teritorijoje, grąžinimo. Taigi, ieškovas nesiėmė veiksmų ir neįvykdė savo pareigos, kad būtų atkurtos atsakovo tėvo nuosavybės teisės į visą 7 ha žemės sklypą. Be to, ieškovas į bylą nepateikė visiškai jokių įrodymų, jog būtų atlikęs visus veiksmus, būtinus atsakovo tėvo pavedimo vykdymui, t. y. kad jam būtų grąžinta visa nuosavybės teisėmis priklausiusi žemė (7 ha). Priešingai, nurodė, kad neva padėjo grąžinti atsakovo tėvui 2,7603 ha nacionalizuotos žemės. Tai, kad šios bylos nagrinėjimo dieną atsakovo tėvui nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į visą turėtą nuosavybės teisėmis 7 ha žemę, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas neturi teisės reikalauti, kad jam būtų perleista žemė, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos, t. y. 0,08 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (pagal pavedimo paslaugų sutarties 6 punktą). Galiausiai, atsakovo tėvui nuosavybės teisės į turėtą žemės sklypo dalį buvo atkurtos 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ir šį sprendimą atsiėmė ne ieškovas, o pats atsakovas.

6.5. Dar iki pasirašant įgaliojimą ir pavedimo paslaugų sutartį, buvo priimtas sprendimas grąžinti atsakovo tėvui žemės sklypą, kuris buvo (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, kadangi iš 2007 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos rašto galima matyti, jog toks sprendimas buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 30-870. Taigi įsakymas grąžinti žemės sklypą atsakovo tėvui (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime buvo priimtas net 7 mėnesiais anksčiau iki pasirašant ieškovui ir atsakovo tėvui įgaliojimą ir pavedimo paslaugų sutartį.

6.6. Ieškovo į bylą pateikti įrodymai niekaip nepatvirtina, jog matininkai atliko atsakovo tėvui priklausančių žemės sklypų matavimus, o kvitai nepatvirtina, jog buvo gauti dokumentai, susiję su atsakovo tėvo žemės sklypais. Šiuose įrodymuose nėra jokių identifikacinių nuorodų, kadastro numerių, kurie leistų identifikuoti, jog visa tai susiję su atsakovo tėvo žemės sklypu, t. y. minėtuose atliktų darbų aktuose nenurodyti kadastro numeriai, o kvituose nenurodyta, kokių asmenų ir dėl kokio nekilnojamojo turto yra gaunami dokumentai. Vien tik šie įrodymai nėra savaime patvirtinantys, jog ieškovas atliko veiksmus, kad atsakovo tėvui būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą.

6.7. Jau nuo 1998 metų buvo aišku, jog atsakovo tėvui turi būti grąžinta 7 ha iki nacionalizacijos turėtos žemės Vilniuje. Tuo tarpu pagal 2006 metų įgaliojimą ieškovas įsipareigojo padėti atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį Vilniaus mieste. Taigi darytina išvada, kad, ieškovui ir atsakovo tėvui pasirašant įgaliojimą ir pavedimo paslaugų sutartį, šalys susitarė, jog ieškovas padės atkurti nuosavybės teises į visą žemės sklypą, esantį Vilniaus mieste, t. y. į visą 7 ha žemės sklypą. Todėl ieškovo teiginiai patikslintame ieškinyje, jog ieškovas ir atsakovo tėvas nebuvo susitarę, jog ieškovas padės atkurti nuosavybės teises į visą 7 ha žemės sklypą, yra visiškai nepagrįsti.

6.8. Ieškovas patikslintu ieškiniu pakeitė ieškinio reikalavimą ir nebereikalauja 43 153,38 Eur sumos, o jau reikalauja, kad jam būtų perduotos nuosavybės teisės į 0,08 ha žemės sklypą natūra. Taigi užuot paaiškinęs, kokiu prievolių atsiradimo pagrindu grindžia savo reikalavimą, ieškovas pakeitė reikalavimą – vietoje piniginio reikalavimo teikia reikalavimą atlyginti natūra. Kaip minėta, nuo 2009 m. gruodžio 21 d. pasibaigė visi atsakovo tėvo įsipareigojimai pagal 2006 metų įgaliojimą ir pavedimo sutartį, kadangi įgaliojimas galiojo tik 3 metus, kai tuo tarpu ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimų ir nepadėjo atkurti nuosavybės teisių į visą 7 ha žemės sklypą. Tad akivaizdu, jog ieškovas nepagrindė, kokiu prievolių atsiradimo pagrindu grindžia savo reikalavimą.

6.9. Ieškovo reikalavimas nustatyti servitutą yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas ne tik dėl ankščiau nurodytų priežasčių, bet ir dėl to, jog šis servitutas padarys žalos tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui bei nėra nurodytas kompensacijos (vienkartinės ar periodinės) dydis atsakovui ir trečiajam asmeniui už norimą nustatyti servitutą.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo A. K. atsiliepime į ieškinį su pareikštais ieškinio reikalavimais nesutiko. Pažymėjo, jog ieškovas neteisingai nurodo, jog nėra sudaryta bendraturčių susitarimo dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimosi tvarka. Dėl tokios naudojimosi tvarkos buvo susitarta 2021 m. rugsėjo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje. Nurodė, jog jai nėra žinoma apie šalių skolinius santykius, todėl mano, kad būsimas teismo sprendimas neturėtų keisti nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, prašomas atidalinimas turėtų būti vykdomas už jai priklausančios žemės sklypo dalies ribų.

8. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas ir jo atstovas patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė visiškai. Papildomai savo poziciją grindė toliau nurodytais argumentais:

Šalies argumentai

8.1. Ieškovas papildomai paaiškino, jog patikslintu ieškiniu neformuluoja alternatyvaus reikalavimo dėl piniginės sklypo vertės priteisimo, nes jam kelia abejonių atsakovo galimybė sumokėti tokią didelę pinigų sumą. Paaiškino, jog padėjo atkurti nuosavybės teises į du žemės sklypus ir rengė dokumentus žemės sklypui prie namo atkurti, tačiau, matyt, tokius dokumentus atsakovui dar kažkas rengė, nes, kai reikėjo pasirašyti parengtus matavimus, A. B. atsisakė tai padaryti. Visus parengtus dokumentus turi namie. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo prie namo nuo 2000 metų buvo ginčas su G., teko samdyti advokatą V., jam sumokėjo apie 1 500 Eur, kurių niekas jam neatlygino. Be to, 2008 m. išduoto įgaliojimo pagrindu surado atsakovo tėvui pirkėją žemės sklypams, į kuriuos nuosavybės teisės jau buvo atkurtos, parduoti, tačiau sandoriai nebuvo sudaryti, nes atsakovo tėvas ir motina pageidavo visą sumą gauti grynais pinigais. Tik vėliau jie suprato, jog jei pirkėjas moka pinigais iš banko gauto kredito, tai pinigai taip pat yra sumokami iš karto, bet jau buvo per vėlu. Pažymėjo, jog sudarydamas pavedimo sutartį negalėjo žinoti, kokia apimtimi pavyks atkurti nuosavybės teises, o tikėtis visiško nuosavybės teisių atkūrimo buvo nerealu, nes pagal galiojantį teisinį reglamentavimą rėžiniame kaime galėjo būti atkurta tik iki 10 procentų turėtos žemės.

8.2. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad AB „Lietuvos pašas“ duomenis apie registruotas siuntas saugo tik 6 mėnesius, todėl šiandien ieškovas neturi jokių galimybių pateikti rašytinių įrodymų apie tai, jog atsakovą laiku informavo apie jo tėvo neįvykdytas sutartines prievoles. Tačiau taip tikrai buvo, abejonių nekelia tai, jog atsakovui buvo žinoma apie tėvo neįvykdytas prievoles. Tai patvirtina prie bylos pateiktos telefono skambučių išklotinės. Mano, jog kadangi atsakovas priėmė palikimą, tai negalėjo priimti tik turtą, o įsipareigojimų ne.

Atsiliepimas

9. Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytą poziciją. Atstovas papildomai pastebėjo, jog atsakovas nepripažįsta ieškovo telefono skambučių išklotinių pagrindu grindžiamų aplinkybių, nes tokių pokalbių neprisimena ir negali patvirtinti, ar į bylą yra pateikti pokalbiai būtent su atsakovu. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovo dėstomomis aplinkybėmis apie kreditorinio reikalavimo pareiškimą laiku, nes jokio rašto paštu nėra gavęs.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. K. nurodė palaikanti atsakovo pusę byloje ir nesutinka su ieškinio tenkinimu, nes tai lems jos nuosavybės vertės sumažėjimą, servitutinis kelias apsunkins naudojimąsi sklypu. Taip pat paaiškino, jog šiuo metu jai priklauso visas namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pusė to namo jai atiteko iš buvusio savininko G., kitą dalį pasinaudodama pirmumo teise įsigijo iš atsakovo.

11. Teismo posėdžio metu teismas išklausė garso įrašus su byloje apklaustų liudytojų – I. O. (2022 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 15:04:42), V. V. ir J. G. (2022 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas) parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

12. Byloje išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovo S. B. prievolės įvykdyti jo mirusio tėvo A. B. 2006 m. gruodžio 21 d. Pavedimo paslaugų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ieškovui V. M..

13. Byloje nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 21 d. A. B. (atsakovo tėvas) išdavė ieškovui įgaliojimą, notarinio registro Nr. TJN-6180, būti jo atstovu Apskrities viršininko administracijoje, Žemėtvarkos skyriuje, tvarkant dokumentus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu į žemės sklypą, esantį Vilniaus mieste, jo vardu pateikti ir gauti tuo tikslu visus reikiamus dokumentus, savo nuožiūra pasirinkti žemę natūra, ekvivalentine natūra kitoje vietoje arba kompensaciją už žemę bei kompensavimo būdus, dalyvauti matuojant sklypo ribas, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises, gauti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus; atstovauti advokatų biure, sudarant atstovavimo sutartį byloje dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, pasirašyti šią sutartį; <...> rašyti prašymus ir pareiškimus, pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais. Įgaliojimas buvo išduotas trejiems metams. Tą pačią dieną – 2006 m. gruodžio 21 d. A. B. (atsakovo tėvas) ir ieškovas sudarė Pavedimo paslaugų sutartį, pagal kurią A. B. pavedė, o apeliantas įsipareigojo atstovauti A. B. interesams Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios ir valdymo institucijose, notarinėse kontorose dėl veiksmų, nurodytų 2006 m. gruodžio 21 d. įgaliojime, atlikimo bei pateikti kitas su šia sutartimi susijusias konsultacijas (sutarties 1 punktas). Pagal sutarties 4 punktą už atstovavimą valstybinės valdžios ir valdymo institucijose ir už atliktus veiksmus, numatytus sutarties 1 punkte, A. B. įsipareigojo neatlygintinai perleisti ieškovui 0,08 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, kurį A. B. įgis asmeninės nuosavybės teise. Neatlygintinas žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perleidimas turėjo būti atliekamas per 14 dienų nuo A. B. žemės sklypo įsigijimo asmeninės nuosavybės teise bei jo įregistravimo VĮ Registrų centre dienos (sutarties 5 punktas). Jeigu A. B. vienašališkai atšaukia įgaliojimą, išduotą 2006 m. gruodžio 21 d., jis privalo atlyginti apelianto turėtas faktines pavedimo išlaidas ir kompensuoti nuostolius, atitinkančius 0,08 ha žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris bus įsigytas A. B. asmeninės nuosavybės teisėmis, rinkos vertę (sutarties 6 punktas).

14. Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad jo tėvas A. B. mirė 2016 m. balandžio 28 d., atsakovas yra vienintelis jo įpėdinis. Atsakovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu patvirtino, jog tėvo palikimą priėmė.

15. Ieškiniu ieškovas reiškia reikalavimą dėl Pavedimo paslaugų sutarties įvykdymo, nurodydamas, jog visus savo įsipareigojimus pagal šią sutartį įvykdė, todėl atsakovas, kaip A. B. įpėdinis, privalo suteikti ieškovui sutartimi sulygtą atlyginimą, t. y. suformuoti sutartimi sulygto dydžio žemės sklypą ir perleisti atsakovui nuosavybės teises į jį. Atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu grindžia trimis pagrindiniais argumentais: 1) mano, jog yra praleistas įstatymo nustatytas naikinamasis terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti; 2) ieškovas praleido 10 metų ieškinio senaties terminą savo tariamai pažeistoms teisėms ginti; 3) ieškovas neįvykdė Pavedimo sutartimi sulygtų įsipareigojimų, todėl neįgijo teisės į sutartimi sulygtą atlyginimą. Toliau teismas pasisakys visais paminėtais atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentais.

Dėl iš paveldėjimo santykių keliamiems reikalavimams taikomų terminų (ne)praleidimo

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

17. CK 6.53 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto.

18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

19. Nurodytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur turi būti atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas – teisme ar ne teisme, gali būti procedūrinis (jeigu reikalavimas žodžiu ar raštu yra pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriui) arba ieškinio senaties (jeigu pareiškiamas ieškinys dėl paveldimo turto). Jeigu trijų mėnesių terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai teismas gali jį pratęsti, jeigu nepraėjo daugiau kaip treji metai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti. Aplinkybę, kad naikinamasis trejų metų terminas nepraleistas, kreditorius turi pagrįsti įrodymais (CPK 276 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006).

20. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. B. mirė 2016 m. balandžio 28 d., todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas. Terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2016 m. liepos 28 d. Byloje nėra jokių duomenų, jog iki nurodyto termino pabaigos ieškovas kreipėsi į atsakovą ar pareiškė ieškinį teisme dėl paveldėto turto. Pirminiame ieškinyje ieškovas nurodė, jog atsakovas iš karto po tėvo mirties bei pakartotinai 2018 metais pats kreipėsi į jį ir teigė, kad ketina įvykdyti tėvo prisiimtus įsipareigojimus. Tokios pat pozicijos ieškovas laikėsi patikslintame ieškinyje, tačiau nenurodė jokių įrodymų, kuriais grįs šias faktines aplinkybes. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas teigė, jog atsakovą apie kreditorinį reikalavimą informavo paštu, tačiau įrodymų apie registruotos siuntos atsakovui siuntimą negali pateikti, nes AB „Lietuvos paštas“ duomenis apie registruotas siuntas saugo tik 6 mėnesius.

21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.).

Žemesnės instancijos teismas

22. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertindamas tai, jog ieškovas niekaip nepagrindė procesiniuose dokumentuose nurodytų teiginių apie atsakovo po tėvo mirties išreikštą valią įvykdyti prievoles pagal Pavedimo paslaugų sutartį, taip pat tai, jog poziciją dėl atsakovo informavimo apie kreditorinį reikalavimą paštu ieškovas pareiškė tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir tokios pozicijos taip pat nepagrindė jokiais rašytiniais ar kitais įrodymais, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos apie tai, jog po tėvo mirties ieškovas jam jokių reikalavimų, susijusių su tėvo paveldėtu turtu, nei žodžiu nei raštu nereiškė, sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo A. B. mirties informavo atsakovą apie neįvykdytą palikėjo prievolę. Be to, įvertinus tai, jog nuo palikėjo mirties praėjo daugiau nei treji metai ir terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti negali būti atnaujintas (nors ieškovas tokio reikalavimo byloje ir nereiškė), konstatuotina, jog ieškovas prarado galimybę įgyvendinti savo teises pagal Pavedimo paslaugų sutartį prieš atsakovą, kaip A. B. palikimą priėmusį įpėdinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015). Atitinkamai ieškinys vien šiuo pagrindu yra atmestinas.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo reikalavimams, keliamiems iš Pavedimo paslaugų sutarties

23. Nors ankščiau konstatavus, jog ieškovas prarado galimybę savo teises prieš atsakovą ginti dėl praleisto CK 5.63 straipsnyje numatyto naikinamojo termino, kiti atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentai neturi jokios teisinės reikšmės galutiniam sprendimui byloje, tačiau, siekdamas visapusiškai išnagrinėti bylą, teismas pasisako ir dėl jų pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

24. Kaip minėta, nesutikdamas su ieškiniu, atsakovas taip pat teigė, jog tuo atveju, jei būtų nuspręsta, kad visgi atsakovas tinkamai laikėsi CK 5.63 straipsnyje numatytų terminų, ieškinys taip pat turėtų būti atmestas dėl praleisto 10 metų ieškinio senaties termino. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį ir jeigu teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

25. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

26. Ieškovas byloje atsakovui pareiškė reikalavimą dėl Pavedimo paslaugų sutarties įvykdymo. Tarp šalių nėra ginčo, jog byloje pareikštiems reikalavimams taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas – 10 metų. Atsakovo vertinimu, ieškinio senaties terminas yra suėjęs, todėl ieškinys dėl praleisto ieškinio senaties termino negalėtų būti tenkinamas. Ieškovo nuomone, jis nepraleido ieškinio senaties termino, nes tiek atsakovas, tiek jo miręs tėvas nuolat žadėjo prievoles pagal Pavedimo paslaugų sutartį įvykdyti, tą, jo manymu, patvirtina telefoninių pokalbių duomenys, užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, todėl vertina, jog iki A. B. mirties nebuvo jokio pagrindo kreiptis teisminės gynybos, o nuo atsakovo tėvo mirties bendrasis ieškinio senaties terminas dar nėra suėjęs. Su tokia atsakovo nuomone nėra jokio pagrindo sutikti.

27. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

28. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog tarp atsakovo tėvo A. B. ir ieškovo 2010 metais kilo nesutarimas dėl Pavedimo paslaugų sutarties vykdymo: 2010 m. vasario 18 d. pranešimu atsakovo tėvas A. B. išreiškė savo nepasitenkinimą dėl nepakankamai operatyvaus ieškovo įsipareigojimų vykdymo ir panaikino ieškovui 2008 m. ir 2009 m. išduotus įgaliojimus, tuo tarpu ieškovas 2010 m. kovo 9 d. raštu, atsakydamas į paminėtą pretenziją, nurodė visus, jo manymu, A. B. naudai atliktus darbus ir pasiūlė per 7 kalendorines dienas sudaryti notarų biure dokumentų priėmimo–perdavimo aktą ir susitarimą dėl priklausančio 143 622,87 Lt atlygio sumokėjimo, taip pat nurodė, jog priešingu atveju bus priverstas kreiptis į teismą dėl priklausančio atlygio išieškojimo priverstine tvarka. Byloje nenustatyta, kad suėjus minėtam 7 kalendorinių dienų terminui ar vėliau ieškovo reikalavimai būtų įvykdyti, todėl sutiktina su atsakovo nuomone, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2010 m. kovo 17 d., kuomet ieškovas privalėjo suvokti, jog kita Pavedimo paslaugų sutarties šalis neketina tenkinti jo reiškiamų reikalavimų.

29. Nesutikdamas su ieškinio termino skaičiavimo pradžia ieškovas iš esmės teigia, jog atsakovo tėvo elgesys – žadėjimas prievoles įvykdyti – nutraukė ieškinio senaties termino eigą.

30. CK 1.130 straipsnyje reglamentuojami pagrindai, kuriems esant ieškinio senaties terminas nutraukiamas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (to paties straipsnio 2 dalis). Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti.

31. Pagal kasacinio teismo praktiką skolininko veiksmais, nutraukiančiais ieškinio senaties termino eigą, laikomi veiksmai, kai skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenziją, sumoka dalį pagrindinės skolos arba netesybų, palūkanas už pagrindinę skolą, taip pat kai šalys modifikuoja sutartį taip, kad iš jos turinio matyti, jog skolininkas pripažįsta skolą, kai skolininkas prašo keisti sutartį, atidedant ar išdėstant mokėjimus, akceptuoja inkaso pavedimą ir kiti panašūs veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2008; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019, 34 punktas).

32. Kaip jau minėta, 2010 m. vasario mėnesį A. B. atšaukė visus ieškovui išduotus (ir dar galiojančius) įgaliojimus, pareikšdamas pretenzijas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo kokybės. Savo poziciją apie atsakovo tėvo prievolės atsiskaityti su ieškovu pripažinimą ieškovas grindė antstolio Mindaugo Dabkaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuoti ieškovo mobiliojo ryšio telefone esantys garso įrašai, garso įrašų pokalbių tekstai (surašyti transkribavimo būdu) ir jų vertimai. Nors ieškovas į bylą nepateikė pačių garso įrašų, aplinkybių, jog antstolio užfiksuoti pokalbiai tarp ieškovo ir A. B. įvyko, atsakovas neginčijo (nors nesutiko dėl jo – atsakovo ir ieškovo pokalbių autentiškumo). Susipažinęs su visais ieškovo ir A. B. telefono skambučių garso įrašų transkribavimu surašytų tekstų vertimais, teismas neturi pagrindo sutikti, jog šie sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovo tėvas pripažino savo prievolę atsiskaityti su ieškovu: iš 2013 m. rugsėjo 27 d. ieškovo ir A. B. pokalbio teksto matyti, jog jo metu ieškovui paklausus pašnekovo ar turi jam kokių pretenzijų, šis atsakė, jog neturi, tačiau daugiau jokių nagrinėjamam ginčui reikšmingų aplinkybių pokalbyje neužfiksuota, t. y. pašnekovai apie ieškovui priklausančio atlyginimo dydį, jo mokėjimą ar panašiai nekalbėjo; iš 2014 m. vasario 28 d. ieškovo ir A. B. pokalbio teksto matyti, kad jo metu ieškovas kelis kartus priminė pašnekovui, kad būtina grąžinti skolas, tuo tarpu šis ieškovui nurodė, jog nieko negali padaryti, nes dabar šeimininkas – sūnus, jis paima jo pensiją ir viską sprendžia. Taigi byloje nenustatyta jokių ieškinio senaties termino nutraukimą lemiančių aplinkybių.

33. Byloje nustatyta, jog apie savo teisių galimą pažeidimą ieškovas privalėjo suprasti 2010 m. kovo 17 d., o į teismą su ieškiniu ieškovas kreipėsi 2021 m. lapkričio 3 d., t. y. praleidęs bendrąjį ieškinio senaties terminą, todėl net tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog atsakovas būtų perėmęs tėvo prievoles pagal Pavedimo paslaugų sutartį (dėl tinkamo kreditorinio reikalavimo pareiškimo), ieškovo ieškinys taip pat turėtų būti atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino.

Dėl ieškovo teisės į atlyginimą už Pavedimo paslaugų sutarties įvykdymą

34. Be jau išnagrinėtų nesutikimo su ieškiniu argumentų, atsakovas taip pat byloje teigė, jog ieškovas nesuteikė Pavedimo paslaugų sutartimi sulygtų paslaugų – nepasiekė sutartimi sulygto rezultato, todėl jam neatsirado teisė reikalauti minėta sutartimi sulygto atlyginimo.

35. Kaip jau nustatyta (Sprendimo 13 punktas), 2006 m. gruodžio 21 d. A. B. sudarė du sandorius: vienašalį sandorį, suteikiantį teisę jam atstovauti įvairiose institucijose ir jo vardu tvarkyti visus būtinus dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į žemės sklypą, esantį Vilniaus mieste – Įgaliojimą, notarinio registro Nr. TJN – 6180, bei dvišalį sandorį – Pavedimo paslaugų sutartį, kuria ieškovas V. M., veikdamas paminėto įgaliojimo pagrindu, įsipareigojo atstovauti A. B. dėl veiksmų, nurodytų įgaliojime, atlikimo bei teikti susijusias konsultacijas. Tarp šalių kilo ginčas dėl Pavedimo paslaugų sutarties sąlygų aiškinimo: atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog ieškovas neįvykdė pareigos pagal įgaliojimą atkurti atsakovo tėvui nuosavybės teises į visą turėtą ir nacionalizuotą žemę (7 ha), todėl neturi teisės reikalauti sutartimi sulygto atlyginimo – 0,08 ha žemės sklypo natūra, tuo tarpu ieškovas teigė, kad sutartimi neprisiėmė įsipareigojimo atkurti nuosavybės teises į visą atsakovo tėvui priklausančią žemę, nes tokios galimybės nenumatė galiojęs teisinis reglamentavimas, t. y. nuosavybės teisės į nacionalizuotą rėžinio kaimo žemę galėjo būti atkurtos tik konkretaus įstatymo (Vyriausybės nutarimo) nustatyto dydžio.

36. Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Sutartinių santykių kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles nustatančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota ir gausi. Aiškinant sutarties turinį prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką: jeigu sutarties šalių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius. Tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 238/2014; kt.).

37. Remdamasis kasacinio teismo sutarčių aiškinimo taisykles nustatančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika bei vadovaudamasis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, teismas visų pirma atkreipia dėmesį, jog nei Pavedimo paslaugų sutartyje, nei įgaliojime, kurio pagrindu buvo vykdoma minėta sutartis, nėra įvardyta susitartų paslaugų apimtis ar konkretus rezultatas. Kaip matyti iš Pavedimų paslaugų sutarties 1 punkto, ieškovas iš esmės įsipareigojo atstovauti įgaliotojui (A. B.) nuosavybės teisių atkūrimo procese ir tai visiškai atitiko paslaugų santykių esmę, nes paslaugų sutarties ypatumas pasireiškia tuo, jog paslaugų teikėjas įsipareigoja veikti kliento interesais ir dėti geriausias pastangas sulygtam tikslui pasiekti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nebūtinai reiškia įsipareigojimą pasiekti kažkokį konkretų tikslą. Nors atsakovas laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju ieškovas Pavedimo paslaugų sutartimi įsipareigojo padėti atkurti nuosavybės teises į atsakovo senelio visą nacionalizuotą žemę – 7 ha, tačiau tokiam sutarties aiškinimui teismas nemato jokio teisinio pagrindo, nes toks tikslas neįvardytas nė viename iš 2006 m. gruodžio 21 d. A. B. sudarytų sandorių.

38. Kita vertus, teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog Pavedimų paslaugų sutarties sąlygų, reguliuojančių paslaugų atlygintinumą, konstrukcija suponuoja tai, jog atstovaudamas atsakovo tėvui nuosavybės teisių atkūrimo procese ieškovas visgi privalėjo pasiekti tam tikrą rezultatą, nes pagal sutarties 4 punktą už atstovavimą valstybinės valdžios ir valdymo institucijose ir už atliktus veiksmus, numatytus sutarties 1 punkte, A. B. įsipareigojo neatlygintinai perleisti ieškovui 0,08 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, kurį A. B. įgis asmeninės nuosavybės teise. Toks neatlygintinas žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perleidimas turėjo būti atliekamas per 14 dienų nuo A. B. žemės sklypo įsigijimo asmeninės nuosavybės teise bei jo įregistravimo VĮ Registrų centre dienos (sutarties 5 punktas). T. P. paslaugų sutartimi šalys iš esmės sulygo, jog paslaugų teikėjo (ieškovo) atlygį už teikiamas paslaugas sudarys sulygto dydžio žemės sklypas, į kurį nuosavybės teisės bus atkurtos ateityje. Be tokio sklypo konkretaus dydžio, šalys taip pat sulygo dėl tokio sklypo adreso – (duomenys neskelbtini), Vilnius, t. y. nors Įgaliojimu ir Pavedimo paslaugų sutarties 1 punkte susitarta dėl atstovavimo tvarkant dokumentus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu į iš esmės bet kurį žemės sklypą, esantį Vilniaus mieste, ieškovo atlyginimą galėjo sudaryti tik konkrečiu adresu esantis žemės sklypas, kas leidžia daryti išvadą, jog būtent šiuo adresu esančio žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo turėjo siekti ieškovas ir atstovauti įgaliotiniui būtent šiuo klausimu. Tokį šalių susitarimą papildomai pagrindžia ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės:

38.1. Iš byloje esančių A. B. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos Nr. 1654 dokumentų matyti, kad atsakovo tėvas pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jo tėvo A. B. iki nacionalizacijos turėtą žemę (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), Vilniuje.

38.2. Vilniaus miesto valdyba 2000 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 2004V patvirtino (duomenys neskelbtini) individualios namų valdos 8120 kv. m žemės sklypo ribas bei šio sklypo naudojimo sąlygas bei apribojimus. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą bei prašė panaikinti minėtą Vilniaus miesto valdybos sprendimą ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformuoti atskirus naudojamos namų valdos bei laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos žemės sklypus, nustatant jų plotą ir ribas.

38.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą tenkino ir panaikino Vilniaus miesto valdybos 2000 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 2004V, kuriuo patvirtintos 8120 kv. m naudojamos namų valdos ir laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), Vilniuje ribos; taip pat įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje suformuoti atskirus naudojamos namų valdos bei laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos žemės sklypus, nustatant jų plotą ir ribas. Teismas padarė išvadą, kad ginčijamu Vilniaus miesto valdybos sprendimu patvirtinant 8120 kv. m naudojamos namų valdos ir laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), Vilniuje ribas, neatsižvelgta į tai, jog yra du gyvenamojo namo savininkai, nuosavybės teise valdantys po ½ gyvenamojo namo, vienas iš jų – A. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, o kitas – H. G. turi teisę įsigyti žemę gyvenamojo namo eksploatacijai. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2005 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 31/05/17-1369 kreipėsi į Vilniaus savivaldybės administraciją, prašydamas suformuoti faktiškai naudojamą 0,3000 ha ploto namų valdos žemės sklypo bei laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos žemės sklypo ribas ir plotus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2005 m. gegužės 19 d. raštu Nr. A51-4172-(2.5-MPD-0) atsisakė keisti ar pripažinti netekusiu galios Vilniaus miesto valdybos 2000 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 2004V, kuriuo suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tokiu atveju, kaip konstatavo teismas, Vilniaus apskrities viršininko administracija neturi galimybės tęsti nuosavybės teisių į buvusio savininko A. B. turėtą žemę atkūrimo proceso. Teismas taip pat nurodė, jog ginčijamu sprendimu pažeidžiamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 34 punkto nuostatos bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 5, 6, 7 punktų reikalavimai.

38.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, jog esant dviem gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams, ir ginčijamu 2000 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 2004V suformavus vieną bendrą laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos žemės bei naudojamos namų valdos žemės sklypą trečiasis suinteresuotasis asmuo H. G. įgijo reikalavimo teisę į ½ namų valdos dydžio sklypą, t. y. į 0,406 ha dydžio žemės sklypą (nors jis ir neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą šiame sklype), kartu buvo suvaržytos kito suinteresuoto asmens A. B. teisės gauti visą žemės sklypą, jam priklausantį pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

39. Iš paminėtų teismų sprendimų administracinėse bylose matyti, jog pirmosios instancijos teisme A. B. atstovavo advokatas V. V., kuris apklaustas liudytoju nagrinėjamoje byloje paaiškino, jog atstovavimo sutartis buvo sudaryta tarpininkaujant V. M., taip pat būtent jis sumokėjo už atstovavimo paslaugas; apeliacinės instancijos teisme A. B. atstovavo pats V. M.. Nors iš paminėtų teismų sprendimų matyti, jog A. B. pozicija byloje buvo priešinga reiškiamiems reikalavimams, taip pat byloje pasiektas rezultatas buvo priešingas A. B. deklaruojamai pozicijai byloje, tačiau tai visgi nepaneigia to, jog po Pavedimo paslaugų sutarties sudarymo ieškovas vykdė Pavedimo paslaugų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. atstovavo savo įgaliotojui nuosavybės teisių atkūrimo procese.

40. Byloje taip pat nustatyta, jog 2007 m. gruodžio 29 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.4-01-5473 atsakovo tėvui A. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į du žemės sklypus Vilniaus mieste: į 3248/18104 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 297/25960 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors Nekilnojamojo turto registro išraše nėra nurodyti konkretūs šių žemės sklypų adresai, bylos nagrinėjimo metu pats atsakovas pripažino, jog vienas iš sklypų – paskutinis iš paminėtų – yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kita vertus, byloje nėra jokių rašytinių ar kitokių įrodymų, jog ieškovas prisidėjo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šiuos du sklypus. Liudytoju apklaustas matininkas J. G. negalėjo nurodyti, kokio žemės sklypo matavimus ieškovo pavedimu yra atlikęs, pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog šių žemės sklypų matavimų neatlikinėjo, nes tam nebuvo poreikio.

41. Ieškovas teismo posėdžio metu akcentavo, jog atstovavo atsakovo tėvui formuojant grąžintiną žemės sklypą prie gyvenamojo namo, kelis kartus atlikinėjo matavimus vietoje, nes buvo keblumų dėl šalia esančios upės; taip pat nurodė, jog kai minėti dokumentai buvo visiškai parengti ir beliko tik juos pasirašyti, tą A. B. atsisakė padaryti, nenurodydamas jokių priežasčių.

42. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatyta, jog nuosavybės teisės į namų valdą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovo tėvui A. B. buvo atkurtos 2010 m. Būtent iš šio sklypo ieškovas reiškia reikalavimą dėl dalies žemės sklypo jam atidalinimo, kaip atlygį už suteiktas paslaugas. Tačiau pažymėtina, jog pats ieškovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu pripažino, jog nuosavybės teisės į šį žemės sklypą buvo atkurtos ne jo parengtų dokumentų pagrindu, t. y. atlyginimu turėjęs tapti rezultatas buvo pasiektas ne ieškovo atlikto darbo pagrindu ir pasibaigus 2006 m. gruodžio 21 d. Įgaliojimo, notarinio registro Nr. TJN – 6180, terminui (išduotas 3 metams). Be to, ieškovas į bylą nepateikė paaiškinimuose minėtų parengtų dokumentų, kuriuos tariamai A. B. atsisakė pasirašyti, todėl ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė įgijęs teisę į Pavedimo paslaugų sutartimi sulygtą atlyginimą žemės sklypu. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, ieškovas galėtų reikalauti atlygio už faktiškai suteiktų paslaugų atlyginimą, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

43. Konstatavus, jog ieškovas neįgijo teisės reikalauti Pavedimo paslaugų sutartyje sulygto atlygio, teismas nevertina ieškovo parengto žemės sklypo atidalinimo plano bei su juo susijusių reikalavimų (servitutų nustatymo ir t. t.), nes tai nesukels ieškovui jokių materialinių pasekmių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį, iš ieškovo atsakovui ir jo pusę byloje palaikančiam trečiajam asmeniui priteistinos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.

45. Atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 4 235 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 210 Eur už atstovavimą ir procesinių dokumentų (prašymų) rengimą bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, 1 089 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 726 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą). Trečiasis asmuo A. K. pateikė į bylą advokato pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, jog už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidas.

46. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl, vertindamas byloje šalių patirtų advokato pagalbos išlaidų dydį, teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85.

47. Kita vertus, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 98 straipsnio 2 dalis turi būti taikoma sistemiškai su Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) nuostatomis. Advokatūros įstatyme nustatyta, kad advokato honoraro dydis nustatomas teisinių paslaugų sutartyje. Jei teismui pateikiami įrodymai, kad advokatui yra sumokėtas honoraras, CPK 98 straipsnio 2 dalis taikytina tada, kai priešinga šalis pateikia įrodymų, jog šis honoraras yra neprotingai didelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004).

48. Nagrinėjamu atveju atsakovo ir trečiojo asmens atstovo išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, ieškovas dėl prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydžių ir jų pagrįstumo jokių pretenzijų nereiškė, todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo jų mažinti. Kita vertus, ieškovo atstovas nurodė, jog atsakovui neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, taip pat patirtos apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacinės instancijos teismas patenkino ieškovo apeliacinį skundą ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo. Su tokia pozicija teismas neturi pagrindo sutikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti byloje priimtą teismo sprendimą ir jo ieškinį tenkinti; šis jo prašymas nebuvo patenkintas, o byla grąžinta nagrinėti iš naujo dėl netinkamo šalis siejančių santykių kvalifikavimo. Išnagrinėjus bylą iš naujo, ieškovo ieškinys atmestas kaip nepagrįstas, todėl atsakovui turi būti atlygintos visos dėl tokio nepagrįsto ieškinio patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo ir trečiojo asmens byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka būtinumo ir protingumo kriterijus, atitinka rekomenduotinus dydžius, todėl jiems atlygintinos visiškai.

49. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, kai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi redakcija) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Nagrinėjamu atveju ieškinį atmetus, byloje patirtos 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 235 Eur (keturis tūkstančius du šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,28 Eur (trylika eurų ir 28 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pateikti į bylą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Kristina Lysionok