Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, (duomenys neskelbtini), vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini) technikos vadovu, aukštojo išsilavinimo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-13494-2023 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato1-ojo veiklos skyriaus tyrėja S. B. 2023 m. spalio 2 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad G. K. 2023 m. birželio 23 d., 12.02 val., Taikos pr. 55, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Volkswagen Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje, kuriame kiekviena eismo kryptimi yra po dvi eismo juostas ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir horizontaliuoju ženklinimu „A+“, nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą. Tokiu būdu G. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 181¹ punkto, 3 priedo 1.21 reikalavimus, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje (b.l. 11-12).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja V. P., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – G. K., išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir 2023 m. lapkričio 16 priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-13494-2023, kuriuo nenustačius G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustačius vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jį pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Jam paskirta administracinė nuobauda – 70 eurų dydžio bauda (b. l. 9-10).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. lapkričio 24 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto asmens G. K. skundas dėl Institucijos 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimo panaikinimo. Pareiškėjas skunde nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Jis vairavo automobilį Taikos prospektu nuo Kauno gatvės, link Bijūnų gatvės kraštine kairiąja eismo juosta. Nuo Taikos prospekto ir Kauno gatvės sankryžos nuvažiavus apie 200 metrų, iš dešinės pusės, prasideda maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, kuri paženklinta (Kelių eismo taisyklių 1 priedas) kelio ženklu Nr. 523 „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (Kelių eismo taisyklių 3 priedas) horizontaliuoju ženklinimu Nr. 1.21 „Simbolis „A+“ žymi eismo juostą, skirta maršrutiniam transportui ir kitoms transporto priemonėms, kaip nurodyta Taisyklių 181¹ punkte, išskyrus Taisyklių 182 punkte nustatytą atvejį, bei Nr. 1.22 „Plati brūkšninė linija, kurios brūkšniu ir tarpu tarp brūkšniu ilsis vienodas, žymi eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, maršrutinio transporto stotele tose vietose, kur i jas leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jų), arba dviračiu juostą, kurią leidžiama kirsti iš abiejų pusių“. Nuo maršrutinio transporto eismo juostos pradžios nuvažiavus apie 50 metrų buvo didelė automobilių grūstis, matosi pridėtoje nuotraukoje, priešais jo automobilį buvęs automobilis, kuris rodė posūkį į kairę, jis persirikiavo iš kairės kraštinės eismo juostos į dešinę eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui ir važiavo link Bijūnų gatvės, o privažiavęs ją, nusuko. Ties Taikos prospekto Nr. 55 namu, ties įvažiavimu į kiemą, vaizdo kameros fiksavo jo veiksmus, dėl to jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Kelių eismo taisyklėse aiškiai apibrėžta išimtis kada galima važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, Nr. 182 „Jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, prieš posūkį į dešine sukantys vairuotojai privalo, o apvažiuojantys sustojusią i kaire sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą“. Jis, kaip vairuotojas, veiksmus atliko tinkamai. Kad nekiltų abejonių vairuotojams, o ypač policijos pareigūnams, prieš fiksuojant vairuotojų pažeidimus eismo priežiūrą vykdanti institucija privalo įsitikinti, kad eismo organizavimo priemonės yra įrengtos tinkamai. Pažymi, kad Taikos prospekte nuo Kauno gatvės iki Sausio 15-osios gatvės kelio horizontalusis žymėjimas atliktas netinkamai. Maršrutinio transporto eismo juosta, kai į ją galima įvažiuoti ir kitoms transporto priemonėms privalo būti pažymėta taip kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro įsakyme „Dėl kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“, t.y. nuo kitų eismo juostų turi būti atskirta plačia ištisine linija 1.2. Kadangi, vairuotojui apvažiojančiam sustojusią į kairę sukti transporto priemonę leidžiama persirikiuoti į eismo juostą skirtą maršrutiniam transportui, su sąlyga esant horizontaliam kelio ženklinimui (Kelių eismo taisyklių 3 priedas) plačia brūkšnine linija 1.22., todėl, jis kaip vairuotojas, pareigą vykdė tinkamai, jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Byloje yra esminių procesinių pažeidimų: administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių nefiksuotas raštu, todėl nutarime „Kitos aplinkybės“, pareigūno aprašytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas klaidingas. Skundu prašo teismo panaikinti skundžiamą Institucijos 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti (b.l. 3-5).

Pareiškėjas G. K. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad KET 106 ir 182 punktuose nėra nurodyta, kokiam atstumui likus vairuotojas privalo persirikiuoti ir pirmame posūkyje į dešinę. Šiuo atveju šios nuostatos netinka, nes Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, kurias tvirtina Vyriausybė, o 3 punkte nurodoma, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali riboti tik KET numatyti kelio ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, vadovaujamasi kelio ženklo reikalavimais. Šiuo atveju, pagal policijos pareigūnų atliktą horizontalų žymėjimą punktyrine linija, jo eismo neriboja jokie ženklai. Pavyzdžiui Vilniuje yra ištisinės linijos, būtent pagal tokį žymėjimą reikėtų sukti pirmame posūkyje į dešinę. Šiuo atveju yra horizontalus žymėjimas, todėl pagal minėto įstatymo nuostatas nėra nustatyta, jog jis pirmame posūkyje turi sukti į dešinę. Kadangi nėra ištisinės linijos, o yra punktyras, todėl jis gali važiuoti minėta juosta. Gali visas bendras srautas automobilių važiuoti minėta juosta. Jis važiuodamas „A“ juosta, vadovavosi Kelių eismo taisyklėmis. Jeigu kiti vairuotojai nežino, jie patys kalti. Jis vadovavosi išimtini, tokiais savo veiksmais sumažino taršą, triukšmą, jis maršrutiniam transportui nesutrukdė. Jis nesutinka su policijos pareigūnų nurodoma aplinkybe, kad jis siekė išvengti administracinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju jis neatliko ANK 15 straipsnyje nurodomų veiksmų, t.y. važiuodamas maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, neatliko profesinių pareigų. Jis važiuodamas maršrutiniam transportui skirta eismo juosta važiavo nuo Taikos pr. 55 iki sankryžos su Paryžiaus Komunos gatve, o pravažiavęs sankryžą persirikiavo į kairę, tuomet privažiavęs Bijūnų gatvę, pasuko į kairę. Jis nepažeidė KET taisyklių. Prašo skundą tenkinti ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į G. K. skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodo, kad Kelių eismo taisyklių 3 priedo I skyriaus 1 punkte nurodytas horizontalusis ženklinimas. Minėto skyriaus 1.21 punkte nurodyta raidė „A“ žymi eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę, ir ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus Taisyklių 182 punkte nustatytą atvejį, kuris numato, kad jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, į dešinę sukantys privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą. Nors KET 106 ir 182 punktuose nėra nurodyta, kokiam atstumui likus iki posūkio į dešinę į šią eismo juostą gali ar privalo persirikiuoti sukti ketinantis vairuotojas, tačiau pagal teismų praktiką persirikiavus į eismo juostą, skirtą važiuoti tik maršrutiniam transportui, privaloma iš jos išvažiuoti pirmame posūkyje į dešinę. Tai reikštų, kad į eismo juostą, skirtą važiuoti maršrutiniam transportui, galima persirikiuoti tik prieš pat atliekant posūkio manevrą į dešinę. Kitaip elgtis negalima ir esant intensyviam eismui. Pareiškėjas akcentuoja, jog jokie teisės aktai nenumato reikalavimo, jog persirikiavus į „A“ juostą, iš jos privaloma išvažiuoti pirmame esančiame išvažiavime į dešinę. Šią savo poziciją motyvuoja minėtu KET 182 punktu. Šiame punkte numatyta, jog jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, į dešinę sukantys privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai, gali persirikiuoti į šią eismo juostą. Institucija, pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjas klaidingai interpretuoja skundžiamame nutarime išdėstytus KET punktus. Institucijos vertinimu, minėtais KET punktais aiškiai reglamentuota, kad eismo juosta, kuri pažymėta kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti draudžiama, ir nurodomi keli atvejai, kai kitoms transporto priemonėm leidžiama persirikiuoti į šią juostą, t. y. leidžiama sukant į dešinę arba apvažiuojant sustojusią į kairę sukti transporto priemonę. Taisyklė, jog į dešinę sukantys privalo persirikiuoti į šią eismo juostą negali būti suprantama taip, kaip nurodo G. K., jog persirikiavus neprivaloma išvažiuot pirmame posūkyje į dešinę. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apelianto teiginys, kad persirikiavus į maršrutiniam transportui skirtą juostą, nėra privaloma iš jos išvažiuoti pirmame posūkyje, vertintina kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m gegužės 30 d. įsakymo Nr. 3-284 redakcija), 160 punkte nustatyta, kad „Maršrutiniam transportu skirta eismo juosta nuo likusio eismo atskiriama plačia ištisine linija 1.2. Raidė „A“ 1.21 arba simbolis „A+“ 1.21 ženklinama nuo eismo juostos pradžios nuolatiniu žingsniu, pavyzdžiui, 100 m. Jeigu į maršrutinio transporto juostą leidžiama įvažiuoti ir kitoms transporto priemonėms, tuomet juosta atskiriama plačia brūkšnine linija 1.22. Institucija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pažeidimo padarymo vietoje nėra tinkamo horizontaliojo ženklinimo. Kelio atkarpoje, kurioje užfiksuotas pažeidimas, iki sankryžos maršrutiniam transportui skirta eismo juosta atskirta plačia brūkšnine linija, o sankryžoje atskirta plačia ištisine linija, kaip tai numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3-82 „Dėl kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių” 12 punktas. Šiame punkte reglamentuota, kad plačia ištisine linija žymimas maršrutiniam transportui skirtos eisme juostos atskyrimas, plačia brūkšnine linija žymimas eismo juostos, skirtos tik maršrutiniam transportui, atskyrimas, kai į ją leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jos). Plačia brūkšnine linija žymima: eismo juostos, skirtos tik maršrutiniam transportui, atskyrimas, kai į ją leidžiama įvažiuoti (išvažiuot iš jos), ir maršrutinio transporto stotelės atskyrimas tose vietose, kur į ją leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jos). Esamas horizontalusis ženklinimas yra leistinas, nes Klaipėdos mieste tarp dešininių posūkių yra pakankamai maži atstumai. Taip pat „A“ juosta yra pažymėta „A+“ juosta kurioje galimas eismas ir kitoms transporto priemonėms, kaip nurodyta KET 181¹ (elektromobiliams mopedams, lengviesiems keturračiams, automobiliams pažymėtiems ženklu „Neįgalusis“). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, G. K. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimą bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje be pakeitimų (b.l. 31-33).

Iš byloje esančių Administracinių nusižengimų registro nuotraukų matyti, jog jose užfiksuotas 2023 m. birželio 23 d., 12.02 val., Taikos pr. 55, Klaipėdoje, važiuojantis automobilis „Volkswagen Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiuoja „A+“ raide pažymėta eismo juosta, pravažiuojantis įsukimą į dešinę (b.l. 18).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškėjo G. K. skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas (nutartis) laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 563, 567, 569 straipsniai).

G. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis 2023 m. birželio 23 d., 12.02 val., Taikos pr. 55, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Volkswagen Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje, kuriame kiekviena eismo kryptimi yra po dvi eismo juostas ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir horizontaliuoju ženklinimu „A+“, nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą. Skundžiamu nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą G. K. paskirta administracinė nuobauda – 70 Eur dydžio bauda.

Teismo vertinimu, abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo. G. K. teismui pateiktame skunde ir teismo posėdžio metu teigė, kad Taikos pr. nuo Kauno gatvės iki Sausio 15-osios gatvės kelio horizontalusis žymėjimas atliktas netinkamai. Maršrutinio transporto eismo juosta, kai į ją galima įvažiuoti ir kitoms transporto priemonėms privalo būti pažymėta taip kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro įsakyme „Dėl kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“, t.y. nuo kitų eismo juostų turi būti atskirta plačia ištisine linija 1.2. Kadangi, vairuotojui apvažiojančiam sustojusią į kairę sukti transporto priemonę leidžiama persirikiuoti į eismo juostą skirtą maršrutiniam transportui, su sąlyga esant horizontaliam kelio ženklinimui (Kelių eismo taisyklių 3 priedas) plačia brūkšnine linija 1.22., todėl, jis kaip vairuotojas, pareigą vykdė tinkamai ir Kelių eismo taisyklių nepažeidė, tačiau šiuos pareiškėjo argumentus paneigia administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri ištirta tiek Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

KET 106 punkte nurodoma, jog prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti. KET 181 punkte numatyta, jog Kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama. KET 181¹ punkte numatyta, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir simboliu „A+“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus: dviračius, elektrines mikrojudumo priemones, mopedus ir lengvuosius keturračius; automobilius, pažymėtus skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele, kuriuose važiuoja asmenys su negalia į (iš) švietimo įstaigą (-os) ar į (iš) dienos užimtumo centrą (-o), jeigu važiavimo maršrutas suderintas su kelio savininku jo nustatyta tvarka; lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta užrašu „TAKSI“; automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta simboliu 4+; elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta elektromobilio simboliu; motociklus, jeigu eismo juosta pažymėta motociklo simboliu. Svarbu pažymėti ir tai, kad KET 182 punkte nurodyta, jog jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, prieš posūkį į dešinę sukantys vairuotojai privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą.

KET 3 priedo „Kelių ženklinimai ir jų charakteristikos“ Nr. 1.21. punktas nustato, kad „A“ raidė žymi eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę, išskyrus Taisyklių 182 punkte nustatytą atvejį; Nr. 1.21¹ punktas nustato, jog simbolis „A+“ žymi eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui ir kitoms transporto priemonėms, kaip nurodyta Taisyklių 181¹ punkte, išskyrus Taisyklių 182 punkte nustatytą atvejį.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad pareiškėjo G. K. vairuojamas automobilis „Volkswagen Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas važiuojantis maršrutinio transporto eismui skirta eismo juosta ties Taikos pr. 55, Klaipėdoje (b. l. 18), to neneigia ir pats pareiškėjas. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, o tai reiškia, kad į ją, esant KET 182 punkte numatytoms aplinkybėms, persirikiuoti nėra draudžiama. Šiuo atveju, pareiškėjas teigia, jog jis laikėsi Kelių eismo taisyklių, kadangi buvo horizontalus žymėjimas, todėl pagal įstatymo nuostatas nėra nustatyta, jog jis pirmame posūkyje turi sukti į dešinę. Kadangi kelio ruožas nėra atskirtas ištisine linija, o yra punktyrinė linija, todėl jis galėjo važiuoti minėta juosta. Pareiškėjas tvirtina, jog važiuodamas šia juosta, jis vadovavosi Kelių eismo taisyklėmis, jeigu kiti vairuotojai to nežino, jie patys kalti. Jis vadovavosi minėta išimtini ir tokiais veiksmais sumažino taršą, triukšmą bei nesutrukdė maršrutiniam transportui. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo teiginiais ir juos vertina kritiškai.

Pažymėtina, jog KET 182 punkte nurodyta, jog, jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, prieš posūkį į dešinę sukantys vairuotojai privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą. Simbolis „A+“ žymi eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui ir kitoms transporto priemonėms, kaip nurodyta Taisyklių 181¹ punkte, išskyrus Taisyklių 182 punkte nustatytą atvejį. Minėtais KET punktais aiškiai reglamentuota, kad eismo juosta, kuri pažymėta kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ kitoms transporto priemonėms važiuoti draudžiama, ir nurodomi keli atvejai, kai kitoms transporto priemonėm leidžiama persirikiuoti į šią juostą, t. y. sukant į dešinę arba apvažiuojant sustojusią į kairę sukti transporto priemonę. Nors KET 106 ir 182 punktuose nėra nurodyta, kokiam atstumui likus iki posūkio į dešinę į šią eismo juostą gali ar privalo persirikiuoti sukti ketinantis vairuotojas, tačiau pagal teismų praktiką, persirikiavus į eismo juostą, skirtą važiuoti tik maršrutiniam transportui, privaloma iš jos išvažiuoti pirmame posūkyje į dešinę. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-13-651/2022, 2023 m. vasario 23 d. nutartis AN2-52-417/2023). Tai reikštų, jog į eismo juostą, skirtą važiuoti maršrutiniam transportui, galima persirikiuoti tik prieš pat atliekant posūkio manevrą į dešinę. Kitaip elgtis negalima ir esant intensyviam eismui. Šiuo atveju, pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis, važiuodamas maršrutiniam transportui skirta juosta, važiavo nuo Taikos pr. 55 iki sankryžos su Paryžiaus Komunos gatve ir tik minėta eismo juosta pravažiavęs sankryžą, persirikiavo į kairę ir, privažiavęs Bijūnų g., pasuko į kairę. Pareiškėjas neneigė, jog maršrutiniam transportui skirta eismo juosta jis važiavo neketindamas sukti į dešinę, tvirtino į ją įsukęs, nes prieš jį važiavęs automobilis rodė posūkį į kairę, tačiau iš byloje esančių nuotraukų akivaizdu, jog antroje eismo juostoje buvo susidariusi ja važiuojančių transporto priemonių grūstis, o ne viena sustojusi į kairę sukti transporto priemonė. Šios aplinkybės patvirtina, jog važiuodamas minėta eismo juosta, pareiškėjas nesilaikė KET 182 punkto reikalavimų. Taigi, esant aptartam ir išdėstytam teisiniam reglamentavimui, pareiškėjas pažeidė KET nuostatas, o jo nurodomi deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kuriais pareiškėjas savaip interpretuoja teisės aktų nuostatas, vertintini kritiškai.

Kaip teisingai pažymėta Institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą, kelio atkarpoje, kurioje užfiksuotas pažeidimas, iki sankryžos maršrutiniam transportui skirta eismo juosta atskirta plačia brūkšnine linija, o sankryžoje atskirta plačia ištisine linija, kaip tai numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m sausio 31 d. įsakymo Nr. 3-82 „Dėl kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių“ 12 punkto nuostatos. Šiame punkte reglamentuota, kad plačia ištisine linija žymimas maršrutiniam transportui skirtos eisme juostos atskyrimas, plačia brūkšnine linija žymimas eismo juostos, skirtos tik maršrutiniam transportui, atskyrimas, kai į ją leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jos). Plačia brūkšnine linija žymimos eismo juostos, skirtos tik maršrutiniam transportui, atskyrimas, kai į ją leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jos), ir maršrutinio transporto stotelės atskyrimas tose vietose, kur į ją leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jos). Esamas horizontalusis ženklinimas yra leistinas, nes Klaipėdos mieste tarp dešininių posūkių yra pakankamai maži atstumai. Taip pat „A“ juosta yra pažymėta „A+“ juosta, kurioje galimas eismas ir kitoms transporto priemonėms, kaip nurodyta KET 181¹ punkte (elektromobiliams, mopedams, lengviesiems keturračiams, automobiliams pažymėtiems ženklu „Neįgalusis“), todėl pareiškėjo argumentas dėl netinkamo horizontaliojo ženklinimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Šiuo nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į maršrutiniam transportui važiuoti skirtos eismo juostos paskirtį ir įrengimo tikslus. Maršrutiniam transportui važiuoti skirta eismo juosta įrengta siekiant mažinti transporto priemonių sukeliamus neigiamus veiksnius aplinkai ir gyventojams, skatinant gyventojus, norinčius greitai ir be spūsčių įveikti tam tikrą maršrutą atskira eismo juosta, mobilizuotis ir važiuoti visuomeniniu transportu, važiuoti lengvuosiuose automobiliuose keturiems ir daugiau eismo dalyvių, elektromobiliais, dviračiais, automobiliais, pažymėtais skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“. Tuo tarpu leidžiant šia juosta važiuoti ir visiems kitiems lengviesiems automobiliams, šių tikslų nebūtų įmanoma pasiekti.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad G. K. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti bylą ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. G. K. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-13494-2023 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo G. K. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-13494-2023 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.