- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-29
- Bylos Nr.
- eTA-255-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02687-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė
- Atsakovas
- Z. M.
- Pareiškėjas
- UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Z. M. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovei Z. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Centras) su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 101,12 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, taip pat 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Centrui teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauji Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-VIII-634 (toliau – ir Nuostatai). Prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, todėl sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Pareiškėjo teigimu, atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes turi nekilnojamojo turto objektą, esantį Varėnos rajono savivaldybėje. Pagrindo atsakovei atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Varėnos rajono savivaldybės taryba atsakovei nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Z. M. atsiliepimu į prašymą prašė prašymą atmesti.
4. Atsakovė nurodė, kad jai priklausantis gyvenamasis namas su mediniais pastatais sunykęs daugiau nei prieš dešimtmetį, o mūrinio ūkinio pastato likę apgriuvusios sienos, todėl ji neturi pareigos mokėti atitinkamos rinkliavos. Atsakovė pažymėjo, jog apie tai, kad namo nėra, gali paliudyti ne tik liudytojai, tačiau tai patvirtina ir valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2018 m. sausio 29 d. sprendimas, kuris buvo priimtas dėl sunykusių pastatų išregistravimo. Atsakovė pabrėžė, kad išregistravimo procedūra nebuvo užbaigta, kadangi VĮ Registrų centrui reikėjo pristatyti naują kadastrinę bylą. Atsakovės teigimu, turto, kuriam skaičiuojami mokesčiai, ne tik nėra, tačiau jam nėra suteiktas adresas, tad pranešimai apie mokėjimus turėjo būti siunčiami jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl skola kaupėsi ir pasiekė daugiau nei 100 Eur. Atsakovė taip pat nurodė, kad jokių šiukšlių neegzistuojančiame name nėra.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino.
6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1, 2 punktais, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 3, 9, 26, 29 punktais, Nuostatų 3, 6.6, 8 punktais, nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog atsakovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu Varėnos r. sav., todėl pagal Nuostatų 6.6 punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Teismas nustatė, kad atsakovei buvo siųsti mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovė Nuostatų nustatyta tvarka nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., todėl susidarė 101,12 Eur įsiskolinimas.
7. Teismas nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančiais Nuostatais Varėnos rajono savivaldybėje nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas, tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pagal naujojo teisinio reguliavimo normas, nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negali būti atleidžiamas. Atsižvelgęs į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai (nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Nuostatų 10 p.), teismas nurodė, kad pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo ir sistemos išlaikymo, todėl negalima atleisti atsakovės nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad faktiškai ji nesukūrė atliekų.
8. Tiek, kiek tai susiję su kintamąja vietinės rinkliavos dalimi, teismas pažymėjo, kad kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Teismas nurodė, kad mokėjimo pranešimai patvirtina, jog atsakovei skaičiuojama tik pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis. Atsakovei kintamoji įmokos dalis yra neskaičiuojama, kadangi jai nėra teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., būtų teikusi deklaraciją ir prašymą dėl lengvatos suteikimo dėl pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies. Tai patvirtino atsakovė teismo posėdžio metu ir atsisakė suteiktos galimybės kreiptis į pareiškėją dėl lengvatos taikymo (visiško atleidimo). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Teismas tenkino pareiškėjo skundą, nes atsakovė prievolės, kylančios iš administracinio akto, laiku ir tinkamai neįvykdė, todėl 101,12 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteistina iš atsakovės pareiškėjui.
9. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovės 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertino pareiškėjo vidinius administravimo ir teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgė į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Teisės, viešųjų pirkimų ir projektinės veiklos padalinys, kuriame dirba keturi darbuotojai, taip pat teisininkė skolų administravimui. Teismas nurodė, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, palyginti su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Teismas pažymėjo, kad šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinė, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentų formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
10. Atsakovė Z. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti pareiškėjo prašymą. Atsakovė taip pat prašo patikrinti Nuostatų 11, 49.1 ir 49.2 punktų atitiktį Rinkliavos įstatymo 11 dalies reikalavimams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui.
Atsiliepimas
11. Atsakovė nurodo, kad 1998 m. balandžio 30 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuriuo ji įgijo medinį gyvenamą namą su veranda ir priestatu, turintį 61,61 kv. m bendro ploto, mūrinį kiemo rūsį bei tris medinius ūkio pastatus. Atsakovė 2010 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrių dėl namų valdos žemės sklypo suprojektavimo prie nuosavybės teisėmis valdomų pastatų, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. 2012 m. gegužės 14 d. atsakovė buvo pakviesta į organizuojamą pretendentų, pageidaujančių žemę gauti atlygintinai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, susitikimą. Atsakovė susitikime dalyvavo, tačiau jai nebuvo leista įsigyti žemės. Nuo 2018 m. žemės savininke (sklypo, kuriame turėtų stovėti atsakovei priklausantys pastatai) tapo kaimynė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neteko galimybės įgyti žemės, o statinių sklype jau nebuvo (išskyrus mūrinio ūkinio pastato sienas), atsakovė kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl pastatų išregistravimo. VĮ Registrų centras 2018 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti atsakovės prašymą išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, nes atsakovė nepateikė Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos ir dokumentų, kurių pagrindu galėtų būti išregistruoti kadastro duomenys iš Nekilnojamojo turto kadastro.
12. Atsakovė nurodo, kad pagal Nuostatus tam, jog asmeniui kiltų pareiga mokėti pagal Nuostatus, visų pirma, jis turi turėti nuosavybės teise valdomą apmokestinamą nekilnojamąjį turtą. Asmeniui, neturinčiam turto, kuris priklauso apmokestinamo turto kategorijai, prievolė mokėti nekyla. Atsakovė laikosi pozicijos, kad teismo išaiškinimas, kuriuo remiantis ji privalo mokėti už neegzistuojantį turtą, prieštarauja teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsakovės teigimu, teismo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021 yra skirtingos bylos aplinkybės, nes šioje byloje turtas realiai neegzistuoja. Atsakovės teigimu, teismo formalus teisės taikymas nėra teisėtas ir teisingas, o vien įrašas VĮ Registrų centro duomenų bazėje neįrodo turto egzistavimo realybėje. Atsakovė pažymi, kad be kitų byloje esančių rašytinių įrodymų (prašymo dėl turto išregistravimo, nuotraukų), ji taip pat pateikė ir duomenis, kad elektra objektui, kuris yra apmokestintas, niekada nebuvo teikta. Atsakovės teigimu, teismas neargumentavo, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė turi mokėti už komunalines atliekas, jei byloje pateikti įrodymai neginčijamai rodo, kad ji neturi turto ir nėra tinkamas subjektas mokesčio mokėjimui. Atsakovė nurodo, kad teismas priėmė itin formalų, neteisėtą ir neteisingą sprendimą, apmokestindamas atsakovę už turtą, kurio realiai nėra jau daugiau nei dešimtmetį. Atsakovė pažymi, kad ji, kaip ir visi kiti fiziniai asmenys, moka už šiukšles, įskaitant ir sistemos išlaikymą, savo gyvenamojoje vietoje ir kitoms aplinkybėms esant ji neginčytų savo prievolės mokėti atitinkamas rinkliavas už šiukšlių rinkimą ir tvarkymą, tačiau atsakovės apmokestinimas už turtą, kurio nėra, yra neteisingas ir neteisėtas.
13. Atsakovė nurodo, kad atsisakė pasinaudoti siūloma lengvata, kadangi ji nėra teisėta ir teisinga. Atsakovė vadovaujasi Nuostatų 7.10, 51, 49.1, 49.2, 55 punktais ir pažymi, kad teismas neteisingai nurodė, kad ji turi galimybes pasinaudoti lengvata dėl visiško atleidimo nuo mokesčio. Atsakovės teigimu, ji ne tik neturi teisės pasinaudoti Nuostatų 49.1 punkte numatyta 100 proc. dydžio lengvata, nes jos turtas nėra sudegęs ar paveiktas stichinės nelaimės, tačiau negali pasinaudoti ir 49.2 punkte nustatyta 80 proc. dydžio lengvata, kadangi jos pagrindas yra VĮ Registrų centro pažyma, kurios atsakovė neturi, nes tam neturi lėšų – siekiant gauti pažymą, reikalinga atlikti naujus kadastrinius matavimus. Atsakovė pažymi, kad apie tai, jog jos sunki finansinė padėtis, galima spręsti ir iš to, kad ji kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą, jai teisinė pagalba teikiama pro bono (nemokamai) principu, be to, atsakovė yra pensininkė, gaunanti minimalias pajamas. Atsakovė pažymi ir tai, kad lengvata taikoma į ateitį, o ne atgaline data, todėl atsakovė net ir pritaikius lengvatą būtų skolinga pareiškėjui ir šios bylos dalykas neišnyktų.
14. Atsakovės teigimu, Nuostatų 49.2 punktas prieštarauja teisės aktams, kadangi nėra aiški lengvatos paskirtis. Lengvata taikoma būstui, kuris yra netinkamas naudoti, tačiau net ir esant šioms aplinkybėms, asmenys vis tiek turi mokėti 20 proc. rinkliavos dydžio sumos. Rinkliavų įstatymas numato dvi konkrečias sąlygas, už ką asmenys moka rinkliavą, t. y. už atliekų surinkimą ir už atliekų tvarkymą. Nuostatų 6.6 punkte nurodyta, jog rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo, atliekų turėtojas. Nuostatų 11 punkte nurodoma – pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo ir sistemos išlaikymo, be to, negalima atleisti atsakovės nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad faktiškai ji nesukūrė atliekų. Atsakovė daro išvadą, kad teismo išaiškinimas akivaizdžiai neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų. Nuostatų 49.1 punktas numato visišką atleidimą nuo mokesčio, jei turtas tapo netinkamas naudoti dėl gaisro ar stichinių nelaimių, o kitais atvejais, kuomet turtu negalima naudotis (kaip atsakovės atveju, kada turtas yra sunykęs), tokia galimybė nenumatyta (Nuostatų 49.2 p.). Atsakovės teigimu, Nuostatų 11 punktas viršija Rinkliavos įstatymu priskirtą kompetenciją, kuomet apmokestinami asmenys, kuriems įstatymas nenumato prievolės mokėti savivaldybių nustatytas rinkliavas, be to, sukuria sąlygas diskriminacijai bei pažeidžia pamatinį lygiateisiškumo principą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro reikalavimo priteisti iš atsakovės Z. M. 101,12 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.
16. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų teikusi deklaraciją ir prašymą dėl lengvatos suteikimo dėl pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies, todėl pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies ginčo laikotarpiu.
17. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame tvirtina, kad byloje pateikti įrodymai neginčijamai rodo, jog ji neturi turto ir nėra tinkamas subjektas mokesčio mokėjimui. Atsakovė taip pat prašo patikrinti Nuostatų 11, 49.1 ir 49.2 punktų atitiktį Rinkliavos įstatymo 11 dalies reikalavimams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui.
18. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovės apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Nuostatuose įtvirtintas rinkliavos mokėtojo apibrėžimas, nurodant, kad tai yra fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti rinkliavą (pagal ginčo laikotarpiu galiojusias Nuostatų redakcijas atitinkamai 6.6 arba 7.6 p.). Nuostatų 10 punkte (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 4 d.) įtvirtinta, kad pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Nuostatų 11 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 4 d.) taip pat įtvirtinta analogiška nuostata, papildomai nurodant, kad pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis.
20. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė, turėdama nuosavybės teise nekilnojamojo turto Varėnos r. sav. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), yra vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų prasme. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad šiuo nekilnojamojo turto objektu ji nesinaudoja, niekaip nepaneigia jos pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-201-261/2018). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-756/2020).
21. Vertindama atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl jos turimo nekilnojamojo turto objekto būklės, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Nuostatų IX punkte nustatytos rinkliavos lengvatos. Viena iš tokių lengvatų yra įtvirtinta Nuostatų 49.2 punkte, kuriame nurodyta, kad fiziniam ir juridiniam asmeniui, Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam netinkamu naudoti / gyventi sunaikintu nekilnojamojo turto objektu, taikoma vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata – 80 proc. atleidimas nuo pastoviosios įmokos dalies. Nuostatų 7.10 punkte pateiktas netinkamo naudoti / gyventi nekilnojamojo turto objekto apibrėžimas, nurodant, kad tai yra nekilnojamojo turto objektas, atitinkantis bent vieną iš šių požymių: sudegęs, pažeistos stogo konstrukcijos, įgriuvusios perdangos, nugriuvusios ar pavojingai įlinkusios sienos, sugriuvęs kaminas, nėra elektros. Nuostatų 51 punkte nustatyta, kad asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta 49.2 papunktyje nustatyta lengvata, administratoriui turi pateikti prašymą ir pažymą iš seniūnijos pagal nekilnojamojo turto objekto buvimo vietą, jog nekilnojamojo turto objektas netinkamas naudoti / gyventi. Nuostatų 55 punkte nurodyta, kad 49.2 papunktyje nurodyta lengvata taikoma nuo seniūnijos pažymos datos iki pastatas taps tinkamu naudoti arba bus pateikta valstybės įmonės „Registrų centras“ pažyma apie tokio nekilnojamojo turto išregistravimą.
22. Kaip matyti iš Nuostatuose įtvirtinto reglamentavimo, lengvata nėra taikoma automatiškai. Asmuo, norintis, kad jam būtų suteikta lengvata, turi atlikti tam tikrus veiksmus, visų pirma, pateikti prašymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė tokio prašymo nėra pateikusi. Taip pat nėra išpildžiusi ir kitos sąlygos, t. y. ginčo laikotarpiu pareiškėjui nėra pateikusi seniūnijos pažymos, jog nekilnojamojo turto objektas yra netinkamas naudoti / gyventi. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teismas buvo aktyvus (ABTĮ 80 str.) ir pasiūlė atsakovei atidėti bylos nagrinėjimą, tam, kad ji galėtų kreiptis į pareiškėją ir galbūt jai būtų sumažinta už ginčo laikotarpį mokėtina pastoviosios dalies suma. Atsakovė teismo siūlymu atsisakė naudotis, todėl byla išnagrinėta pagal joje esančius duomenis, t. y. esant nustatytai faktinei aplinkybei, jog atsakovė nesikreipė į pareiškėją dėl lengvatos taikymo. Todėl sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo neturi reikšmės atsakovės argumentai dėl jos turimo nekilnojamojo turto objekto būklės. Taip pat atmestini atsakovės argumentai dėl jos sunkios finansinės padėties, dėl ko jai buvo sudėtinga gauti VĮ Registrų centro pažymą. Pažymėtina, kad Nuostatų 49.2 punkte įtvirtintos lengvatos taikymui užtenka pateikti prašymą ir seniūnijos pažymą. Todėl atsakovė nepagrįstai nurodo, kad jai tektų atlikti kadastrinius matavimus, kreiptis į VĮ Registrų centras ir pan. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra atsakovės pateikta Energijos skirstymo operatoriaus informacija, kad ginčo adresu nėra sutarties atsakovės vardu. Kaip minėta, pagal Nuostatus viena iš netinkamo naudoti / gyventi nekilnojamojo turto objekto požymių yra tai, kad jame nėra elektros.
23. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovės argumentų dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas tais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013), bylos dėl norminių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, t. y. teisiniai argumentai, kuriais atsakovė grindžia savo abejonę, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo turinį, konstatuoja, kad atsakovės išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti Nuostatų 11, 49.1 ir 49.2 punktų atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams.
24. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės Z. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.