- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- eI-576-505/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02687-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Atsakovas
- Z. M.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro
- Kategorijos
- 12.18Vietinės rinkliavos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovei Z. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras skundu prašo priteisti iš atsakovės 101,12 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos. Taip pat prašo priteisti pareiškėjui 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauji Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-VIII-634. Prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, todėl sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes turi nekilnojamojo turto objektą, esantį Varėnos rajono savivaldybėje. Pagrindo atsakovei atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Varėnos rajono savivaldybės taryba atsakovei nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jai priklausantis gyvenamasis namas su mediniais pastatais sunykęs daugiau nei prieš dešimtmetį, o mūrinio ūkinio pastato likę apgriuvusios sienos. Mano, kad jai nėra kilusi pareiga mokėti atitinkamos rinkliavos. Pažymėjo, jog apie tai, kad namo nėra, gali paliudyti ne tik liudytojai, tačiau ir 2018 m. sausio 29 d. valstybės įmonės Registrų centro sprendimas, kuris buvo priimtas dėl sunykusių pastatų išregistravimo. Pabrėžė, kad išregistravimo procedūra nebuvo užbaigta, kadangi valstybės įmonei Registrų centrui reikėjo pristatyti naują kadastrinę bylą. Teigė, kad turto, kuriam skaičiuojami mokesčiai, ne tik nėra, tačiau jam nėra suteiktas adresas, tad pranešimai apie mokėjimus turėjo būti siunčiami jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl skola kaupėsi ir pasiekė daugiau nei 100 Eur. Atsakovė taip pat nurodė, kad jokių šiukšlių neegzistuojančiame name negali būti. Atsakovė teismo posėdžio metu atsisakė jai suteiktos galimybės kreiptis į pareiškėją dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.
Varėnos rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Vietinė rinkliava – tai Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 3 p.). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatoma visiems Varėnos rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius TIPK (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti rajono savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir gyventojus, kurių aprūpinimo atliekų surinkimo ir išvežimo priemonėmis negali užtikrinti savivaldybė (Nuostatų 9 p.). Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 26 p.). Vietinė rinkliava turi būti sumokama per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo gavimo datos, bet ne vėliau kaip iki mokėjimo laikotarpio pabaigos (Nuostatų 29 p.).
Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauji Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-VIII-634 (toliau – Nauji nuostatai). Minėtais nuostatais rinkliava nustatoma visiems Varėnos rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams savivaldybės teritorijoje (3 p.). Naujų nuostatų 6.6 punkte nurodyta, jog rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti Rinkliavą. Rinkliavos dydžius tvirtina Savivaldybės taryba (8 p.).
Pareiškėjo į bylą pateikti duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, patvirtina, kad atsakovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl pagal Naujų nuostatų 6.6 punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš byloje esančių vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų sumokėti vietinės rinkliavos mokestį matyti, kad atsakovei buvo siųsti mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovė Nuostatų nustatyta tvarka nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., todėl susidarė 101,12 Eur įsiskolinimas.
Pažymėtina, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančiais Naujais nuostatais Varėnos rajono savivaldybėje nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas, tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pagal naujojo teisinio reguliavimo normas, nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negali būti atleidžiamas.
Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo ir sistemos išlaikymo, todėl negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021). Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo), ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl to pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi (žr., pvz., LVAT 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020).
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai (nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Naujų nuostatų 10 p.), pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo ir sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovės nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad faktiškai ji nesukūrė atliekų.
Tiek, kiek tai susiję su kintamąja vietinės rinkliavos dalimi, pažymėtina, kad kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko (nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Naujų nuostatų 10 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Atitinkamai, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptariama vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).
Bylos duomenys, t. y. mokėjimo pranešimai, patvirtina, kad atsakovei skaičiuojama tik pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis. Pažymėtina, jog atsakovei kintamoji įmokos dalis yra neskaičiuojama, kadangi jai nėra teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Šiuo nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., būtų teikusi deklaraciją ir prašymą dėl lengvatos suteikimo dėl pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies. Tai patvirtino atsakovė teismo posėdžio metu ir atsisakė suteiktos galimybės kreiptis į pareiškėją dėl lengvatos taikymo (visiško atleidimo). Taigi, pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir įrodymus, taip pat į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas tenkintinas, nes atsakovė prievolės, kylančios iš administracinio akto, laiku ir tinkamai neįvykdė, todėl 101,12 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteistina iš atsakovės pareiškėjui.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjui teikė advokatas R. S. (2020 m. gegužės 25 d. Atstovavimo sutartis Nr. 001/174/198).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tam jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018).
Vertinant pareiškėjo vidinius administravimo ir teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Teisės, viešųjų pirkimų ir projektinės veiklos padalinys, kuriame dirba 4 darbuotojai, taip pat teisininkė skolų administravimui (duomenys iš uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro interneto svetainės https://www.aratc.lt/apie-aratc/kontaktai-darbo-laikas). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, palyginti su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentų formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.
Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 ir 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės Z. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 101,12 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.