Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. (S. L.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. L. (S. L.) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–4), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2016 m. birželio 15 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėjui teko mažiau kameros ploto nei numatyta teisės aktuose. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau ? ir Higienos norma) reikalavimų: kamerose buvo tamsu, drėgna, šalta; nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas; rūkantys ir nerūkantys asmenys buvo laikomi kartu. Be to, atvykus ar išvykus darant asmens apžiūras – tai buvo daroma antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina), esant žemai temperatūrai pareiškėjas būdavo verčiamas nusirengti, daiktus dėti į nešvarias dėžes.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime (b. l. 51–57) prašė pareiškėjo skundą atmesti.Atsakovas nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,29 kv. m iki 10,1 kv. m. Atsakovas pabrėžė, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo dėl sanitarinio mazgo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Šiaulių TI akcentavo, kad pareiškėjo dėstomos aplinkybės dėl neturtinės žalos atsiradimo neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai atsiradusius dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Šiaulių TI manė, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, tiesiogiai nukreipto prieš pareiškėją, o pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, todėl neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.Teismas nustatė, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2016 m. birželio 15 d., Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 87 (plotas 19,6 kv. m), Nr. 22 (plotas 20,29 kv. m), Nr. 39 (plotas 22,93 kv. m), Nr. 67 (plotas 23,02 kv. m). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas tam tikru metu buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, tačiau iš pateiktos medžiagos ne visais atvejais galima nustatyti kada ir kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatyto vienam asmeniui tenkančio kameros ploto normos reikalavimo. Teismas pažymėjo, jog įrodyti aplinkybes, kada pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, pareiga tenka atsakovui, todėl šias aplinkybes aiškino pareiškėjo naudai. Teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2016 m. birželio 15 d. (iš viso 1 dieną), pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiaulių TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis buvo laikomas patalpose, kurios neatitiko Higienos normos reikalavimų, teismas pažymėjo, kad iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-354 (b. l. 40–43) matyti, kad laikino laikymo ir kratos kamerose bei paskirstymo kamerose buvo nustatyti Higienos normos 22, 54 ir 21 punktų reikalavimai (per mažas dirbtinis apšvietimas, metaliniai kamerose esantys paviršiai aprūdiję, tualetai neatitverti, veidrodžių nėra). Bylai aktualiu laikotarpiu, kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą Higienos normos reikalavimams. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė (b. l. 37). Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pažymoje „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodytas patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, aprašymas, iš kurio matyti, kad patalpos įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus, tačiau objektyvių duomenų, ar šios patalpos visiškai atitinka Higienos normos reikalavimus, byloje nėra. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo pateiktą pažymą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas laikino laikymo ir kratos kamerose bei paskirstymo kamerose, kurios neatitiko Higienos normos reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko Higienos normos reikalavimų.Pareiškėjo argumentus dėl rūkančiųjų laikymo kartu su nerūkančiais asmenimis teismas nelaikė pakankamai aiškiais ir detalizuotais, kadangi pareiškėjas teismui nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Dėl jo teisių pažeidimo laikant kartu su rūkančiais asmenimis, Šiaulių TI administracijai skundų nepateikė (b. l. 37), o atvykęs į Šiaulių TI pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jis yra rūkantis ir sutinka būti laikomas kameroje, kurioje yra laikomi rūkantys asmenys (b. l. 59), jis pats pirminės gydytojų apžiūros metu prie žalingų įpročių nurodė, kad yra rūkantis (b. l. 12), todėl šiuos teiginius teismas atmėtė kaip nepagrįstus.

III.

Pareiškėjas S. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.Pareiškėjas teigė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo laikotarpį, kuriuo jis buvo laikomas nežmogiškomis sąlygomis. Be to, teismas turėjo taikyti europietišką standartą, t. y. skaičiuodamas asmeniui tekusį plotą, atimti baldų užimamą plotą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos teise, kuri prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas S. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 54 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas (ABTĮ 54 str. 2 d.). Pastebėtina, jog teisių perėmimas po fizinio asmens mirties sprendžiamas pagal paveldėjimo teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso V knygoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-748/2013, 2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2634-492/2017). Šiuo atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ėmėsi priemonių išsiaiškinti, ar atsirado S. L. teisių perėmėjai.Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarės G. K. 2018 m. sausio 8 d. rašto Nr. S-4 ir Testamentų registro (tikrinta 2017 m. spalio 30 d. ir 2018 m. vasario 12 d.) duomenimis nustatyta, kad įpėdiniai, turintys teisę paveldėti pirmieji, per įstatyme įtvirtintą terminą neišreiškė valios dėl S. L. palikimo priėmimo.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad praėjo pakankamas laiko tarpas nuo pareiškėjo S. L. mirties fakto ir negauta duomenų apie pareiškėjo teisių perėmimą, sprendžia, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje procesinių teisių perėmimas pagal ABTĮ 54 straipsnį yra negalimas, ir ši aplinkybė sudaro pagrindą administracinę bylą nutraukti (ABTĮ 103 str. 6 p., 137 str.). Pažymėtina, jog analogiška praktika yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1035/2007, 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-748/2013, 2017 m. kovo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2634-492/2017, 2018 m. sausio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1453-442/2018).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 6 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. skundą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.