Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-01-17 · Administracinė byla Nr. A-1453-442/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-17
Bylos Nr.
A-1453-442/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00998-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys, Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas
Pareiškėjas
D. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1453-442/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00998-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 53.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2014 m. spalio 14 d. ir nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2015 m. liepos 27 d. skirtingais laikotarpiais buvo konvojuojamas Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnų į teismo posėdžius Varėnos rajono apylinkės teisme. Pareiškėjas nurodė, kad teismo salėje jis buvo laikomas su antrankiais už grotų, nesant tam jokio pagrindo ir žeminant pareiškėjo orumą. Į pareiškėjo prašymus nuimti antrankius pareigūnai nereagavo. Dėl šių netinkamų pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią orumo pažeminimu, dvasiniais išgyvenimais, fiziniu skausmu.Atsakovo Alytaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas į Varėnos rajono apylinkės teismą 2013 m. vasario 13 d., 2013 m. vasario 18 d., 2013 m. kovo 14 d., 2013 m. kovo 18 d., 2013 m. gegužės 15 d., 2013 m. spalio 28 d., 2013 m. lapkričio 27 d., 2013 m. gruodžio 9 d., 2014 m. sausio 21 d., 2014 m. spalio 7 d., 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. birželio 16 d., 2015 m. birželio 23 d., 2015 m. liepos 7 d., 2015 m. liepos 9 d., 2015 m. liepos 10 d., 2015 m. liepos 27 d. tarnybinėmis transporto priemonėmis, neskirtomis konvojavimui, be to, buvo teisiamas už smurtinį nusikaltimą, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 121 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į pareiškėjo asmens savybes, jis buvo konvojuojamas su antrankiais. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 195 punkte nustatyta, kad nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Duomenų, kad teismo posėdžio pirmininkas buvo nurodęs konvojaus pareigūnams nuimti pareiškėjui antrankius, o pareigūnai tokio nurodymo būtų nevykdę, byloje nėra. Pareiškėjo laikymas su antrankiais buvo leistina ir objektyviai pateisinama priemonė, todėl pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas konvojavimo sąlygas. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, kurias pareiškėjui sudarė Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Varėnos rajono apylinkės teismo pavedimais pareiškėjas Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnų buvo septyniolika kartų konvojuotas iš Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato areštinės į Varėnos rajono apylinkės teismą ir atgal 2013 m. vasario 13 d., 2013 m. vasario 18 d., 2013 m. kovo 14 d., 2013 m. kovo 18 d., 2013 m. gegužės 15 d., 2013 m. spalio 28 d., 2013 m. lapkričio 27 d., 2013 m. gruodžio 9 d., 2014 m. sausio 21 d., 2014 m. spalio 7 d., 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. birželio 16 d., 2015 m. birželio 23 d., 2015 m. liepos 7 d., 2015 m. liepos 9 d., 2015 m. liepos 10 d., 2015 m. liepos 27 d. Šiuo atveju į bylą atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo argumentus dėl jo laikymo su antrankiais kiekvieno teismo posėdžio metu, todėl ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė laikyta nustatyta. Teismas vadovavosi Konvojavimo taisyklių 195 punktu ir nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog kurio nors teismo posėdžio metu teisėjas buvo davęs nurodymą nuimti pareiškėjui antrankius. Tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kad konvojavimą vykdę pareigūnai, pristatę pareiškėją į teismo posėdį, būtų kreipęsi į posėdžio pirmininką dėl antrankių naudojimo teismo posėdžio metu klausimo išsprendimo. Teismas konstatavo, kad konvojavimą vykdę pareigūnai nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar šiuo atveju buvo bylą nagrinėjusio teisėjo sprendimas, atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę ir duomenis apie asmens realiai keliamą pavojų sau ar aplinkiniams, laikyti jį teismo posėdžio metu surakintą antrankiais. Tokiu būdu pareigūnai nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl pareigūnų veiksmai, naudojant specialiąją priemonę (antrankius) pareiškėjui teismo posėdžio metu, šiuo atveju negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas, nusiskundimus dėl konvojavimo sąlygų ginčo laikotarpiu ar kad tokia teisė jam būtų ribojama. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų būtų patyręs kokius nors sveikatos sutrikimus. Teismas nenustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo, tačiau konstatavo, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui tinkamų konvojavimo sąlygų, o tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme reiškia, kad neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai ir dėl to pareiškėjui CK 6.250 straipsnio prasme kilo atitinkamos pasekmės (diskomfortas, nepatogumas). Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, nusprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas konvojavimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo iš esmės panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą ir skundą patenkinti.Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai apsiribojo byloje nustatyto teisės pažeidimo konstatavimu, ir teigia, jog jam turi būti neturtinė žala atlyginta pinigais. Teismas pripažino, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Atsakovas Alytaus AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.Atsakovas nurodo, kad teismas, pasirinkdamas pažeistų pareiškėjo teisių gynimo būdą, tinkamai vadovavusi aktualios teismų praktikos išaiškinimais. Šiuo atveju pagal nustatytas faktines aplinkybes nebuvo pakankamo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo patirti fiziniai nepatogumai ar neigiami išgyvenimai būtų buvę tokio pobūdžio ir jo teises būtų pažeidę tokiu būdu, kad joms apginti nebūtų pakakę konstatuoti vien tik paties pažeidimo fakto.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Tikrinamoje byloje paaiškėjo, kad pareiškėjas D. K. mirė (duomenys neskelbtini).Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 54 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas (ABTĮ 54 str. 2 d.). Pastebėtina, jog teisių perėmimas po fizinio asmens mirties sprendžiamas pagal paveldėjimo teisės normas, įtvirtintas Civilinio kodekso 5 knygoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-748/2013; 2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2634-492/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ėmėsi priemonių išsiaiškinti, ar yra atsiradę D. K. teisių perėmėjai. Nagrinėjamu atveju iš Testamentų registro išraše pateiktos informacijos (tikrinta 2018 m. sausio 15 d.) matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų D. K. palikimo priėmimo faktų. Atsižvelgus į tai, kad praėjo ilgas laiko tarpas nuo pareiškėjo D. K. mirties fakto ir negauta duomenų apie pareiškėjo teisių perėmimą, sprendžia, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje procesinių teisių perėmimas pagal ABTĮ 54 straipsnį yra negalimas, o ši nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą administracinę bylą nutraukti (ABTĮ 103 str. 6 p., 137 str.). Pažymėtina, jog tokia praktika taip pat yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1035/2007; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-748/2013; 2017 m. kovo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2634-492/2017).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 6 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDainius Raižys