- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- e2-1045-715/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00054-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas iš atsakovo A. K. priteisti 346,93 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimą. 2009 m. liepos 16 d. Ieškinyje nurodė, kad S. R. pateikė prašymą VSDFV Mažeikių skyriui (nuo 2021 m. liepos 1 d. reorganizavimo būdu prijungtas prie VSDFV Klaipėdos skyriaus) dėl našlės pensijos skyrimo, prašymas tenkintinas, kadangi našlės pensija yra mokama dėl atsakovo A. K. nusikalstamos veikos. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. VSDFV Klaipėdos skyrius S. R. priskaičiavo ir išmokėjo 346,93 Eur našlės pensijos.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad savo bausmę jau atliko ir išieškojimas regreso teise yra negalimas dėl priežastinio ryšio ir žalos nebuvimo. Taip pat teismo prašo atsižvelgi į tai, kad B. R. (dėl kurio nužudymo atsakovas buvo nuteistas) buvo gimęs (duomenys neskelbtini) svarbu atkreipti dėmesį į statistinę gyvenimo trukmę ir tikėtina, kad jis jau būtų miręs.
Kadangi ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, šalys bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašė, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 441 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-300/2011 A. K. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendžiu nustatyta, kad A. K. 2009 m. gegužės 17 d., apie 17 val., gyvenamojo namo virtuvėje, išgertuvių metu, kilus tarpusavio konfliktui, kumščiu sudavė nukentėjusiajam B. R. ne mažiau kaip du smūgius į veidą, ir, nukentėjusiajam nukritus ant grindų, padarė galvos smegenų dešiniosios kaktinės, smilkininės, momeninės bei pakaušinės skilčių sumušimus, ir tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nuo galvos sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu ir galvos smegenų sumušimu, išsiliejusiam kraujui suspaudus smegenis, prisidėjus plaučių uždegimui bei kitoms plautinėms komplikacijoms, B. R. mirė (duomenys neskelbtini), taip nužudė B. R..
Minėtas nuosprendis 2011 m. balandžio 13 d. įsiteisėjo. 2009 m. liepos 16 d. S. R. pateikė prašymą ieškovui dėl našlės pensijos skyrimo, kuris 2009 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. SP1-3244 buvo patenkintas. Ieškovas nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. S. R. priskaičiavo ir išmokėjo 346,93 Eur našlės pensijos.
Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimais, nurodo, kad nėra priežastinio ryšio ir žalos, dėl ko turėtų ieškovui mokėti susidariusią VSDFV Klaipėdos skyriui skolą. Atsakovo kaltė buvo įrodyta baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-300/2011, B. R. mirė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo yra įrodytas ir teismas daugiau šiuo klausimu nepasisako. Atsakovas jokių kitų įrodymų, patvirtinančių žalos atlyginimą, nepateikė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad
socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Civilinei atsakomybei taikyti yra būtinos šios sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad B. R. mirė nuo atsakovo neteisėtų smurtinių veiksmų, t. y. nukentėjusiajam asmeniui, mirusiojo žmonai, buvo padaryta žala, būtent dėl kurios ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. išmokėjo 346,93 Eur našlės pensiją. Teismo vertinimu ieškovas išmokėjęs nukentėjusiajam asmeniui našlės pensiją dėl atsakovo kaltų veiksmų, įgijo reikalavimo teisę į atsakovą išmokėtos ligos išmokos.
Atsižvelgiant į tai, jog tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos VSDFV Klaipėdos skyriui yra tiesioginis priežastinis ryšys, atsakovas nesilaikė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nedarytų žalos kitam asmeniui, todėl, vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, jam kilo pareiga atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą. Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo VSDFV Klaipėdos skyriui yra pagrįstas, įrodytas, todėl visiškai tenkintinas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 18,00 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246, 259–270, 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, j. a. k. 193180814, naudai:
– 346,93 Eur (tris šimtus keturiasdešimt šešis eurus 93 ct) žalos atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 18,00 Eur (aštuoniolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.
Išaiškinti atsakovui, jog žyminį mokestį turi sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.