Šiaulių apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimas dėl žalos, išmokėjus socialinio draudimo išmoką, atlyginimo regreso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. (atsakovas) pripažintas kaltu dėl B. R., mirusio (duomenys neskelbtini), nužudymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalis); iš A. K. nukentėjusiajai S. R. priteista 40 000 Lt neturtinei ir 5179,56 Lt turtinei žalai (laidojimo išlaidoms) atlyginti, 9096,75 Lt Šiaulių teritorinei ligonių kasai už B. R. gydymą.

14. 2009 m. liepos 16 d. S. R. pateikė prašymą VSDFV Mažeikių skyriui dėl našlės pensijos skyrimo, kuris 2009 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. SP1-3244 buvo patenkintas ir, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, S. R. paskirta 70 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo našlių pensija nuo 2009 m. birželio 22 d. iki gyvos galvos; nurodyta, kad našlių pensija toliau bus didinama kiekvieną kartą Vyriausybei patvirtinus naują valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinį dydį.

15. Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. S. R. priskaičiavo ir išmokėjo 346,93 Eur našlės pensijos( po 28,63 Eur kas mėnesį).

16. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ar fiziniai asmenys, kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

17. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia (liet. be kita ko) Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) numatytos išmokos, mokamos apdraustam asmeniui ar jo šeimos nariams apdrausto asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais.

18. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisė į žalą padariusį asmenį (jo civilinę atsakomybę apdraudusi draudiką). Ši norma aiškintina taip, kad socialinio draudimo įstaiga turi regreso teisę į kaltą dėl žalos atsiradimo asmenį tik šio asmens veiksmais padarytos žalos dydžiu.

19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, žala iš ją padariusio asmens atgręžtinio reikalavimo atveju priteisiama nustačius jo kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi žalos padarymo faktą ir jos dydį turi įrodyti atlyginti žalą prašantis (reiškiantis atgręžtinį reikalavimą) asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014).

20. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais, taip pat 6.248 straipsniu, taikant jį pagal analogiją siekiant nustatyti atlygintinos žalos dydžio kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. S. ir kt. v. UADB „Ergo Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-388/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014).

21. Bylos medžiaga nustatyta ir aplinkybės, kad B. R. sutuoktinė našle tapo dėl neteisėtų atsakovo A. K. veiksmų, apeliantas neginčija.

22. Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį žuvusiojo sutuoktinis turi teisę į žalos atlyginimą. Sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigos yra nustatytos įstatymo (CK 3.27 straipsnis). Našlių pensijos paskirtis – kompensuoti asmeniui pajamų praradimą dėl sutuoktinio mirties. Kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014), apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į jo gautas pajamas (imama ½ šių pajamų) ir statistinę gyvenimo trukmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks žalos apskaičiavimo metodas taikytinas ir nagrinėjamoje byloje. Byloje šalys neteikė duomenų, kokią pensiją gavo B. R.. Lietuvos statistikos departamento 2009 m. duomenimis vidutinė senatvės pensija buvo apie 812 Lt (235 Eur ), vyrų vidutinė gyvenimo trukmė 2019 metais buvo 71,5 metai. Kadangi mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) B. R. (gimęs (duomenys neskelbtini)) buvo sulaukęs daugiau nei 69 metų, atsižvelgiant į statistinę gyvenimo trukmę, labiausiai tikėtina, kad dėl sutuoktinio mirties S. R. hipotetinė patirta žala galėtų būti apskaičiuojama taip: 235/2 x 12 = 940 Eur. Apeliantas nurodo, kad VSDF jau yra sumokėjęs daugiau negu 3000 Eur, šitos aplinkybės ieškovas neginčijo.

23. Socialinio draudimo našlių pensija (toliau – našlių pensija) – socialinio draudimo pensija, skiriama mirusio asmens sutuoktiniui, jeigu tenkinamos šio įstatymo nustatytos sąlygos (LR socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnis). Našlių pensijos nuo 2007 m. sausio 1 d. buvo skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir tuo metu galiojusiais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156. Pagal nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Pensijų įstatymo 35 straipsnio nuostatas, teisę gauti našlių pensiją įgijo sukakę senatvės pensijos amžių našlė arba našlys, neatsižvelgiant į jų amžių sutuoktinio mirties metu, jeigu asmuo mirties dieną atitiko Pensijų įstatymo 34 straipsnyje nustatytas sąlygas. Našlių pensija skiriama mirusiojo asmens, drausto pensijų socialiniu draudimu, sutuoktiniui ir ji mokama Sodros (ieškovo) lėšomis. Kaip jau buvo minėta, S. R. buvo paskirta 70 Lt našlės pensija, kuri indeksuojama.

24. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su tuo, kad jei ne atsakovo neteisėta veika, tai valstybinio socialinio draudimo įstaiga nebūtų turėjusi pareigos mokėti S. R. socialinio draudimo išmokas – našlių pensiją nuo 2009 m. birželio mėnesio. Taigi atsakovo neteisėta veika yra pirminė priežastinio ryšio sąlyga (conditio sine qua non), be kurios neigiamų turtinių padarinių ieškovui nebūtų atsiradę. Tačiau pareiga mokėti našlių pensiją valstybinio socialinio draudimo įstaigai kyla ne vien dėl atsakovo kaltės, bet ir dėl to, kad mirus asmeniui teisės aktai valstybinio socialinio draudimo įstaigai nustato pareigą mokėti tam tikro dydžio socialinio draudimo išmokas. Teismo vertinimu, priežastinis ryšys tarp atsakovo nusikalstamos veikos ir ieškovo turtinių praradimų išmokant našlės pensija S. R. yra netiesioginis, nes išmokos sumokamos ne vien dėl atsakovo padaryto nusikaltimo, bet ir todėl, kad mirus asmeniui socialinio draudimo įstaigos turi veikti atitinkamu būdu.

25. Įvertinus vidutinę statistinę gyvenimo trukmę, nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl žalos priteisimo už 2021 metais S. R. išmokėtą našlių pensiją, priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs nuo atsakovo neteisėto veiksmo, kad leistų socialinio draudimo įstaigos sumokėtas išmokas kvalifikuoti kaip žalą, kilusią dėl paties nusikaltimo. S. R. patirtos žalos dydį viršijančių socialinio draudimo išmokų išmokėjimas atliekamas dėl teisinio reguliavimo, o ne dėl atsakovo įvykdyto nusikaltimo, nors nusikaltimas ir yra pirminė sąlyga, kuriai esant toks teisinis reguliavimas pradeda veikti. Suteikiant socialinio draudimo įstaigai absoliučią regreso teisę (visų išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydžiu) žalos padariusio asmens atžvilgiu, nesiejant šio reikalavimo dydžio su objektyviai padarytos žalos dydžiu, kai socialinio draudimo išmoka viršija realiai padarytą žalą, yra prioritetiškai ginamas valstybės interesas, nes konstitucinė pareiga teikti socialinę paramą, numatytą Konstitucijos 52 straipsnyje, yra perkeliama žalą padariusiam asmeniui.

26. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškinio argumentus, kad socialinio draudimo įstaiga, laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. išmokėjusi S. R. 346,93 Eur našlės pensijos, pati patiria žalą, kurią turi atlyginti atsakovas A. K..

27. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jeigu S. R. negautų našlės pensijos, ji nuo 2021m. liepos 1 d. būtų gavusi vienišo asmens išmoką, todėl jokia žala valstybei nėra padaryta. Klausimas, ar S. R. turi teisę į vienišo asmens pensiją nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau pastebėtina, kad vienišo asmens išmoka skiriama ir mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymu Nr. XIV-352 (toliau – Įstatymas); teisę gauti vienišo asmens išmoką turi ir tie našliai, kurių gaunama našlių pensija yra mažesnė už vienišo asmens išmokos dydį; vienišo asmens išmokos dydis 2022 metais – 32 eurai, nuo 2022 metų sausio 1 d. mokama S. R. mokama 32 Eur našlių pensija.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai įvertino tarp ginčo šalių susiklosčiusią faktinę situaciją ir dėl to netinkamai ją teisiškai kvalifikavo, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priėmus naują sprendimą, atitinkamai turi būti peržiūrimas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šalims (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinį skundą tenkinus, iš ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus priteistina atsakovui 18 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus atsakovui A. K. 18 Eur (aštuoniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.