Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JDS Line“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla Nr. eB2-3066-567/2017 pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, pareiškimą, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria atsakovei UAB „JDS Line“ iškelta bankroto bylaPrieš nagrinėjant apeliantės atsakovės UAB „JDS Line“ atskirojo skundo argumentus pažymėtina tai, kad pagal teismų praktiką įmonės nemokumas – tai būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), kad sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki, nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, ar, priešingai, įmonė turi tik laikinų finansinių sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-887/2008 ir kt.), nes pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos – šis procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius.Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą jų nereikia įrodinėti, nes teismai, nagrinėjamos kategorijos bylose aiškindami ir taikydami bendruosius civilinio proceso principus bei normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, yra ne kartą nurodę, kad šios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisyklės yra taikomos taip pat ir bankroto bylos iškėlimo stadijai. Todėl taikytina: rungimosi principas, reikalaujantis, kad kiekviena šalis įrodytų tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis); bendradarbiavimo principas, įpareigojantis dalyvaujančius byloje asmenis įstatymo nustatyta tvarka bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis); dispozityvumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, nurodantys, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tačiau jomis privalo naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiauti, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 7, 13 straipsniai). Šie nurodymai tiesiogiai suformuluoti apibrėžiant šalių procesines teises bei pareigas (CPK 42, 178 straipsniai). (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1793/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015). Tuo pat metu apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas yra viešojo intereso sritis, todėl tais atvejais, kai kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismui nepateikiami arba savo iniciatyva nepavyksta gauti naujausių duomenų apie įmonės faktinę turtinę padėtį, – mokumas ar nemokumas nustatomas pagal vėliausius prieinamus viešus duomenis apie įmonės turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1877/2011).Taigi apeliantė atsakovė UAB „JDS Line“, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi ir remdamasi jos procesinių teisių pažeidimu, privalo įrodyti jos teigiamas aplinkybes, o taip pat tai, kad įmonė yra veikianti ir minima skola pareiškėjui nenulemia jos nemokumo (CPK 178 straipsnis).Apeliacinis teismas sprendžia, kad skunde pateikiami argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo (CPK 185 straipsniai).Sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma pažymėtina tai, kad pagal nagrinėjamos bylos, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog šis pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme buvo gautas 2016-11-29, teismo procesiniai dokumentai, skirti atsakovei, buvo siunčiami būtent oficialiai deklaruotu jos buveinės adresu, o taip pat žinomu vadovo gyvenamosios vietos adresu, kurie nebuvo pakeisti ar anuliuoti, nei viešojoje erdvėje, nei kreditoriui nebuvo paskelbta apie kitus šiuos adresus, kitus kontaktinius adresus ar asmenis. Bylos medžiaga rodo, kad teismo procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Antra, apie bankroto bylos iškėlimo procesą buvo pranešama viešai (http://pranesimai.teismai.lt/teismu_pranesimai/). Trečia, apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių byloje esančius pareiškėjo pateiktus įrodymus, patvirtinančius tai, kad šis įvykdė ĮBĮ nustatytas ikiteismines pareigas, tai yra tai, kad prieš pateikdamas teismui šį pareiškimą įmonės registracijos ir žinomu vadovo gyvenamosios vietos adresu siuntė įspėjimus dėl tokio ketinimo; kad registruotais laiškais su įteikimo pranešimais įmonei bei jos vadovui siuntė pranešimus (2016-09-26 Nr. (8.1) 3-106109, 2016-09-26 Nr. (8.1) 3-106072, 2016-10-17 Nr. (8.1) 3-114839) su šio ieškinio ir jo priedų kopijomis, priminimu apie įmonės vadovo įstatyminę pareigą pateikti teismui šiame straipsnyje nurodytą informaciją, dokumentus, tačiau šie buvo grąžinti pareiškėjui su pašto žyma apie tai, kad siunta neatsiimta pašte (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis, CPK 123 straipsnio 2, 4 dalys, CPK 178 straipsnis). Taigi šios aplinkybės paneigia apeliantės tvirtinimą dėl proceso teisės pažeidimo nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 185 straipsnis). Apeliantė, kaip jau minėta, nesiginčydama dėl savo skolos pareiškėjui, nepateikė teismui nei atsiliepimo, nei įvykdė teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartyje nurodytus imperatyvius įpareigojimus pateikti išsamią informaciją apie įmonės ūkinę finansinę būklę ir ją patvirtinančius dokumentus (kreditorių bei skolininkų sąrašus etc.). Nesutikdama su šia teismo nutartimi ir šios instancijos teismui, kuris yra taip pat ir faktines aplinkybes nagrinėjantis teismas, apeliantė taip pat nepateikė jokių dokumentų apie įmonės ūkinę finansinę būklę, tai yra įrodymų, paneigiančių teismo išvadą apie jos nemokumą, akivaizdų negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais bei ketinimą nevykdyti savo įsipareigojimų, kaip pagrindus bankroto bylai iškelti (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai). Tuo tarpu, be jau minėtų skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytų aplinkybių, pagal viešuosius duomenis atsakovės skola VSDFV biudžetui, atsiradusi 2016 m. vasario – liepos mėn. laikotarpiu, kuri 2017-02-15 buvo 5 006,73 Eur, šios bylos nagrinėjimo metu nėra sumažėjusi (http;//rekvizitai.vz.lt), įmonėje iš viso nedirba apdraustųjų asmenų, nepateikti duomenys apie vykdomas sutartis, pajamas, pelną ir kt.; pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis 2016 m. iš atsakovės ieškovui UAB „Stogų sistemos“ buvo priteistos lėšos už parduotas prekes (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-15722-155/2016); kreditoriams UAB „LB Baltic“ ir UAB „Nemuno banga“ išduoti teismo įsakymai dėl skolų išieškojimo iš atsakovės (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-5988-820/2016, Nr. L2-9247-141/2016); atsakovės vadovui G. Č. paskirta baudą už antstolio Dariaus Stakeliūno reikalavimo nevykdymą, konstatavus, jog jis pažeidė imperatyvią procesinę pareigą vykdyti antstolio reikalavimus, nepateikė informacijos apie įmonės turimą turtą (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2VP-35767-933/2016). Tuo tarpu jokių duomenų apie tai, kad su šiai kreditoriais yra atsiskaityta, ir iš viso – kad pradelstos skolos kreditoriams neviršija pusės balansinio turto vertės ir nekelia grėsmės įmonės mokumui, nepateikta (CPK 178 straipsnis).Beje, pareiškėjas papildomai nurodė, kad iki šios bylos nagrinėjimo pradžios atsakovė UAB „JDS Line“ neatliko bent dalies įsiskolinimo mokėjimų pagal savo pateiktą įsipareigojimą, neužtikrino prievolės įvykdymo įsiskolinimo dydį atitinkančiu likvidžiu turtu, todėl prašė skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės skundą atmesti. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė atsakovės UAB „JDS Line“ bankroto bylą, o atskirajame skunde nurodyti argumentai, be kita ko, taip pat ir pareiškėjo pateiktas pačios atsakovės vienašališkai sudarytas skolos VSDF biudžetui grąžinimo grafikas (CPK 314 straipsnis), nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl ši paliekama nepakeista, skundas atmetamas (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktai, CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 302, 338 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.