Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį, pareikštą atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka 2016-06-16, t.y. kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Šiuo atveju pakartotinai atsakovo buveinės adresu buvo išsiųsta 2016-06-06. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių bei nustačius, kad yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai, esant tik vienos iš šalių įrodymams, teismas priima sprendimą už akių. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. tarp šalių vyko bendradarbiavimas pirkimo-pardavimo teisinių santykių pagrindu, t.y. ieškovas parduodavo atsakovui prekes, o atsakovas įsipareigojo už prekes atsiskaityti pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Nors rašytinė sutartis su atsakovu pasirašyta nebuvo, tačiau pirkimo-pardavimo teisinių santykių susiklostymą patvirtina prie ieškinio pridėtos PVM sąskaitos-faktūros, kurias pasirašė atsakovo atstovas. Konkrečiai buvo išrašytos šios išrašytos PVM sąskaitos-faktūros: 2015-08-06 Nr. 0046626, 2015-08-14 Nr. 0046851, 2015-08-14 Nr. 0046863, 2015-08-26 Nr. 0047137, iš viso 840,11 EUR sumai. Ieškovas nurodė, kad atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, su ieškovu tinkamai neatsiskaitė nei nustatytais terminais, nei vėliau, nors ieškovas ragino atsakovą tai padaryti, iš viso yra susidaręs 440,11 Eur įsiskolinimas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.38 str., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). CK 6.314 str. 4 d. yra numatyta, jog pirkėjas privalo sumokėti visą kainą iš karto. CK 6.314 str. 5 d. yra nustatyta, kad pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ir sutarties nustatytas palūkanas, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Pažymėtina, jog neatsiskaitymas už parduotas prekes yra CK 6.314 str. pažeidimas, todėl skolininkas UAB (duomenys neskelbtini) laikytinas pažeidusiu prievolę. Atsižvelgiant į tai bei remiantis CK 6.38 str., 6.205 str., CK 6.314 str. 4 ir 5 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, iš atsakovo priteistina 440,11 Eur skola ieškovo naudai.

Lietuvos Respublikos CK 6.261 str. nustatyta, jog skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 2 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Priešingai nei pelno palūkanos, kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė prievolę ir nėra apmokėjęs kompensuojamųjų palūkanų, 13,67 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteistina ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini).

CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas turi pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Tokia skolininko pareiga yra detalizuojama CK 6.210 str. 2 d., kuri nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Skolininkas privalo CK 6.37 str. 2 d. pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 2 d. iš atsakovo priteistina 6 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 str. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus prie ieškinio priedus sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur advokato pagalbai, iš viso 136 Eur priteistina ieškovui iš atsakovo.

Procesinių dokumentų įteikimo pašto išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nėra priteisiamos, atsižvelgiant į ekonomiškumo principą, nes jos yra mažos, o jų išieškojimas yra neproporcingai didelis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), 440,11 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų ir vienuolika centų) skolos, 13,67 Eur (trylika eurų ir šešiasdešimt septynis centus) kompensuojamųjų palūkanų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 453,78 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir septyniasdešimt aštuonių centų) sumą nuo bylos iškėlimo 2016 m. kovo 17 d. teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Krušnienė