Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-574-1057/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-03-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-03-02
Bylos Nr.
1-574-1057/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20462-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
J. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-574-1057/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20462-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,kaltinamajam J. S. (J. S.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Jis, 2021 m. birželio 22 d., apie 15.56 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijos įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 102 punkto reikalavimus, numatančius, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, t. y., vairuojamu automobiliu iš pastato teritorijos važiuodamas link (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies nedavė kelio ir susidūrė su jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės (duomenys neskelbtini) gatvės dviračių taku nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės važiavusiu P. T. vairuojamu elektriniu paspirtuku „Xiaomi Mi Electric Scooter“. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų P. T. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat sugadintos abi transporto priemonės.

Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje kaltinamasis J. S. parodė, kad kaltę pripažįsta. 2021 m. birželio 22 d., vairuodamas automobilį, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, pažeidė KET 102 punktą. Norėjo išvažiuoti iš degalinės į kelio važiuojamąją dalį, apsidairė, nieko nebuvo. Kito automobilio vairuotoja „pamirksėjo“, kad jis gali važiuoti ir jis automatiškai pavažiavo, tada atvažiavo nukentėjusysis, jį pastebėjo per vėlai, pradėjo stabdyti, bet jis užsikabino už mašinos. Gailisi, kad taip įvyko. Su nukentėjusiuoju pasirašė susitaikymo protokolą.

Kadangi J. S., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. birželio 22 d., apie 15.50 val., vairavo I. R. priklausantį automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, iš degalinės teritorijos norėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį. Sustojo ties ženklu Nr. 203 ir laukė, kol galės įvažiuoti į kelią, nes kelyje buvo intensyvus eismas. Netrukus pirma eismo juosta važiavęs vienas iš automobilių sustojo ir vairuotojas jam pamojo ranka, kad įvažiuotų į kelią, taip jis ir padarė – pradėjo važiuoti, tačiau per vėlai pastebėjo, jog jam iš dešinės pusės, dviračių taku, pravažiavimą kerta paspirtukininkas. Nors ir staigiai stabdė, tačiau vis tiek nespėjo sustoti ir automobilio priekine dalimi trinktelėjo paspirtukininką. Nuo smūgio paspirtukininkas nugriuvo ant šono, ties automobilio priekiniu kairiu kampu. Paklausė paspirtukininko, kaip jis jaučiasi, jis atsakė, kad labai skauda koją, todėl iškart iškvietė greitąją ir policiją. Nors prieš įvykį dairėsi į abi puses, tačiau tuo paskutiniu momentu pamiršo pažiūrėti į dešinę, praleido tą momentą, kada paspirtukininkas priartėjo dviračių taku. Labai gailisi dėl savo neatidumo ir dėl to kilusių pasekmių (b. l. 57-59). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir J. S. rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 51, 52).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas P. T. parodė, kad 2021 m. birželio 22 d., apie 15.50 val., jis vairavo jam priklausantį paspirtuką „Xiaomi Mi Electric Scooter Pro“ ir važiavo dviračių taku (duomenys neskelbtini) gatve, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės, kelio važiuojamoji dalis buvo jam iš dešinės pusės. Važiavo apie 18-20 km/h greičiu, ten, kur reikėdavo kirsti išvažiavimus iš teritorijos, pristabdydavo iki 10 km/h. Artėdamas prie išvažiavimo iš degalinės, matė, jog išvažiavime stovi automobilis „Honda“, vairuotojas laukė, kada galės įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pristabdęs ir įvertinęs situaciją, tęsė važiavimą, o jam įvažiuojant į dviračių taką pravažiavime, automobilis „Honda“ netikėtai pradėjo važiuoti ir priekine dalimi ties viduriu trenkė tiesiai jam į kairę koją, nuo smūgio nugriuvo ant kairės rankos, arčiau kelio važiuojamosios dalies, ties automobilio priekiniu kairiu kampu, paspirtukas irgi gulėjo šalia. Paskui paspirtuką kažkas patraukė į šoną. Vairuotojas teisinosi, kad jį kaip tik sustojo įleisti gatve važiuojantis automobilis jam iš kairės, ir jis pradėjo važiuoti, nepažiūrėjęs į dešinę. Buvo išvežtas į ligoninę. Gavo iš tyrėjos paspirtuką. Vairuodamas paspirtuką, buvo sužalotas, dėl to jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Jam pranešta, kad dėl šio eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas ir išaiškinta teisė pareikšti ieškinį. Dėl žalos atlyginimo kreipsis į draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo draustas jį partrenkęs automobilis „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-31).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. R. parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso automobilis „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi jos sūnus J. S. Jai yra žinoma, kad šis automobilis buvo apgadintas (apibrozditnas) eismo įvykio metu ir dėl eismo įvykio kaltinamas jos sūnus, tačiau dėl mašinos apgadinimo savo sūnui J. S. jokių pretenzijų neturi, ieškinio nereikš ir nepageidauja dalyvauti baudžiamajame procese kaip nukentėjusioji (b. l. 37).

Policijos registruojamų pranešimų apie įvykius išrašo duomenimis nustatyta, kad Bendrajam pagalbos centrui 2021 m. birželio 22 d. 15.56 val., asmuo prisisitatęs J. S., pranešė, kad (duomenys neskelbtini), prie degalinės „Ciecle K“ jis savo automobiliu „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė paspirtukininką, vaikinui (duomenys neskelbtini) metai, kojos trauma (b. l. 5).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio T. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. birželio 22 d., 15.56 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie degalinės „Circle K“ pranešėjas savo automobiliu „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė paspirtukininką. Nukentėjusiam (duomenys neskelbtini) metai, kojos trauma. Atvykus į įvykio vietą, pastebėjo automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas J. S. ir netoliese gulintį vyriškį P. T., su šalia gulinčiu paspirtuku. P. T. skundėsi kojos trauma, negalėjo atsistoti, iš skausmo įvykio aplinkybių taip pat papasakoti negalėjo. Pabendravus su pranešėju J. S. ir paklausus, kaip viskas įvyko, jis teigė, jog pradėjo išvažinėti iš degalinės į pagrindinį kelią, kai ji praleidinėjo iš kairės pusės kitas automobilis ir tuomet staigiai pajuto smūgį į automobilį, ko pasakoje partrenkė važiuojantį vyrą su paspirtuku. Atvykusi GMP0825 vyrą apžiūrėjo ir nusprendė vežti į Lazdynų ligoninę. Įvykio vietoje liko kolegos v1809. Abiem eismo dalyviams patikrintas blaivumas alkotesteriu ir nustatyta, kad vairuotojai blaivūs (b. l. 6).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuotas transporto priemonių išdėstymas eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas. Nustatyta, kad automobilis „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini), išvažiavime iš degalinės „Circle K“ teritorijos. Priekine dalimi automobilis nukreiptas į (duomenys neskelbtini) gatvę. Automobilio „Honda Civic“ priekinis kairys kampas išsikišęs į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį 0,5 m. Nuo automobilio priekinio kairiojo rato iki išvažiavimo iš degalinės teritorijos važiuojamosios dalies krašto kairėje pusėje – 7,4 m., nuo galinio kairiojo rato iki važiuojamosios dalies krašto kairėje pusėje – 5,30 m. Nuo galinės automobilio dalies iki šaligatvio krašto – 2,0 m. Elektrinis paspirtukas „Xiaomi“ guli ant kairiojo šono galine dalimi ant išvažiavimo iš degalinės „Circle K“ teritorijos, priekine dalimi ant dviračių tako. Nuo priekinio paspirtuko rato iki (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies krašto – 1,5 m., nuo galinio paspirtuko rato iki (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies krašto – 1,5 m. Nuo paspirtuko galinės dalies išvažiavimo iš degalinės važiuojamosios dalies kairiojo krašto 0,0 m. (b. l. 7-8, 10).

Eismo įvykio vietos plane užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės ir transporto priemonių – automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir paspirtuko „Xiaomi Mi Electric Scooter“ padėtis kelyje (b. l. 9).

Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose ir prie jų pridėtuose fotolentelėse užfiksuoti transporto priemonių – automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir paspirtuko „Xiaomi Mi Electric Scooter“ apgadinimai. Nustatyta, kad paspirtukui „Xiaomi“ nubrozdinta stabdžių rankenėlė, vairo dešinės pusės rankena ir kairės pusės šoninė dalis. Automobiliui Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nubrozdinta priekinio bamperio kairė pusė (b. l. 12-20).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad susipažinęs su pateiktais medicininiais dokumentais teismo medicinos specialistas pateikė išvadą, kad P. T. 2021 m. birželio 22 d. RVUL nustatyta: kairiojo blauzdikaulio išorinio krumplio ir šeivikaulio galvos lūžiai, bei kairės rankos ir kairės kojos odos nubrozdinimai. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kairę ranką ir kairę blauzdą paveikus kietu buku daiktu (-ais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamojo eismo įvykio metu (b. l. 26).

AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo atlyginta dėl 2021 m. birželio 22 d. įvykusio eismo įvykio patirta žala, o būtent: už gydymo išlaidas – 197,95 EUR, negautos pajamos – 146,96 EUR, neturtinė žala – 5136 EUR ir 90 EUR už paspirtuko remontą (b. l. 47-49).

2021 m. rugpjūčio 26 d. nukentėjusysis P. T. pasirašė susitaikymo protokolą su įtariamuoju J. S.. Nukentėjusysis P. T. pareiškė, kad dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ir apgadinto turto jam padaryta neturtinė ir turtinė žala. Draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo draustas kaltininko automobilis „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atlygino jam visą neturtinę žalą (5136 EUR) ir visą paskaičiuotą turtinę žalą (90 EUR už sugadinto paspirtuko remontą, 197,95 EUR už gydymo išlaidas, bei 146,96 EUR už negautas pajamas). J. S. jis nei turtinio, nei neturtinio pobūdžio pretenzijų neturi ir su juo susitaiko. Įtariamasis J. S. pareiškė, kad jis visiškai prisipažįsta kaltu dėl padarytos neatsargios nusikalstamos veikos, gailisi. Su nukentėjusiuoju P. T. susitaikė, draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis atlygino visą turtinę ir neturtinę žalą. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti šalims susitaikius (b. l. 72-74).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu J. S. ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiuoju P. T. (b. l. 77-80). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimą, kuriuo vadovaujantis BK 38 straipsniu, ikiteisminis tyrimas J. S. atžvilgiu buvo nutrauktas (b. l. 81-83). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis palikta galioti (b. l. 96-99).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. KET 102 punktas numato, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).

Kaltinamasis J. S. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo P. T. parodymai, kad jam įvažiuojant į dviračių taką pravažiavime, kaltinamojo vairuojamas automobilis „Honda“ netikėtai pradėjo važiuoti ir priekine dalimi ties viduriu trenkė tiesiai jam į kairę koją, dėl ko jis nugriuvo ant kairės rankos ir patyrė sužalojimus. Eismo įvykio faktą ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina pareigūno tarnybinis pranešimas, kelių eismo įvykio vietos apžiūros ir transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai, eismo įvykio vietos planas, pateikta specialisto išvada apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. Minėtais įrodymais nustatyta, kad J. S., vairuodamas automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijos įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedavė kelio ir susidūrė su jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės (duomenys neskelbtini) gatvės dviračių taku nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės važiavusiu P. T. vairuojamu elektriniu paspirtuku „Xiaomi Mi Electric Scooter“, tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo P. T.. Teismas pažymi, kad J. S. nenumatė, jog dėl jo veikimo – nepakankamai atidaus ir rūpestingo įvažiavimo į kelią, nepažiūrint į dešinę ir nepraleidžiant juo važiavusio nukentėjusiojo, gali atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių – bus sukeltas eismo įvykis, kurio metu bus sutrikdyta kito eismo dalyvio sveikata, tačiau darytina išvada, kad pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes ir savo asmenines savybes privalėjo ir galėjo tai numatyti, t. y., veikė nusikalstamai nerūpestingai. Iš specialisto išvados matyti, kad eismo įvykio metu nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo J. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Klausimas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu jau buvo sprendžiamas ikiteisminio tyrimo metu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimis buvo konstatuota, kad J. S. atitinka BK 38 straipsnio 1-3 dalyse numatytas sąlygas, tačiau neatitinka minėto straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, t. y. teismų buvo konstatuota, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų nustatytos aplinkybės šiuo metu nėra pakitusios ir teismas neturi pagrindo kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių vertinti kitaip bei daryti priešingos išvados, nei buvo padaryta teismų. Nors J. S. neturi teistumo, tačiau anksčiau jis yra teistas už baudžiamojo nusižengimo, susijusio su neteisėtu disponavimu nešaunamuoju ginklu, padarymą. Kaip konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartyje, už baudžiamąjį nusižengimą paskirtos bausmės – baudos, savanoriškai nėra įvykdęs, bauda išieškoma priverstinai. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per paskutinius 5 metus J. S. 7 kartus baustas administracine tvarka, iš kurių net 6 kartus – už KET pažeidimų, įskaitant ir šiurkštaus, padarymą, turi galiojančių administracinių nuobaudų. 2021 m. jis tris kartus iš eilės padarė analogišką KET pažeidimą – vairavo automobilį be privalomosios techninės apžiūros, paskutinį kartą – kitą dieną po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo. Nurodyti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog jis yra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus, be to, įvertinus nagrinėjamu atveju padarytą KET pažeidimą ir juo sukeltus padarinius, galima teigti, jog daromi pažeidimai šiurkštėja. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog šiuo atveju taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl bausmės skyrimo.

Už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę J. S., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarytas neatsargus nusikaltimas kelių transporto eismo saugumui, nusikaltimas padarytas dėl nerūpestingumo, dėl padaryto nusikaltimo buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, eismo įvykio metu kaltinamasis buvo blaivas. Vertintinas ir kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – jis atsakomybės nevengė, iš eismo įvykio vietos nepasišalino, į įvykio vietą iškvietė greitąją pagalbą ir policiją, su nukentėjusiuoju susitaikė. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad J. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau vieną kartą teistas už baudžiamojo nusižengimo, susijusio su neteisėtu disponavimu nešaunamuoju ginklu, padarymą (b. l. 62-63), baustas administracine tvarka, daugiausia už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 65-69), Sodra duomenimis šiuo metu niekur nedirba (b. l. 71). Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis artimas minimaliam.

Kadangi J. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi , 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam J. S. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, praeityje jis yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, kurie taip pat buvo padaryti naudojantis šia teise, o nagrinėjamu atveju – dar ir sužalotas asmuo, sugadintos abi transporto priemonės, dėl to, teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 1 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ši baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei, teisinga ir būtina, siekiant jos prevencinio tikslo – užkirsti J. S. kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tokia kryptimi praktika vystoma Lietuvos teismuose (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-439-908/2021).

Kiti procesiniai klausimai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60) – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 54 MGL (2700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 36 MGL (1800 Eur – vieno tūkstančio aštuonių šimtų Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu J. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti J. S., kad bauda, turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: