Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-328-873/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-03-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-24
Bylos Nr.
1A-328-873/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20462-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis
J. S.
Advokatai
Anna Grinevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-328-873/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20462-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,gynėjai advokatei Annai Grinevič,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 54 MGL (2 700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu J. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vienerius metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. J. S. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Jis, 2021 m. birželio 22 d., apie 15.56 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš Geležinio Vilko gatvės pastato Nr. 4 teritorijos įvažiuodamas į Geležinio Vilko gatvės važiuojamąją dalį, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 102 punkto reikalavimus, numatančius, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, t. y., vairuojamu automobiliu iš pastato teritorijos važiuodamas link Geležinio Vilko gatvės važiuojamosios dalies nedavė kelio ir susidūrė su jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės Geležinio Vilko gatvės dviračių taku nuo Ukmergės gatvės pusės link Linkmenų gatvės važiavusiu P. T. vairuojamu elektriniu paspirtuku „Xiaomi Mi Electric Scooter“. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų P. T. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat sugadintos abi transporto priemonės.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalį dėl jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerius metus) arba skundžiamą nuosprendį pakeisti ir remiantis BK 62 straipsniu skirti kuo trumpesnį šios baudžiamosios poveikio priemonės terminą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nesutikdamas su skundžiamo nuosprendžio dalimi – dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – nuteistasis tvirtina, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė jam yra perteklinė. Apeliantas nurodo, kad jam ir taip tenka sumokėti didelę baudą, jis pats patyrė žalos dėl eismo įvykio (apgadinta jo transporto priemonė), ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis patyrė tam tikrų apribojimų, kurie yra paveikę pakankamai. Pabrėžia, jog šios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

2.2. Apelianto nuomone, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aktualios teismų praktikos, kadangi BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę skyrė neatsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuotus jos skyrimo kriterijus.

2.3. Atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad ši poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-252-377/2015, Nr. 2K-427/2011, Nr. 2K-280/2010). Teigia, kad nagrinėjamos bylos atveju neegzistuoja nė viena iš anksčiau nurodytų aplinkybių.

2.4. Tvirtina, kad nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad apeliantas iki aptariamos nusikalstamos veikos yra pažeidęs KET, pirmosios instancijos teismas išvis nesigilino, kiek pavojingi yra tie administraciniai nusižengimai, ar apeliantas bent kartą yra praradęs teisę vairuoti.

2.5. Teikia išrašą apie apelianto atžvilgiu registruotus administracinius nusižengimus, jį analizuoja. Tvirtina, jog paskutiniu metu – 2021 m., apelianto padaryti administraciniai nusižengimai buvo labai smulkūs, be to, visi tokie patys: vairavimas transporto priemonės, kuriai nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Pažymi, kad grubiausi apelianto teisės pažeidimai buvo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET, tai anksčiau buvo pasikartoję du kartus, tačiau kada apeliantas sukėlė eismo įvykį trečiąjį kartą, 2021 m. birželio 22 d., toks apelianto elgesys nebesikartojo ir iš eismo įvykio vietos jis nepasitraukė. Aplinkybė, kad apeliantas atsakomybės nevengė ir iš eismo įvykio vietos nepasišalino, nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje. Apeliantas mano, kad jo elgesys yra pasikeitęs, jis yra perauklėtas ir grubių teisės pažeidimų nebedaro.

2.6. Remiasi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi byloje Nr. IBPS-V-12085273-935/2020, kurioje iš esmės analogiškoje situacijoje teismas konstatavo, kad padaryti pažeidimai nėra vertintini kaip piktybiški bei sistemingi, cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-427/2011, kurioje iš esmės identiškoje situacijoje pasisakyta, kad tokiu atveju specialiosios teisės vairuoti transporto priemones neatėmimas neprieštarauja BK bendrosios dalies normoms.

2.7. Pabrėžia, kad nors jis pažeidė KET reikalavimus, tačiau jo padaryta veika yra neatidumo rezultatas, apeliantas 2021 m. birželio 22 d. eismo įvykio sukėlimo metu buvo blaivus.

2.8. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, neatkreipė dėmesio ir neįvertino visų apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Byloje nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau, kaip teigiama, egzistuoja dar viena, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Apeliantas nors ir netiesiogiai pats, dėl to, kad yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, yra atlyginęs žalą nukentėjusiajam, t. y. atlikęs visus veiksmus, dėl kurių nukentėjusysis neturi jam jokių pretenzijų, nes yra su juo susitaikęs.

2.9. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, jog apelianto asmenybė yra teigiama ir vien baudžiamasis procesas bei žalos atlyginimas gali paveikti jį ateityje nedaryti naujų teisės pažeidimų. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad apeliantas yra nedirbantis, tačiau nuteistasis pažymi, kad ieško darbo ne tik savo jėgomis, bet ir per Užimtumo tarnybą. Apeliantas tvirtina, kad jam nėra būdinga nusikalstama veika, jis nepasižymi atsainiu požiūriu į galiojančias teisės ir moralės normas. Pažymi, kad yra priėmęs ir apgyvendinęs karo pabėgėlius – ukrainiečių šeimą, kas taip pat rodo teigiamas jo asmenines savybes.

2.10. Pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantui reikalinga rūpinantis savo mama, kuri serga onkologine liga, kartą per savaitę savo mamą apeliantas veža į sveikatos priežiūros įstaigą chemoterapijos taikymui. Teisė vairuoti transporto priemones apeliantui reikalinga ir dėl darbo susiradimo, t. y. buvimo kaip įmanoma labiau mobiliu.

3. Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Skundas paduotas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, prašoma ją panaikinti arba pakeisti – nustatyti trumpesnį terminą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones) yra perteklinė. Apelianto teigimu, BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę pirmosios instancijos teismas skyrė neatsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuotus jos skyrimo kriterijus, jos tinkamai neindividualizavo, neįvertino visų bylos aplinkybių, J. S. asmenybės. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

7. Šioje baudžiamojoje byloje J. S. nuteistas už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 straipsnio 1 dalis). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam kartu su bausme buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones vieneriems metams. Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę skirti J. S. šią baudžiamojo poveikio priemonę.

8. Nuteistasis apeliuoja į kasacinio teismo praktiką dėl nagrinėjamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, pabrėžia, jog šios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Iš tiesų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs tai, ką akcentavo savo skunde nuteistasis – teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-401/2014, 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija vertina, kad, šios bylos aplinkybėmis, apylinkės teismas, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo klausimą, priešingai, nei teigiama skunde, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo asmenį charakterizuojančius duomenis, jo baustumus administracine tvarka už KET pažeidimus, kurie buvo padaryti naudojantis teise vairuoti kelių transporto priemones, sprendimą tinkamai motyvavo.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, į tai, kad nors J. S. baudžiamojon atsakomybėn už KET pažeidimus traukiamas pirmą kartą, tačiau septynis kartus buvo baustas administracine tvarka, šešis kartus – už KET pažeidimus, turi galiojančią administracinę nuobaudą. Administracinių nusižengimų registro išrašo už penkerius metus duomenimis, J. S. 2018 m. rugpjūčio 6 d. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, sukėlė eismo įvykį (nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stotelę) ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalis, 426 straipsnio 1 dalis); 2020 m. birželio 6 d. padarė analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje – nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio atitvarus, juos apgadino, pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 144-148). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad J. S. 2021 m. tris kartus padarė analogišką KET pažeidimą – vairavo automobilį be privalomosios techninės apžiūros, akcentuodamas, jog paskutinį kartą – kitą dieną po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo (2021 m. birželio 23 d.). Teisėjų kolegija apkreipia dėmesį ir į tai, kad J. S. 2018 m. vairavo automobilį iš viso neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie administraciniai nusižengimai rodo atsainų J. S. požiūrį į teisės aktų, KET reikalavimų laikymąsi, nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Pažymėtina, kad J. S. ir anksčiau savo veiksmais kėlė realų pavojų kitų asmenų gyvybei bei sveikatai ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių. Todėl, priešingai nei teigiama skunde, J. S. padaryti administraciniai nusižengimai negali būti vertinami kaip atsitiktiniai ir nepavojingi. Vien aplinkybė, jog apeliantui iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, nedaro jo veikos mažiau pavojinga. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad J. S. yra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus, jo daromi pažeidimai šiurkštėja. Apeliaciniame skunde akcentuojamos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės – kaip teigiama, ieško darbo, apgyvendinęs karo pabėgėlius – ukrainiečių šeimą, tvirtinama, kad vien baudžiamasis procesas bei žalos atlyginimas gali paveikti nuteistąjį ateityje nedaryti naujų teisės pažeidimų, ir nurodoma, kad apylinkės teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas vertina teigiamai apeliantą charakterizuojančius duomenis, visgi pažymi, kad apylinkės teismo sprendimas pagrįstai priimtas įvertinus visas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nesuteikiant nė vienai iš jų išskirtinės reikšmės.

10. Teisėjų kolegija daro išvada, kad nuteistojo skunde akcentuojamas nusikalstamos veikos padarymas dėl neatsargumo bei tuo metu buvimas blaiviu įtakos skundžiamo teismo nuosprendžio išvadų teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

11. Byloje nustatyta, kad nuteistasis J. S. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė pažeisdamas KET 102 punkto reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. S., vairuodamas transporto priemonę, iš pastato teritorijos važiuodamas į gatvės važiuojamąją dalį, nedavė kelio ir susidūrė su nukentėjusiuoju, važiavusiu dviračiu taku jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės, tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusiajam P. T. buvo nustatyta kairiojo blauzdikaulio išorinio krumplio ir šeivikaulio galvos lūžiai bei kairės rankos ir kairės kojos odos nubrozdinimai (b. l. 26), taip pat eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Įvertinus kilusias pasekmes, nesutiktina su skundo teiginiu, jog nusikaltimo pavojingumas yra mažas. Ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad prieš atlikdamas manevrą nepažiūrėjo į dešinę, todėl nepastebėjo nukentėjusiojo dviračiu taku vairuojamo paspirtuko (b. l. 57), pirmosios instancijos teisme nuteistasis paaiškino analogiškai, kad pavažiavo automatiškai, tuo pačiu metu atvažiavo nukentėjusysis (b. l. 125). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. S. eismo įvykį sukėlė Vilniaus mieste, darbo dieną, apie 15.56 val., tai yra tuo metu, kada eismas yra judrus, kai būdamas transporto priemonės vairuotoju privalėjo itin atidžiai stebėti kelią, kitų transporto priemonių greitį bei kitų eismo dalyvių veiksmus, tačiau buvo nepakankamai atidus. Nagrinėjamos bylos kontekste nuteistojo prieš tai aptarti veiksmai veikos padarymo metu rodo didelį jo neatsargumą, o kartu ir šiurkštų KET reikalavimų pažeidimą, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia būtinumą su bausme skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, taip siekiant užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti E. S. akcentuojamas J. S. buvimas blaiviu, elgesys po eismo įvykio – nepasišalino iš eismo įvykio vietos, nukentėjusiajam iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir pranešė policijai, nėra išskirtinės aplinkybės, priešingai, yra visuotinai privalomas, todėl nedaro įtakos skundžiamo nuosprendžio pagrįstumui.

12. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis, be kita ko, yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-262-303/2018). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadai, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati padarytam nusikaltimui, teisinga ir būtina, siekiant prevencinio tikslo – užkirsti J. S. kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

13. J. S. skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, nepagrįstai nepripažino jo atsakomybės lengvinančia aplinkybe žalos atlyginimo nukentėjusiajam. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019). Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. vairuojama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AB „W.“ 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu kompensavo nukentėjusiajam P. T. už gydymo išlaidas 197,95 Eur, už negautas pajamas – 146,96 Eur, už neturtinę žalą – 5 136,00 Eur (b. l. 47). Tuo būdu, pats nuteistasis J. S. savo noru neatlygino nukentėjusiajam žalos, o pareiga draudikui atlyginti žalą kilo ne dėl kaltininko valios, o dėl sudarytos civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis. Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonei, neapdraustai privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neleidžiama dalyvauti viešajame eisme (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Apibendrinus, toks netiesioginis žalos atlyginimas, kai nukentėjusiajam žala atlyginta draudiko, negali būti pripažįstamas nuteistojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios aplinkybės nenustatė.

14. Atmestinas ir skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paskirti baudžiamojo poveikio priemonę prieštarauja skunde nurodytai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Apeliaciniame skunde paminėti du teismo procesiniai sprendimai bylose Nr. IBPS-V-120852273-935/2020 ir Nr. 2K-427/2011, kuriose, anot apelianto, esant analogiškoms aplinkybėms, teismai neskyrė nuteistam asmeniui uždraudimo vairuoti transporto priemonės, tačiau teisėjų kolegija pasisako tik dėl vieno iš jų, kadangi sprendimas byloje Nr. IBPS-V-120852273-935/2020 buvo priimtas ikiteisminio tyrimo metu, nėra viešai skelbiamas. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios aptariamoms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-427/2011. Nuteistajai minėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tačiau ji, priešingai nei apeliantas, kitų šiurkščių kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų nebuvo padariusi ir administracine tvarka nebuvo bausta, todėl baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimui reikšmingos aplinkybės, jų visuma, nėra analogiškos. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Tuo būdu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

15. Aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad uždrausdamas J. S. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerius metus, apylinkės teismas neindividualizavo skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, nesilaikė teisingumo principo, priėmė neteisingą sprendimą. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Apeliantui paskirtas uždraudimas naudotis specialia teise vieneriems metams, tai yra, skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtas įstatymo numatytas minimalus terminas. Kaip buvo aptarta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į apelianto daromų KET pažeidimų sistemingumą, įvertino veikos pavojingumą, todėl nuteistojo skundo nurodytais motyvais vertinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino kaip pernelyg ilgo, jo trumpinti pagrindo teisėjų kolegija nenustato. Kaip matyti iš skundo, apeliantas jo atžvilgiu taip pat prašė taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad BK 62 straipsnis reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, todėl prašymas šiuo pagrindu trumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra pagrįstas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį nėra teisinio pagrindo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš J. S. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 90,00 Eur. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aplinkybę, jog gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas nepaisant apelianto valios, į nuteistojo turtinę padėtį (bylos duomenimis – ieškantis darbo), vertina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą bei nepagrįstai apsunkintų asmens padėtį, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš J. S. dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo J. S. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 90,00 Eur, iš J. S. nepriteisti.

Teisėjai Arūnas BartkusSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNijolė Žimkienė