- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-09
- Bylos Nr.
- 2S-916-657/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-01029-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- Lindorff Oy
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „General Financing“, D. M.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4731-199/2013, kuria buvo atsisakyta pareiškėjo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, prašymo dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – UAB „General Financing“, D. M., antstolė A. A.. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti išieškotoją vykdymo procese (vykdomojoje byloje Nr. 0036/11/02269) – vietoje UAB „General Financing“, į.k. 300515252, išieškotoju pripažinti Lindorff Oy, veikiantį per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, į.k. 111882842 (b.l. 3-4).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą pareiškimo trūkumams šalinti, t.y. pareikalavo pateikti duomenis, kad skolininkas D. M. gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, arba duomenis, kad skolininkas sutiko, jog reikalavimas būtų perleistas (b.l. 5-6).
2013 m. vasario 12 d. teisme gautas pareiškėjo pareiškimas, kur nurodyta, jog skolininkas apie reikalavimo perleidimo faktą buvo informuotas tinkamai, siunčiant pranešimą paskutiniu žinomu adresu: (duomenys neskelbtini) (CK 2.17 str. 3 d.; 6.200 str. 2 d., 6.109 str. 1 d.). Išsiuntimą patvirtina 2013-01-16 UAB „Itella“ pranešimas Nr. 2727 dėl laiškų perdavimo.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – UAB „General Financing“, D. M., antstolė A. A. laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (b.l. 11-12). Teismas nurodė, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu skelbimu (CK 6.109 str. 1 d., 2 d., 1.65 str.). Teismas rėmėsi teismo precedentu, kad išieškotojo pakeitimui vykdymo procese yra būtini duomenys, kurie patvirtintų, jog reikalavimo perleidimo sutartis (arba jos dalis) skolininkui buvo įteikta, yra suformuotas aukštesnės instancijos teismo (Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1842-460/2012). Teismas konstatavo, jog pareiškėjas minėtų teismo reikalaujamų duomenų kartu su 2013 m. vasario 12 d. pareiškimu nepateikė, todėl sprendė, kad kreditoriaus pateiktas pranešimo tipinis tekstas ar pranešimas, jog laiškai buvo perduoti išsiuntimui, negali būti laikomas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad skolininkas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą. Atsižvelgęs į aptartas materialinės teisės normas, teismas padarė išvadą, kad teismo nustatyti pareiškėjo prašymo trūkumai yra esminiai ir nepašalinus šių trūkumų gali nepagrįstai nukentėti skolininko interesai, todėl konstatavo, jog pareiškėjas per nustatytą procesinį terminą 2013 m. vasario 4 d. teismo nutartyje nustatytų trūkumų nepašalino, todėl pareiškimas laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės (b.l. 15-17). Nurodo, kad:
1. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas. Pagal CK 6.158 straipsnio 1 dalį kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. CK 2.17 straipsnio 3 dalis nustato fizinio asmens, šiuo atveju skolininko, pareigą raštu informuoti kreditorių apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Nei pradinis kreditorius UAB „General Financing“, nei apeliantas informacijos apie skolininko gyvenamosios vietos pasikeitimą nėra gavę, be to, Gyventojų registro duomenimis skolininkas deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), tačiau konkretus adresas šioje valstybėje nenurodytas. Vadovaudamasis CK 2.17 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliantas pranešimą apie reikalavimo teisės iš pradinio kreditoriaus UAB „General Financing“ perleidimą Lindorff Oy filialui siuntė paprastu laišku paskutiniu apeliantui žinomu skolininko gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Duomenų, jog pranešimas grįžo neįteiktas, apeliantas neturi, taip pat nėra gavęs jokių prieštaravimų dėl reikalavimo perleidimo sutarties pagrįstumo. Atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, apelianto 2013 m. vasario 12 d. pareiškime dėl trūkumų šalinimo pateikta 2013-01-16 UAB „Itella“ pranešimo Nr. 2727 dėl Lindorff Oy filialo laiškų perdavimo kopija bei tipinis pranešimo tekstas yra laikytina tinkama skolininko informavimo apie cesiją forma bei pakankamu įrodymu, jog skolininkui yra pranešta apie reikalavimo teisių perleidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia.
2. Teismas netinkamai taikė procesines teisės normas. Prašymo pakeisti išieškotoją vykdymo procese nagrinėjimo dalyką sudaro formalus pateiktų duomenų vertinimas ir nustatymas, ar perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės naujajam kreditoriui, kitokio pobūdžio aplinkybės nėra tikrinamos ir dėl jų aiškinamasi. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, pažymima, kad teismui svarbus formalus duomenų vertinimas ir nustatymas materialinės subjektinės teisės perėmimo iš pradinio kreditoriaus UAB „General Financing“ apeliantui. Kauno apylinkės teismui pateiktoje 2012-09-06 Reikalavimo teisių į skolos portfelį pirkimo - pardavimo sutarties ištraukoje yra visa reikalinga informacija, siekiant nustatyti reikalavimo teisių perleidimą. Formaliai vertinant pateiktą dokumentą, darytina išvada, jog sutartyje visiškai atskleidžiamas materialinės subjektinės teisės perleidimas iš pradinio kreditoriaus UAB „General Financing“ apeliantui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro patikrinimas, ar Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 13 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą pareiškimą pakeisti išieškotoją vykdymo procese (vykdomojoje byloje Nr. 0036/11/02269), nepašalinus trūkumų.
CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Taigi asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Įstatyme nustatyta ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 str. 2 d.). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, todėl atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 str.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio trūkumus, 2013 m. vasario 4 d. nutartyje įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis, kad skolininkas D. M. gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, arba duomenis, kad skolininkas sutiko, jog reikalavimas būtų perleistas (b.l. 5-6). 2013 m. vasario 12 d. pareiškime pareiškėjas nurodė, jog pranešimo įteikimą patvirtina 2013-01-16 UAB „Itella“ pranešimas Nr. 2727 dėl laiškų perdavimo ir jų, manymu, toks pranešimas yra tinkamas. Apylinkės teismui buvo neaišku, ar pareiškėjas yra informavęs skolininką apie reikalavimo perleidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 4 d.), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Kaip matyti iš pateikto pareiškimo, reikalavimai kildinami iš skolos perleidimo sutarties, t.y. pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, t.y. aiškiai nurodė faktines aplinkybes, kurių pagrindu, jo nuomone, išieškotojas turėtų būti pakeistas. Taip pat aiškiai suformulavo ir ieškinio dalyką, – pakeisti išieškotoją UAB „General Financing“, į.k. 300515252, vykdomojoje byloje Nr. 0036/11/002269 jo teisių perėmėju Lindorff Oy, veikiančiu per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pareikšto reikalavimo dalyko esmė ir ribos yra pakankamai aiškūs, pareiškėjo reikalavimas negali būti vertinami kaip staigmena skolininkui. Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.
Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo interpretacijas dėl teisminio precedento (Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1842-460/2012), nes teismo nurodyta nutartis buvo priimta pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, kai pareiškimas buvo priimtas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t.y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą.
Kaip jau minėta 2013 m. vasario 12 d. pareiškime pareiškėjas nurodė, jog pranešimo įteikimą patvirtina 2013-01-16 UAB „Itella“ pranešimas Nr. 2727 dėl laiškų perdavimo ir jų, manymu, toks pranešimas yra tinkamas, o teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, todėl atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus, o nepriimti ieškinio vien dėl įrodymų nepateikimo galima tik tais atvejais, kai be šių įrodymų neįmanoma nustatyti, ar šalis sieja teisiniai santykiai ir kai ieškovas nenurodo konkrečių aplinkybių.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo bei trūkumų nustatymo klausimus, ieškinį laikė nepaduotu vien formaliais pagrindais, todėl priimta teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 3 d. 339 str., teismas
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį ir pareiškėjo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą prašymo pakeisti išieškotoją vykdymo procese (vykdomojoje byloje Nr. 0036/11/02269) priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.