- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-05-26
- Bylos Nr.
- II-290-586/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00068-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Š. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. kovo 3 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-407-2021 (ROIK 21128171713).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. kovo 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-407-2021, Š. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalį 500 Eur bauda už tai, kad 2021 m. sausio 27 d. apie 10 val. 30 min. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnams atliekant UAB „Išskirtinio būsto statyba“ veiklos vykdymo patikrinimą nustatyta, kad Š. V., statybos darbų vadovas neužtikrino, jog jam pavaldūs darbuotojai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Tokiu būdu nevykdė Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų.
Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Š. V. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 68-ANR_N-407-2021 administracinėje nusižengimo byloje ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Nurodė, kad tiek surašius administracinio nusižengimo protokolą, tiek nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įgaliotas pareigūnas negalėjo paaiškinti jo, kaip fizinio asmens atsakomybės taikymo ir inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Surašytuose dokumentuose nėra nurodyta, kokį Civilinės saugos įstatymo ar kito civilinę saugą reglamentuojančio teisės akto straipsnį savo veiksmais pažeidė/nevykdė. Nurodytas tik straipsnis pagal kurį skiriama bauda ir jos dydis. Žodinio proceso nagrinėjamu metu tyrėjas konkretaus straipsnio įvardyti taip pat negalėjo, buvo nurodytas tik 2020 lapkričio 4 d. įsakymas Nr.1226, kuriame tik įtvirtintas veidą dengiančių kaukių dėvėjimas lauke. Nurodė, kad patikrinimo metu objekte dirbo 14 darbuotojų ir tik 3 darbuotojai buvo be veidą dengiančių apsauginių kaukių, todėl darytina objektyvi išvada, kad darbuotojai žinojo visos valstybės mastu nustatytus nurodymus, kad darbdavys ir jo įgalioti asmenys visais galimais būdais informuoja ir primena apie nurodymus, ir skirdamas finansinius išteklius užtikrina nemokamų apsauginių kaukių tiekimą. Taip pat išnagrinėjus darbuotojų, kurie nedėvėjo apsauginių kaukių pasiaiškinimus, galima nustatyti, kad darbuotojams apsauginės kaukės buvo išduotos, ir apie prievolę jas dėvėti jie žino. Todėl galima daryti logišką išvadą, kad darbdavys ir jis (statybos darbų vadovas) vykdė įstatyminius reikalavimus, o nusižengimas įvyko tik dėl darbuotojų kaltės, ir jų sąmoningumo ir pilietiškumo lygio. Taip pat nurodė, kad paskelbus Lietuvoje karantiną, bendrovė 2020 m. lapkričio 4 d. parengė įsakymą Nr. V20-33-l dėl darbuotojų elgesio darbo vietoje karantino metu, su kuriuo darbuotojai buvo supažindinti. Kiekvieną dieną atvykus į darbo vietą, darbuotojas yra aprūpinamas visomis apsaugos priemonėmis, o kiekvienas objekte dirbantis darbuotojas asmeniškai yra pasirašęs ant taisyklių ir įsipareigojo laikytis privalomų nurodymų (tokių kaip kaukių dėvėjimas ir kitų saugumo reikalavimų.). Jis, kaip darbų vadovas, ėmėsi ir kasdien imasi visų aktyvių veiksmų ir deda visas pastangas, kad jo pamainoje dirbantys darbuotojai būtų ne tik aprūpinti apsaugos priemonėmis, bet ir jas dėvėtų tinkamai, laikytųsi ne tik bendrovės patvirtintų saugos taisyklių, bet ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinės saugą reglamentuojančių teisės aktų. Taip pat nurodė, kad nėra įmonės savininkas, įgaliotas asmuo už įmonę, administracinio nusižengimo protokolas surašytas kaip įmonės vadovui, nors tokiu nėra. Nurodė, kad jis, kaip darbų vadovas, ėmėsi visų aktyvių veiksmų, kad visi pamainoje dirbantys pavaldūs darbuotojai būtų ne tik aprūpinti apsaugos priemonėmis, bet ir jas dėvėtų. Asmeniškai supažindino visus darbuotojus su taisyklėmis, kurios taip pat iškabintos persirengimo kambariuose ir poilsio zonose. Visos apsaugos ir dezinfekavimo priemonės padėtos laisvai prieinamoje vietoje, sužymėtos ženklais.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su Š. V. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas, paliekant galioti priimtą nutarimą. Nurodė, jog mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas pilnai išnagrinėjus visas įvykio aplinkybes ir surinktus visus įrodymus administracinio nusižengimo byloje. Nurodė, jog FNTT pareigūnai atlikdami patikrinimą užfiksavo UAB „Išskirtinio būsto statyba“ įmonės darbuotojus nesilaikant valstybės ekstremalios situacijos metu paskelbtų reikalavimų nesilaikymą, dėl ko asmenims buvo surašyti ANK protokolai. Būdamas darbų vadovu Š. V. privalėjo užtikrinti, jog darbuotojai laikytųsi nustatytų reikalavimų. Į bylos nagrinėjimą asmuo buvo atvykęs, paprašius pateikti supažindinimo protokolą bei jį peržiūrėjus nustatyta, jog darbuotojai susipažindami su saugumo reikalavimo protokolu neįrašė datos, kada jie tai padarė. Saugumo taisyklių protokolas įmonės dokumentuose neįregistruotas, todėl galėjo būti surašytas ir patraukus darbų vadovą administracinėn atsakomybėn. Valstybės lygio ekstremalių situacijų valstybės operacijos vadovas savo sprendime V-1471 Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei privataus sektoriaus darbo organizavimo būtinų sąlygų aiškiai nurodė laikytis rekomendacijų nurodytų 1 ir 2 punkte. Taip pat asmuo būdamas darbų vadovu privalėjo užtikrinti jog būtų laikomasi civilinės saugos įstatymo 16 straipsnio nuostatų, kuriose aiškiai pasakyta, jog įgaliotas asmuo atsako už tai, jog vyriausybės nustatyta tvarka būtų vykdoma ekstremaliųjų situacijų prevencija ir pašalinti trūkumai, kurie gali būti ekstremaliosios situacijos priežastis, taip pat privalo užtikrinti kad darbo vietoje būtų asmens apsaugos priemonių. Esant pažeidimams atsakingas asmuo privalėjo nušalinti asmenis pažeidusius vadovo sprendimus nuo darbo ar imtis kitų priemonių, jog trūkumų nebūtų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė skundą tenkinti, jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad dirba statybos įmonėje statybos darbų vadovu, prižiūri darbus. FNTT darbuotojai atvyko tikrinti kitos įmonės, ir rado jų įmonėje tris darbuotojus dirbančius be kaukių, nors tuo metu dirbo apie 14 darbuotojų. Tie trys darbuotojai parašė pasiaiškinimus. Jis rašė paaiškinimą dėl subrangovinės firmos, ir tuo pačiu jo buvo paprašyta parašyti ar buvo išduotos kaukės ir pan. Jam niekas nieko nesakė, ar bus perduota policijai ir pan., tačiau po savaitės į elektroninį paštą gavo, kad surašytas protokolas ir bauda. Apie surašytą protokolą jam niekas nieko nesakė, neinformavo, jokių aplinkybių niekas neklausė, pareigūnai jokių aplinkybių daugiau nesurinkinėjo. Niekas jam negalėjo pasakyti pagal kokį įstatymo straipsnį ar punktą paskirta bauda, nurodytas tik ANK straipsnis, o žodžiu nurodė straipsnį, kur privalomas kaukių dėvėjimas. Nėra juridinis asmuo, kad tiesiogiai būtų atsakingas už kitus žmones, be to, kaukės buvo išduotos, darbuotojai jas turėjo, tik jų nedėvėjo. Kaukės buvo išduotos, dezinfekciniai skysčiai taip pat.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Teismo vertinimu, pareiškėjas pagrįstai nurodo, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Byloje nėra visiškai jokių duomenų, kad pareiškėjui buvo žinoma, apie jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną. Kita vertus, administracinio nusižengimo byla Institucijoje išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjui, todėl šie procesiniai pažeidimai buvo ištaisyti.
Pareiškėjas tiek skundu, tiek posėdžio metu nurodė, jog jam neaišku, kokį įstatymo straipsnį, punktą ar dalį jis pažeidė, pagal ką jam buvo inkriminuotas administracinio nusižengimo straipsnis ir bauda. Nurodė, jog administracinės bylos nagrinėjimo metu, Institucijos tyrėjas konkretaus straipsnio įvardyti taip pat negalėjo, buvo nurodytas tik 2020 lapkričio 4 d. įsakymas Nr.1226, kuriame tik įtvirtintas veidą dengiančių kaukių dėvėjimas lauke.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nutarime bei administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog Š. V. nevykdė Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų. Kaip matyti iš Š. V. atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo, nors jame gana aiškiai nurodyta Š. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo laikas, vieta ir faktinės aplinkybės, tačiau įvardinti tik bendro pobūdžio teisės aktai, kurių nuostatas savo veiksmais Š. V. galimai pažeidė, tačiau esminę reikšmę turinčių teisės aktų konkrečios nuostatos, punktai nenurodyti. Nors Š. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį už tai, kad Š. V., statybos darbų vadovas neužtikrino, jog jam pavaldūs darbuotojai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, tačiau administracinio nusižengimo protokole išvis nenurodyta, kokių teisės aktų nuostatas ir jų punktus pažeidė būtent Š. V. kaip statybos darbų vadovas. Teismo vertinimu, tokia teisinė situacija, kuomet konkrečiai nenurodomos specialios teisės akto nuostatos, yra negalima. Dėl aptariamos aplinkybės, administraciniame kaltinime nurodžius tik bendrojo pobūdžio normas, nenurodant tinkamo teisės akto, straipsnio dalies, susidarė situacija, kai tiek asmeniui surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek ir jo pagrindu priimtame nutarime nusižengimo aprašymas yra visiškai nekonkretus ir suvaržantis jo teisę gintis procese.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Š. V. administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas surašyti dėl ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Nurodoma, kad Š. V., statybos darbų vadovas neužtikrino, jog jam pavaldūs darbuotojai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Tiek nutarime, tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek atsiliepime į skundą akcentuojama, kad Š. V., statybos darbų vadovas neužtikrino, jog jam pavaldūs darbuotojai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, tačiau administracinė nuobauda Š. V. paskirta kaip fiziniam asmeniui.
Teismų praktikoje yra nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).
ANK 635 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taigi ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta galimybė pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskirti administracinę nuobaudą tik tuo atveju, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, t. y. ištaisyti kvalifikavimo klaidą, bet ne atvirkščiai – parinkti tinkamą straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kurie iš viso nėra nurodyti protokole. ANK įtvirtintos teisės normos (ANK 635 straipsnio 3 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2016; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-334-245/2017, AN2-526-810/2017).
Nagrinėjamu atveju Institucija nei nutarime, nei Š. V. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole nenurodė tikras faktines aplinkybes atitinkančio teisės akto, straipsnio, punkto, kurio reikalavimus Š. V. galimai pažeidė. Neabejotina, kad paminėto protokolo trūkumo egzistavimas trukdo objektyviam ir tinkamam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui, ir ištaisyti šį protokolo trūkumą teisme, nėra jokios objektyvios galimybės. Nors apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi, tačiau nustačius, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų, šiuos trūkumus privalo pašalinti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija.
Atsižvelgiant į tai, jog nustatyti esminiai administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. kovo 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-407-2021 (ROIK 21128171713) naikintinas, ir administracinio nusižengimo byla grąžintina šiai institucijai administracinio nusižengimo tyrimui iš naujo atlikti. Priimdamas tokį procesinį sprendimą, dėl kitų skundo argumentų teismas nepasisako, tačiau pažymi, kad Institucija, tirdama bei nagrinėdama šią bylą iš naujo, turėtų atsižvelgti ir į Š. V. skunde išdėstytas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. kovo 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-407-2021 (ROIK 21128171713), ir grąžinti šiai institucijai administracinio nusižengimo bylą iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.