Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-03-17 · Administracinė byla Nr. I1-390-428/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-17
Bylos Nr.
I1-390-428/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01924-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-390-428/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01924-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 17 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos įstaiga), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–2).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 1 sektoriuje atliko nuo 2018-05-25 iki 2019-08-30 8 būrio 2 brigadoje, kurioje nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas vienam asmeniui. Patalpose buvo drėgna, nebuvo ventiliacijos, tamsu, pelėsis, byrėjo tinkas ir dažai. Tualetai neatitiko standartų ir reikalavimų. Virtuvėje nebuvo langų, ventiliacijos. Bendro naudojimo duše nebuvo pertvarų, nebuvo užtikrintas privatumas. Duše nebuvo šalto ir karšto vandens reguliuojančių čiaupų. Valgyklos salė buvo avarinės būklės, sienos nusilupusios, dažai krito į maistą. Valgykloje nebuvo valomi stalai, neplaunami padėklai, dažnai trūko maisto. Taip pat trūko rozečių, jungtukų, elektros lempučių. Pataisos įstaigos patvirtinta dienotvarkė buvo netinkama, kadangi ne viską spėdavo per joje numatytą laiką atlikti. Tokios gyvenimo sąlygos lėmė nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą (b. l. 26–12) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, jog buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Patalpoje įrengtas dieninis elektros apšvietimas, kuris atitinka numatytas teisės aktuose normas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos iš karto pakeičiamos. Teigė, jog virtuvėje yra langai. Įstaiga užtikrina tinkamą gyvenamųjų patalpų būklę, esant būtinumui, netvarkingas ir sugadintas inventorius yra nedelsiant tvarkomas. Lubos ir sienos yra tvarkingos, dažai neatsilupę, tinkas nebyra. Gavus informaciją apie netvarkingas patalpas, jos nedelsiant tvarkomos. Sanitarinis mazgas įrengtas vadovaujantis teisės aktais. Karštas vanduo dušo patalpose tiekiams nuolat. Įstaigos nuteistųjų maitinimą organizuoja VšĮ „Bruneros“ pagal teisės aktus. Pareiškėjas konkrečiai neįvardino kokie pažeidimai buvo tiekiant maitinimą. Pareiškėjas taip pat neįvardina kada ir kur nespėjo pagal grafiką pasinaudoti savo teisėmis, jas nurodo abstrakčiai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2018-05-25 iki 2019-08-30 teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Atsakovės atstovė 2019-09-26 pažymoje Nr. 61-3934 (b. l. 14) nurodė, jog pareiškėjas į Pataisos įstaigą atvyko 2018-05-29, o išvyko 2019-05-27. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas, gavęs atsakovės atsiliepimą, šių duomenų neginčijo, todėl teismas vertins šioje byloje ginčo laikotarpį nuo 2018-05-29 iki 2019-05-27.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu), 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 14–18), jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018-05-29 iki 2019-05-27 buvo paskirtas gyventi į 6 būrio 3 gyvenamąją patalpą (plotas – 48,38 kv. m, įrengta 16 miegamųjų vietų, faktinis nuteistųjų skaičius – 14, vienam asmeniui teko 3,45 kv. m ploto) ir į 8 būrio 2 gyvenamąją patalpą (plotas – 24,76 kv. m, įrengta 8 miegamosios vietos, faktinis nuteistųjų skaičius – 5, vienam asmeniui teko 4,95 kv. m ploto).

Pareiškėjas teigia, jog 8 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, tačiau kaip pasireiškė pažeidimas pareiškėjas nedetalizavo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bendrabučio tipo patalpose pareiškėjui teko nuo 3,45 iki 4,95 kv. m ploto ir turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m) pažeista nebuvo.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, jog patalpoje byrėjo tinkas ir dažai, kaupdavosi pelėsis, patalpoje nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna, netinkamas apšvietimas. Teigė, jog virtuvėlėse nebuvo langų, ventiliacijos.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).

Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti Higienos normos HN 134:2015 14 punkte, pagal kuriuos nustatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Atsakovas teigė, jog apšvietimas patalpose atitinka Higienos normų nustatytus reikalavimus. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes jos nedelsiant keičiamos.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė pažymėjo, jog patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas yra vėdinamos per langus bei ventiliacines angas. Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus, toks vėdinimas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovė dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidusi.

Higienos normos HN 134:2015 39 punkte nurodyta, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo gyvenamosios patalpos apšvietimo, drėgmės atitiktį galiojančių higienos normų reikalavimams pareiškėjo kalinimo joje metu.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos pretenzijos dėl netinkamo apšvietimo, drėgmės ir pelėsio ginčo gyvenamojoje patalpoje vertintinos kaip palankios pareiškėjui, dėl to šio pažeidimo atžvilgiu gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017). Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad apšvietimas, temperatūra, drėgmė patalpoje, kurioje ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas, neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių bei nenurodė ar kreipėsi dėl minėtų pažeidimų į administraciją ar dėl lempučių pakeitimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

Būtina pažymėti, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) valinių veiksmų. Teisinis reglamentavimas įtvirtina nuteistųjų pareigą tvarkyti savo gyvenamąją vietą. Higienos normos HN 134:2015 37 punkte numatyta, jog patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2017-02-08 įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, jog gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį. Minėto aprašo 7 punkte numatyta, jog pagrindinis patalpų valymas atliekamas gyvenamosiose, baudos izoliatoriaus, kamerų tipo patalpose, nuteistųjų valgyklose, dušų patalpose, kirpyklose (b. l. 47–49).

Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar nešvaros gyvenamosiose patalpose. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių (drėgmė, pelėsis, apšvietimas ir pan.) būtų kreipęsis į administraciją, byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpose formuojasi pelėsis, jog patalpų higieninė-sanitarinė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Atsakovė teismui nurodė, jog patalpos remontuojamos pagal poreikį atsižvelgiant į asignavimus. Nurodė, jog ginčo patalpos buvo tvarkingos. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreiptųsi dėl netinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos (byrančio tinko, dažų) nėra, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis dėl privatumo neužtikrinimo dušo patalpoje. Taip pat teigia, jog dušo patalpose nebuvo šalto ir karšto vandens reguliuojančių čiaupų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pataisos namų dušinėje nebuvo įrengtos maudymosi kabinos. Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo inventoriumi norma) tokio reikalavimo nėra. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti. Todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Vis dėlto, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Europos žmogaus tiesių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo prastos.

Aprūpinimo inventoriumi normose nėra numatyta, jog dušo patalpose turi būti įrengiami šaltą ir karštą vandenį reguliuojantys čiaupai. Minėtose normose numatyta, jog turi būti įrengiami dušo čiaupai (galvutės). Be to, atsakovas nurodęs, jog dušo patalpose yra užtikrinamas karštas vanduo nuolat kaip numatyta Higienos normos HN 134:2015 18 punkte.

Pareiškėjas skunde nurodęs, jog tualetai neatitiko standartų ir reikalavimų, valgyklos salė buvo avarinės būklės, sienos nusilupusios, dažai krito į maistą, smirdėjo, valgykloje nebuvo valomi stalai, neplaunami padėklai, dažnai trūko maisto bei nurodė, jog trūko rozečių, jungtukų, elektros lempučių bei pataisos įstaigos patvirtinta dienotvarkė buvo netinkama, kadangi ne viską spėdavo per joje numatytą laiką atlikti. Aptariamu aspektu pažymėtina, kad reikšdamas pretenzijas dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, tačiau konkrečių šių galimų pažeidimų atvejų, susijusių su jo teisių pažeidimu nenurodė. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, neindividualizavo konkretaus pažeidimo atvejo jam subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), o vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pagrindas priteisti žalos atlyginimą, todėl teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos –valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė