- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- e2S-263-657/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03411-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Litvija“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litvija“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7754-1008/2024, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Kaunas metal“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Litvija“ 60 826,40 Eur skolą, 819,10 Eur palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų areštą Lietuvos Respublikoje esančiuose bankuose, kuriuose atsakovė turi savo sąskaitas, o jei sąskaitose piniginių lėšų nebūtų, pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui surasti, aprašyti bei areštuoti piniginio reikalavimo ribose tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį atsakovės turtą.
3. Nurodė, kad atsakovės skola ieškovei laikytina didelės sumos. Atsakovės finansinė padėtis yra sudėtinga – nevykdomi įsipareigojimai valstybės biudžetui, be jokios pateisinamos priežasties vengia vykdyti finansinius įsipareigojimus ieškovei. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės UAB „Litvija“ pinigines lėšas bendrai 61 645,50 Eur sumai, esančias visose atsakovės vardu atidarytose sąskaitose Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose, o tokių lėšų nesant, areštavo nurodytai sumai atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
5. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas viešai prieinamos duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovė nevykdo finansinių įsipareigojimų valstybės biudžetui ir vien Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2024 m. spalio 30 d. duomenimis buvo skolinga 15 580,85 Eur. Teismui patikrinus tuos pačius viešai prieinamus duomenis šios nutarties rengimo dieną, įsiskolinimas neženkliai sumažėjo, tačiau sudaro 15 450,67 Eur. Prie ieškinio pridėta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie draudėjo įsiskolinimus patvirtina, kad skola sudaro 49 976,71 Eur sumą, iš kurios 34 395,86 Eur suma yra skola, kurios terminas yra atidėtas ir dar nesuėjęs. Teismui patikrinus viešai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos pateikiamus duomenis, nustatyta, kad atsakovė neatitinkančia minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų pagal Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnį yra laikoma nuo 2022 m. kovo 2 d. ir tokia bus laikoma bent iki 2025 m. kovo 1 d. Taigi, tiek ieškovės pateikti duomenys, tiek viešai prieinama informacija patvirtina, kad atsakovė nevykdo finansinių įsipareigojimų valstybės biudžetui, kas sudaro pagrindą konstatuoti sunkią šios įmonės finansinę padėtį.
6. Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad vien 2024 metais teismai tenkino penkis ieškinius arba pareiškimus ir visuose iš atsakovės priteisė skolas tiekėjams, o vienoje byloje sprendžiamas klausimas dėl vykdomojoje rašto išdavimo, nevykdant sudarytos taikos sutarties. Tokios aplinkybės taip pat patvirtina faktą, kad atsakovė nėra pajėgi vykdyti savo turimų finansinių įsipareigojimų. Be to, faktas, kad atsakovės atžvilgiu yra sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovė nevykdo net ir teismo procesinio sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta taikos sutartis. Todėl neabejotinai egzistuoja grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas šioje byloje gali būti neįvykdytas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Litvija“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. ir priimti naują nutartį – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Litvija“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Skundžiamoje nutartyje nėra motyvų dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo egzistavimo. Nėra nurodyta, kokiais rašytiniais įrodymais remiantis daroma išvada, kad ši sąlyga egzistuoja. Todėl nutartis neatitinka CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų. Šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kokiu pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Nepateikus pakankamai įrodymų, kuriais yra grindžiamas ieškovės reikalavimas, nėra pagrindo laikyti, kad ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas.
7.2. Teismas formaliai įvertino situaciją bei nesigilino į tikrąją atsakovės finansinę būklę. Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovė yra nesąžininga ir nemoki. Skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui šiuo momentu nėra, mokėjimai atliekami pagal susitartą mokėjimų atidėjimo grafiką. Laiku nesumokėta skola valstybės biudžetui neparodo jokių atsakovės nesąžiningų veiksmų. Atsakovė buvo pripažinta neatitinkančia minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijaus ne dėl mokesčių nemokėjimo, tačiau dėl buhalterinės klaidos, įdarbinant asmenis. Gautą baudą atsakovė 2022 m. kovo 2 d. susimokėjo. Šios aplinkybės neturi jokios įtakos, vertinant atsakovės mokumą ar vengimą įvykdyti būsimą teismo sprendimą, ar atsakovės sąžiningumą. Atsakovės veikla tiesiogiai susijusi su jos klientų mokumu. Jeigu klientai vengia mokėti, tuomet atsakovė yra priversta atidėti mokėjimus metalo tiekėjams. Vien tai, jog prieš atsakovę yra iškeltos bylos, savaime neįrodo atsakovės nemokumo. Civilinėje byloje Nr. e2-164-516/2022 teismas atsisakė tenkinti kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį raštą, neįrodžius, jog atsakovė netinkamai vykdo taikos sutarties sąlygas. Netinkamai interpretavus civilinėje byloje Nr. e2-164-516/2022 susiklosčiusią situaciją, nėra pagrindo teigti, jog atsakovė netinkamai vykdo taikos sutartį, veikia nesąžiningai ar yra nemoki. Atsakovė laiku ir tinkamai vykdo mokestines prievoles, kurių mokėjimo terminai nėra atidėti. Atsakovės mokumą patvirtina ir gaunamų pajamų dydis bei visi įmonės finansiniai rodikliai.
7.3. Teismas neatsižvelgė, kad į pasekmes, kurias sukels laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, ir tai, kad jos ne tik neleis užtikrinti ieškovės interesų, bet ir juos pažeis, nes atsakovei bus sukliudytos galimybės vykdyti įsipareigojimus ir gautu pelnu atsiskaityti su kreditoriais. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo principo, kadangi jos neproporcingai varžo atsakovę bei daro didelę žalą jos verslui. Atsakovė negali vykdyti jai įprastos komercinės veiklos, nes, areštavus įmonės banko sąskaitoje esančias apyvartines lėšas, neturi galimybės įsigyti žaliavų. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės daro didesnę žalą, negu jomis siekiama nauda ieškovei. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negalės įvykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Vien iš pateiktų sutarčių matyti, jog bendra atsakovės gautina suma iš šiuo metu vykdomų sutarčių siekia daugiau nei 600 000 Eur. Šiuo metu įmonėje dirba virš 70 darbuotojų, todėl areštuota suma tampa itin reikšminga. Net vertinant, jog darbuotojai uždirba po 1 000 Eur, vien darbuotojams per mėnesį mokama suma siektų virš 70 000,00 Eur. Taikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė nebus pajėgi išmokėti darbuotojams atlyginimus, kas kelia grėsmę atsakovės veiklai ir net egzistencijai. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ne tik būtų išvengta atsakovės papildomų nuostolių, tačiau taip pat ieškovė atgautų reikalaujamus pinigus.
8. Atsakovė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė Sprendimą dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, Pirkimo užsakymo, Statybos rangos sutarties, gaminių pirkimo–pardavimo sutarčių, išankstinių sąskaitų kopijas, suminių skolų lentelę, darbo sutarties su darbuotoju pavyzdį.
Atsiliepimas
9. Ieškovė UAB „Kaunas metal“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė šiuos argumentus:
9.1. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje išskirtinai neakcentavo ieškinio preliminaraus pagrįstumo, tačiau ieškinys yra priimtas, todėl yra akivaizdu, kad tikėtinas pagrįstumas buvo įvertintas. Atsakovė, atsakydama į ieškovės raginimus padengti įsiskolinimą, neginčija skolos egzistavimo fakto. Todėl ieškinys preliminariai yra pagrįstas. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių jau šiuo metu ieškinys galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu.
9.2. Atsakovė šiuo metu turi pradelstą 8 922,37 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad atsakovė nevykdo finansinių įsipareigojimų valstybės biudžetui. Šiuo atveju yra aktualios ne aplinkybės, dėl kurių atsakovė buvo pripažinta neatitinkančia minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, o pats faktas, jog ji tokių kriterijų neatitinka. Taigi, atsakovė vertintina kaip nepatikima ir nesąžininga. Atsakovė nepateikė duomenų apie savo įsipareigojimus kreditoriams, apie turimą turtą, todėl nėra galimybės įvertinti atsakovės finansinę padėtį. Atsakovė neįrodė, kad jos finansinė padėtis leidžia atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės vengimas vykdyti turimus įsipareigojimus valstybės biudžetui, kitiems kreditoriams ir ieškovei bei aplinkybė, kad atsakovė pripažinta neatitinkančia minimalių patikimo mokesčių mokėtojų kriterijų, sudaro objektyvią riziką, jog ji gali vengti vykdyti galimai ieškovei palankų būsimą teismo sprendimą. Šios aplinkybės patvirtina egzistuojantį atsakovės nesąžiningumą. Atsakovė gali elgtis ieškovės atžvilgiu nesąžiningai. Teismas, padaręs išvadą, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
10. Ieškovė su atsiliepimu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis apie UAB „Litvija“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
12. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
14. Nagrinėjamu atveju atsakovės su atskiruoju skundu pateikti raštiniai įrodymai – sprendimas dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, pirkimo užsakymas, statybos rangos sutartis, gaminių pirkimo–pardavimo sutartys, išankstinės sąskaitos, suminių skolų lentelė, darbo sutarties pavyzdys, nors yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka, nepranešus atsakovei, tačiau, atsižvelgus į byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, šie įrodymai nėra reikšmingi skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl juos atsisakytina priimti (CPK 314 str.).
15. Ieškovės su atsiliepimu pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenys apie UAB „Litvija“ pateikti, atsikertant į atskirojo skundo argumentus, tačiau, atsižvelgus į byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, juos atsisakytina priimti kaip nedarančius įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui (CPK 314 str.).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018).
17. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės UAB „Litvija“ pinigines lėšas bendrai 61.645,50 Eur sumai, esančias visose atsakovės vardu atidarytose sąskaitose Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose, o tokių lėšų nesant, areštavo nurodytai sumai atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
18. Nustatyta, kad teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinę bylą e2-7754-1008/2024 nutraukė ir patvirtino 2024 m. gruodžio 17 d. šalių sudarytą taikos sutartį, kurios 8 punkte įtvirtinta, kad: „Šalys susitaria, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-7754-1008/2024 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi Atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti pilna apimtimi, tačiau Atsakovui atlikus mokėjimus pagal Taikos sutartyje nurodytą mokėjimų grafiką laikinosios apsaugos priemonės bus proporcingai mažinamos Atsakovui pateikiant prašymą teismui kartu su dalinį mokėjimą Ieškovui patvirtinančiais įrodymais“. Vėlesnėmis – 2025 m. sausio 6 d., 2025 m. sausio 14 d., 2025 m. sausio 23 d. ir 2025 m. vasario 5 d. nutartimis teismas mažino taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą.
19. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
20. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra savitikslis. Nors atskirajame skunde atsakovė ginčija abi būtinąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, iš teismo patvirtintos 2024 m. gruodžio 17 d. taikos sutarties turinio matyti, kad taikytų laikinųjų apsaugos priemonių palikimas galioti yra viena iš taikos sutarties sąlygų (taikos sutarties 8 p.), su kuria atsakovė, sudarydama minėtą sutartį sutiko. Teise skųsti teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, atsakovė taip pat nesinaudojo, kas rodo, kad 2024 m. gruodžio 17 d. taikos sutarties 8 punkto sąlyga jai yra priimtina, atitinka jos valią. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kad nebūtų paneigiama taikos sutarties esmė.
21. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad tenkinti atskirąjį skundą nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Atskirąjį skundą atmetus, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.