Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis R. V., S. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024-02-26 gautas skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėja prašo antstolio R. V. panaikinti priimtą patvarkymą Nr. S-24-128-3380 ir imtis veiksmų toliau vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius dokumentus. Nurodė, kad pareiškėja 2024-02-13 gavo antstolio patvarkymą dėl skolininko skundo, kuriame antstolis nurodė, kad skolininko S. S. skundą tenkino, panaikino antstolio R. V. priimtus procesinius dokumentus bei areštus skolininko sąskaitoms ir turtui, užbaigė vykdomąsias bylas Nr. 0128/24/00248 ir Nr. 0128/24/00249 ir vykdomuosius dokumentus grąžino išieškotojui. Pareiškėja papildomai nurodė, kad gavusi Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus 2023-08-16 Nr. 1-21-865/2020, dėl 44568,18 Eur ir 2023-09-26 dėl 148506,14 Eur (bendra suma 193074,32 Eur) priteistos žalos atlyginimo išieškojimo iš S. S., kuriuose nurodyta, kad nuosprendis įsiteisėjo 2023-08-03. Vilniaus apygardos teismas priėmė 2023-10-24 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-497/2023, kurios 1.3. papunktyje konstatuota, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nereglamentuoja tos teismo nuosprendžio dalies, kuria, patenkinus civilinį ieškinį, iš nuteistojo yra priteistas turtinės žalos atlyginimas, vykdymo. Teismo nustatyta baudžiamojo poveikio priemonės trukmė ir kitos sąlygos, pavyzdžiui, skiriant šią priemonę nustatyti žalos ar jos dalies atlyginimo terminai, apimtys, neturi teisinės reikšmės civilinio proceso teisės normų reglamentuojamajam priteisto turtinės žalos atlyginimo vykdymui visa jo apimtimi. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2023-08-03 nuosprendžio dalis, kuria iš S. S. priteista 193074,32 Eur žalai atlyginti, vykdytina iš karto nuosprendžiui įsiteisėjus.

Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimo į pareiškimą dėl antstolio veiksmų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių vykdomųjų bylų Nr. 0128/24/00248 ir Nr. 0128-24/00249, kad antstolis R. V. 2024-01-30 patvarkymais Nr. S-24-128-2353 ir S-24-128-2352 priėmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-13 išduotus vykdomuosius raštus Nr. 1-21-865/2020 58192,60 Eur sumai ir 35442,48 Eur sumai. Antstolis 2024-01-31 priėmė Raginimus įvykdyti sprendimus Nr. S-24-128-2437 ir Nr. S-24-128-2440. Iš minėtų vykdomųjų bylų nustatyta, kad skolininkas 2024-02-07 el. paštu antstoliui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolis 2024-02-13 priėmė patvarkymą Nr. S-24-128-3352, kuriuo tenkino skolininko skundą ir panaikino antstolio R. V. priimtus procesinius dokumentus bei areštus skolininko sąskaitoms bei turtui, užbaigė vykdomąsias bylas Nr. 0128/24/00248 ir Nr. 0128-24/00249.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo – vykdymo, kai skolininkas įpareigojamas turtinę žalą atlyginti per nustatytą terminą.

Iš minėtų vykdomųjų bylų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo S. S. 2020-02-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-865/2020 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veika Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 3 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Teismas vadovaudamasis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę (BK 69 straipsnis) – per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo solidariai atlyginti pareiškėjai padarytą turtinę žalą valstybės biudžetui. Vilniaus apygardos teismas 2023-08-06 nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-27 teismo nuosprendžiu skirtą bausmė paliko nepakeistą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos nereglamentuoja teismo nuosprendžio dalies, kuria, patenkinus civilinį ieškinį, iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas, vykdymo. Šiuos klausimus reglamentuoja CPK normos. CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles. Pagal CPK 588 straipsnio 1 dalį teismo nuosprendžiai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo nuosprendžio dalies, kuria, tenkinant civilinį ieškinį, priteistas turtinės žalos atlyginimas, vykdymo, kai pagal BK 75 straipsnį bausmės vykdymas yra atidėtas ir nuteistajam paskirtas įpareigojimas per nustatytą terminą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, išaiškino, kad tuo atveju, jeigu teismas baudžiamojoje byloje nuosprendžiu atideda bausmės vykdymą, įpareigoja nuteistąjį per nustatytą terminą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tenkina nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) civilinį ieškinį bei priteisia iš nuteistojo atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, tai nuteistojo įpareigojimas per nustatytą terminą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nėra kliūtis dar nepasibaigus tam terminui vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio dalį dėl turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo priteisimo. Aptariamo įpareigojimo aiškinimas taip, kad, kol nėra suėjęs teismo nuosprendžiu nustatytas terminas įpareigojimui įvykdyti, tol nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti vykdoma ir nukentėjęs dar neturi reikalavimo teisės skolininkui (nuteistajam), reikštų dalinį teisės gauti žalos atlyginimą dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui paneigimą ir neatitiktų teisės aktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Šis įpareigojimas skirtas nuteistajam ir jo elgesį kontroliuojančiai institucijai, o ne nukentėjusiajam. Terminas, nustatytas aptariamam įpareigojimui įvykdyti, nevertintinas kaip reiškiantis nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo atidėjimą ar įvykdymo termino nustatymą. Šio termino paskirtis ir tikslas – ne atidėti nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymą ar nustatyti įvykdymo terminą, o realiai patikrinti ir įsitikinti, jog bausmės tikslai pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tai neturi ir negali būti atliekama nukentėjusiojo sąskaita, pažeidžiant jo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2010).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 2023-08-03 įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-865/2020 suinteresuotam asmeniui S. S. atidedant bausmės vykdymą paskirtas įpareigojimas per 10 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą turi reikšmės sprendžiant dėl BK nustatytų baudžiamojo teisinio pobūdžio padarinių taikymo, tačiau neturi teisinės reikšmės dalyje dėl civilinio proceso teisės normų reglamentuojamos nuosprendžio dalies, kuria priteistas turtinės žalos atlyginimas, vykdymui. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1411-567/2021, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1545-910/2019. Atsižvelgiant į tai, antstolio 2024-02-13 patvarkymas, kuriuo tenkintas skolininko skundas, Nr. S-24-128-3352 naikinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio R. V. veiksmų.

Panaikinti antstolio R. V. 2024-02-13 patvarkymą dėl skolininko skundo Nr. S-24-128-3352.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.