- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- 2S-1545-910/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17614-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- Lietuvos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Lietuvos plaukimo federacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos plaukimo federacijos skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo (skolininkė) V. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolės 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymą Nr. S-297020 ir įpareigoti antstolę atnaujinti vykdomąją bylą Nr. 0171/19/00664.
2. Pareiškėja nurodė, kad antstolė nepagrįstai atsisakė tenkinti išieškotojos prašymą atnaujinti sustabdytą vykdomąją bylą Nr. 0171/19/00664, motyvuodama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. rašte pateikta nuomone, kad priverstinis išieškojimas 2018 m. spalio 15 d. vykdomojo rašto Nr. 1-172-209/2018 pagrindu skolininkės atžvilgiu yra negalimas, kol nesuėjo 2 metų bausmės, paskirtos skolininkei baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-209/2019, vykdymo atidėjimo laikotarpis. Pareiškėjos teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl jo pagrindu išduotas 2018 m. spalio 15 d. vykdomasis raštas turi būti vykdomas, nepaisant to, kad bausmės vykdymas nuosprendžiu buvo atidėtas.
3. Antstolė Brigita Palavinskienė 2019 m. birželio 7 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad vykdomoji byla Nr. 0171/19/00664 negali būti atnaujinta, nes, vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. rašte pateiktu išaiškinimu, iki teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyto turtinės žalos atlyginimo termino pabaigos, priverstinis turtinės žalos atlyginimas negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
5. Teismas nustatė, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/00664 vykdo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-172-209/2018 dėl 13 870,30 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur proceso išlaidų išieškojimo iš skolininkės V. B. išieškotojos Lietuvos plaukimo federacijos naudai. 2019 m. kovo 14 d. patvarkymu antstolė sustabdė vykdomąją bylą, kol Vilniaus apygardos teismas išnagrinės antstolės pareiškimą dėl vykdomojo dokumento vykdymo tvarkos. 2019 m. kovo 15 d. antstolė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama išaiškinti, ar priverstinis turtinės žalos išieškojimas yra / nėra galimas baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo 2 metų laikotarpiu atlyginti Lietuvos plaukimo federacijai priteistą turtinę žalą – galiojimo laikotarpiu. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 20 d. pateikė išaiškinimą, kuriame nurodė, kad iki įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-209/2018 nustatyto žalos atlyginimo termino pabaigos (2 metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos), priverstinis padarytos turtinės žalos išieškojimas negalimas. Nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-209/2018 įsiteisėjo 2018 m. spalio 11 d.
6. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-209/2018 skolininkė buvo nuteista laisvės atėmimu vieneriems metams. Paskirtas bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti išieškotojai turtinę žalą. Nuosprendį priėmęs teismas 2019 m. kovo 20 d. išaiškino, kad tokia nuosprendžio rezoliucinės dalies formuluotė reiškia, jog iki įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-209/2018 nustatyto žalos atlyginimo termino pabaigos (2 metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) priverstinis padarytos turtinės žalos išieškojimas negalimas. Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. išaiškinimas yra negaliojantis (CPK 178 straipsnis).
7. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog išieškotoja neturėjo teisės pateikti vykdyti 2018 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-172-209/2018, nes jo pateikimo vykdyti dieną nebuvo suėjęs 2 metų laikotarpis nuo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-209/2018 įsiteisėjo dienos. Tai reiškia, kad šis vykdomasis dokumentas buvo neteisėtai priimtas vykdyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas neįvertino, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos nereglamentuoja teismo nuosprendžio dalies, kuria, patenkinus civilinį ieškinį, iš nuteistojo nukentėjusiajam yra priteista turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas, vykdymo. Šiuos klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles, be kita ko, yra vykdytini teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-209/2019 dalis, kuria išieškotojai iš skolininkės priteista 13 870,30 Eur turtinė žala ir 300 Eur proceso išlaidų, yra susijusi su turtinio pobūdžio išieškojimais, todėl ji vykdytina pagal CPK VI dalies taisykles.
8.2. Nagrinėjamos vykdomosios bylos atveju Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, jo pagrindu 2018 m. spalio 15 d. yra išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-172-209/2018, kuris nėra panaikintas, todėl antstolės privalo būti vykdomas, nes nėra CPK 625–629 straipsniuose ir 631 straipsnyje įtvirtintų pagrindų vykdomąją bylą sustabdyti, nutraukti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti vykdytojui.
8.3. Teismas neįvertino, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. raštas „Dėl vykdomojo dokumento vykdymo tvarkos išaiškinimo“, kuriuo antstolė grindžia sprendimą atsisakyti atnaujinti vykdymo bylą, tiek formaliai, tiek materialiai negali būti kvalifikuojamas kaip procesinis teismo sprendimas, sukuriantis teisines pasekmes. nurodytas raštas buvo priimtas nesivadovaujant CPK 589 straipsnio 1 dalies ir 593 straipsnio taisyklėmis, todėl nei formaliai, nei materialiai negali būti laikomas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalies, susijusios su civilinio ieškinio patenkinimu, vykdymo išaiškinimu. Be to, vertinant Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. rašto turinį, turi būti pripažinta, kad nėra CPK 625–629 straipsniuose ir 631 straipsnyje įtvirtintų pagrindų vykdomąją bylą sustabdyti, nutraukti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti vykdytojui, todėl nėra pagrindo teigti, kad 2019 m. spalio 15 d. vykdomasis raštas negalioja iki 2020 m. birželio 1 d., t. y. laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu, kaip Vilniaus apygardos teismas nurodė savo 2019 m. kovo 20 d. rašte.
8.4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. rašto turinys iš esmės prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad terminas, nustatytas įpareigojimui atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą įvykdyti, nevertintinas kaip reiškiantis nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo atidėjimą ar įvykdymo termino nustatymą. Šio termino paskirtis ir tikslas – ne atidėti nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymą ar nustatyti įvykdymo terminą, o realiai patikrinti ir įsitikinti, jog bausmės tikslai pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2010).
Atsiliepimas
9. Antstolė Brigita Palavinskienė atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. 2019 m. kovo 26 d. antstolė gavo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. raštą „Dėl vykdomojo dokumento vykdymo tvarkos išaiškinimo“ Nr. 1-172/209/2019, kuriuo teismas išaiškino, jog iki teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyto turtinės žalos atlyginimo termino pabaigos priverstinis padarytos turtinės žalos išieškojimas negalimas.
9.2. Antstolė nėra subjektas, turintis kompetencijos vertinti teismo veiklos ir priimamų dokumentų teisėtumo bei savavališkai nuspręsti nesivadovauti teismo pateiktu paaiškinimu dėl nuosprendžio vykdymo, todėl, priimdama skundžiamą patvarkymą, antstolė vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. rašte pateiktu išaiškinimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
13. Vykdomosios bylos Nr. 0171/19/00664 duomenimis nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžio pagrindu 2018 m. spalio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-172-209/2018 dėl 13 870,30 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur proceso išlaidų išieškojimo iš skolininkės V. B. išieškotojos Lietuvos plaukimo federacijos naudai.
14. Nurodytu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu skolininkė buvo pripažinti kalta padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio bauda. Vadovaudamasis BK 75 straipsniu, teismas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams, įpareigodamas nuteistąją (skolininkę) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti Lietuvos plaukimo federacijai priteistą turtinę žalą (13 870,30 Eur turtinę žalą ir 300 Eur proceso išlaidas). Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. spalio 11 d. Nuosprendį priėmęs teismas, atsakydamas į antstolės 2019 m. kovo 15 d. prašymą dėl vykdomojo dokumento vykdymo tvarkos išaiškinimo, 2019 m. kovo 20 d. rašte nurodė, kad iki įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyto žalos atlyginimo termino pabaigos priverstinis padarytos turtinės žalos išieškojimas negalimas.
15. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. rašte pateiktu išaiškinimu ir aplinkybe, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, jog nurodytas Vilniaus apygardos teismo išaiškinimas yra negaliojantis, pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.
16. Pareiškėja (apeliantė) atskirajame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl jo pagrindu išduotas 2018 m. spalio 15 d. vykdomasis raštas turi būti vykdomas, nepaisant to, kad bausmės vykdymas nuteistajai (skolininkei) buvo atidėtas. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir atmesdamas skundą dėl antstolė veiksmų, nepagrįstai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
17. Pareiškėja teisingai nurodo, kad BPK normos nereglamentuoja teismo nuosprendžio dalies, kuria, patenkinus civilinį ieškinį, iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas, vykdymo. Šiuos klausimus reglamentuoja CPK normos. CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles. Pagal CPK 588 straipsnio 1 dalį teismo nuosprendžiai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai.
18. Pasisakydamas dėl teismo nuosprendžio dalies, kuria, tenkinant civilinį ieškinį, priteistas turtinės žalos atlyginimas, vykdymo, kai pagal BK 75 straipsnį bausmės vykdymas yra atidėtas ir nuteistajam paskirtas įpareigojimas per nustatytą terminą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu teismas baudžiamojoje byloje nuosprendžiu atideda bausmės vykdymą, įpareigoja nuteistąjį per nustatytą terminą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tenkina nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) civilinį ieškinį bei priteisia iš nuteistojo atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, tai nuteistojo įpareigojimas per nustatytą terminą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nėra kliūtis dar nepasibaigus tam terminui vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio dalį dėl turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo priteisimo. Aptariamo įpareigojimo aiškinimas taip, kad, kol nėra suėjęs teismo nuosprendžiu nustatytas terminas įpareigojimui įvykdyti, tol nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti vykdoma ir nukentėjęs dar neturi reikalavimo teisės skolininkui (nuteistajam), reikštų dalinį teisės gauti žalos atlyginimą dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui paneigimą ir neatitiktų teisės aktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Šis įpareigojimas skirtas nuteistajam ir jo elgesį kontroliuojančiai institucijai, o ne nukentėjusiajam. Terminas, nustatytas aptariamam įpareigojimui įvykdyti, nevertintinas kaip reiškiantis nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo atidėjimą ar įvykdymo termino nustatymą. Šio termino paskirtis ir tikslas – ne atidėti nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymą ar nustatyti įvykdymo terminą, o realiai patikrinti ir įsitikinti, jog bausmės tikslai pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tai neturi ir negali būti atliekama nukentėjusiojo sąskaita, pažeidžiant jo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2010).
19. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aptarta kasacinio teismo praktika, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad išieškotoja neturėjo teisės pateikti vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-172-209/2018, nes jo pateikimo vykdyti metu dar nebuvo suėjęs 2 metų laikotarpis nuo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Konstatuotina, kad nuosprendyje nustatytas 2 metų terminas reiškia laiko tarpą, per kurį nuteistoji (skolininkė), atidedant bausmės vykdymą, buvo įpareigota atlyginti padarytą žalą, ir yra reikšmingas sprendžiant dėl BK nustatytų baudžiamojo teisinio pobūdžio padarinių taikymo, tačiau šis terminas neturi teisinės reikšmės civilinio proceso teisės normų reglamentuojamam nuosprendžio dalies, kuria priteistas turtinės žalos atlyginimas, vykdymui. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. rašte išdėstyta nuomonė dėl priverstinio padarytos turtinės žalos išieškojimo galimumo neatitinka pirmiau aptartos kasacinio teismo praktikos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ja vadovautis.
20. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo nuosprendžio dalies, kuria, patenkinus civilinį ieškinį, iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistas turtinės žalos atlyginimas, vykdymą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Dėl to apskųsta teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų tenkintinas – antstolės 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymas Nr. S-297020 naikintinas, antstolė įpareigotina atnaujinti vykdomąją bylą Nr. 0171/19/00664 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
patenkinti atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos Lietuvos plaukimo federacijos skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų.
Panaikinti antstolės Brigitos Palavinskienės 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymą Nr. S-297020 ir įpareigoti antstolę atnaujinti vykdomąją bylą Nr. 0171/19/00664.