Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas – Algimantas Smolskas, gavęs Kauno rajono apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-405-720/2012, kurioje L. K., Vytautas A. K. ir A. S. yra kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno rajono apylinkės teisme gavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, ši byla, naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) elektroninio bylų skirstymo moduliu, paskirta nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismo teisėjai – Tatjanai Butkienei. Teisėja Tatjana Butkienė 2012-11-16 nutartimi nuo bylos nagrinėjimo nusišalino motyvuodama tuo, kad Kauno rajono apylinkės teismo teisėja yra dirbusi kaltinamųjų - L. K. ir V. A. K. duktė – N. V.. Be to, N. V. taip pat yra ėjusi ir aukštesnės instancijos, t. y. Kauno apygardos teismo teisėjos pareigas, todėl su Kauno rajono apylinkės teismo teisėjais ją siejo dalykiniai ryšiai, bendravimas (b. l. 69, t. 6).

Kauno rajono apylinkės teismo teisėja – Audronė Levinskienė, kuri laikinai eina šio teismo pirmininkės pareigas, 2012-11-19 nutartimi patvirtino teisėjos - Tatjanos Butkienės nusišalinimą nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog N. V. yra dirbusi Kauno rajono apylinkės teismo teisėja, bet kurioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje ir bet kuriam proceso dalyviui gali kilti abejonių dėl visų Kauno rajono apylinkės teismo teisėjų objektyvumo ir nešališkumo, todėl Kauno rajono apylinkės teismo teisėjai in corpore nusišalina nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, o byla perduodama Kauno apygardos teismui spręsti klausimą dėl jos perdavimo iš teismo, kuriam byla teisminga, nagrinėti kitam apylinkės teismui (b. l. 70, t. 6).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla perduotina iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam apylinkės teismui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 1 d. numatyta galimybė ekstraordinariniais (išimtiniais) atvejais perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui. Galimybę perduoti bylą įstatymų leidėjas sieja su siekiu užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus bei riboja ją atsižvelgiant į bylos proceso stadiją, t. y. byla gali būti perduodama iki ji nėra pradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą kartu reiškia teisę į tinkamą procesą (angl. - due process of law) kuri užtikrinama, kai šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, yra vienas iš pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Tais atvejais, kai kyla abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jos pašalinamos įvairiomis procesinėmis priemonėmis (pvz., nusišalinimu, nušalinimu).

Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58).

Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. Castillo Algar v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Nagrinėjamu atveju kaip prielaida, galinti baudžiamojo proceso dalyviams sukelti abejonių Kauno rajono apylinkės teismo ir jame dirbančių teisėjų nešališkumu, objektyvumu, nurodoma aplinkybė, kad kaltinamųjų – L. K. ir V. A. K. duktė – N. V. praeityje yra dirbusi tiek Kauno rajono apylinkės teismo teisėja, tiek ir ėjusi Kauno apygardos teismo, kuris yra aukštesnioji instancija, apeliacine tvarka įgyvendinanti Kauno rajono apylinkės teismo teisėjų priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę, teisėjos pareigas. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nuomone, šios aplinkybės nors per se ir nereiškia subjektyvaus Kauno rajono apylinkės teismo teisėjų šališkumo, suinteresuotumo baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultatais, jos baigtimi, tačiau objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių teismo neutralumu ir nepriklausomumu. Pastaruoju aspektu objektyviam stebėtojui kiltų abejonių, ar kaltinamųjų duktė ir dukterėčia, pasinaudodama tuo, kad su didesniąja dalimi šiuo metu Kauno rajono apylinkės teismo teisėjų ji yra kartu dirbusi, su jais asmeniškai pažįstama, nemėgins daryti teismui įtakos ir tokiu būdu pažeisti teismo nepriklausomumo principą. Kita vertus, minėtos aplinkybės bet kurioje proceso stadijoje gali abejonių teismo nešališkumu sukelti ir patiems kaltinamiesiems, o būtent remdamiesi praeityje Kauno rajono apylinkės teismo teisėjus ir jų dukterį siejusiais dalykiniais ryšiais, tiesiogine pažintimi, jie gali imti abejoti, ar šio teismo teisėjai jų atžvilgiu nėra susiformavę kokių nors išankstinių (ypač negatyvaus pobūdžio) nuostatų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas laiko esant tikslinga teisingumo interesais perduoti bylą ir

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-405-720/2012, kurioje L. K., V. A. K. ir A. S. yra kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, perduoti nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi perduoti Alytaus rajono apylinkės teismui.

Patvirtintą nutarties kopiją pasiųsti Kauno rajono apylinkės teismo žiniai.

Nutartis neskundžiama.