Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas areštu 45 paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. T. paskirta galutinė bausmė – areštas 30 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 13 d. 15.02 val. iki 2019 m. vasario 14 d. 15.45 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo V. T. faktinio sulaikymo bausmės atlikimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, V. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotas automobilis ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Atsiliepimų į nuteistojo V. T. apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

6. Nuteistasis V. T. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl šie klausimai, sprendžiant V. T. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. V. T. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta arešto bausme, mano, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę ir prašo paskirti jam viešuosius darbus arba piniginę baudą. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri bausmės individualizavimo aspektu, atsižvelgdama į nuteistojo V. T. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

9. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

10. Už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino V. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jį nubaudė areštu 45 paroms. Parinkdamas V. T. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas formaliai atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad V. T. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) – šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galėjusį sukelti sunkias pasekmes, veikė tyčia, bei į kaltininko asmenybę (anksčiau teistas 8 kartus už įvairias nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, taip pat ir už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – net keletą kartų už tai, jog neblaivus vairavo transporto priemonę, tačiau atitinkamų išvadų nepadarė, niekur dirba). Taip pat teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo V. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė V. T. BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, ir formaliai atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės V. T. už padarytą nusikalstamą veiką skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visgi neteisingai įvertino bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, nuteistajam V. T. netinkamai parinko bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam paskirta bausmė neatitinka bylos aplinkybių, nuteistojo padarytos veikos ir jo asmenybės pavojingumo ir negali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo, nes yra aiškiai per griežta.

12. Nagrinėjamu atveju įvertinus V. T. asmenybę (vidutinio amžiaus, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išsiskyręs, teistas, už nusikaltimą transporto eismo saugumui teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka), nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į tai, kad V. T. savo kaltę padarius nusikalstamą veiką pripažino nuo pat pradžių ir gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, abejotina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik izoliavus jį nuo visuomenės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, V. T. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad šiuo metu būtų būtina jį pasiųsti atlikti arešto bausmę ir tokiu būdu izoliuoti jį nuo visuomenės. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus galima įgyvendinti V. T. paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

13. V. T. prašo, vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, skirti jam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje nenumatytą bausmę – viešuosius darbus. BK 62 straipsnis reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju V. T. savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamą veiką. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika buvo išaiškinta po to, kai policijos pareigūnai, dirbantys (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavę pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, automobiliu „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gali važiuoti neblaivus vairuotojas, sustabdė minėtą automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu (15, 16 b. l.). Taigi šiuo atveju BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes nėra vienos iš būtinųjų jo taikymo sąlygų.

14. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Kaip matyti iš įstatymo formuluotės, tam, kad teismas galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, turi būti daugiau nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau nuteistajam V. T. yra nustatyta tik viena tokio pobūdžio aplinkybė. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių bent vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų aplinkybių egzistavimą. Taigi šioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti būtinos sąlygos nenustatytos, todėl V. T. atžvilgiu taikyti minėto straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas šiame nuosprendyje ir apeliaciniame skunde paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti nuteistajam V. T. už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskyrus švelniausią BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, savo dydžiu šiek tiek didesnę nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte už nesunkų nusikaltimą nustatyta minimali bauda (už nesunkų nusikaltimą įstatymas numato galimybę skirti baudą nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio, vienas MGL šiuo metu yra 50 Eur). Teisėjų kolegijos nuomone, būtent tokios bausmės paskyrimas atitiks V. T. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), o su bausme nuteistajam V. T. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus ir automobilio konfiskavimas padės užtikrinti bausmės tikslus. Iš naujo paskyrus V. T. už nusikalstamą veiką bausmę, atsižvelgus į tai, kad V. T. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl šios veikos buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, ši bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

16. BPK 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. BK 47 straipsnyje numatytos bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje nurodyta, kad baudos bausmė vykdoma savanoriškai arba priverstinai. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. T. yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (63, 64, 123 b. l.), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus 2019 m. vasario 14 d. sprendimu V. T. paskirta 122 Eur socialinė pašalpa nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. (124 b. l.). Paties nuteistojo teigimu, jis uždarbiauja dirbdamas visokius darbus, pats ūkininkauja, augina įvairius paukščius ir gyvulius (132 b. l.)). Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, akivaizdu, jog V. T. per įstatymo nustatytą dviejų mėnesių terminą sumokėti jam paskirtos baudos neturi galimybių.

17. Įstatymas nenumato maksimalaus bausmės – baudos savanoriško įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, V. T. paskirtos baudos dydį, nuteistojo turtinę bei šeiminę padėtį, į protingumo principą bei bausmės paskirtį sprendžia, kad yra pagrindas V. T. nustatyti 8 mėnesių terminą, per kurį jis privalo savanoriškai sumokėti jam paskirtą baudą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, paskyrus tokį baudos sumokėjimo terminą bus išvengta neproporcingai neigiamų pasekmių, kurias galimai sukeltų priverstinis išieškojimas. Taip pat pažymėtina, kad, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais (BK 47 straipsnio 7 dalis). Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu (BK 47 straipsnio 8 dalis).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. T. paskyrė neteisingą savo rūšimi bausmę, paskirta bausmė nėra tinkamai individualizuota ir neatitinka BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, todėl V. T. apeliacinis skundas tenkintinas, o Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 26 d. nuosprendis keistinas, paskiriant V. T. naują bausmę – baudą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo V. T. apeliacinį skundą tenkinti.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 26 d. nuosprendį pakeisti:

V. T. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, paskirti 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. T. paskirtą 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į V. T. paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. vasario 13 d. 15.02 val. iki 2019 m. vasario 14 d. 15.45 val. (2 paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad V. T. likusi neatlikta baudos dalis yra 36 MGL (1 800 Eur);

Įpareigoti nuteistąjį V. T. likusią baudos dalį (36 MGL (1 800 Eur)) sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas. Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.